Lietuvoje

2020.11.25 10:14

Kaip Dalią dažė raudonai

Šarūnas Černiauskas, Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“2020.11.25 10:14

Kremliaus pareigūnai koordinavo bandymus diskredituoti Dalią Grybauskaitę, jai einant Lietuvos prezidentės pareigas. Rusijos tiriamosios žurnalistikos centras „Dossier“ gavo tai patvirtinančius dokumentus ir jais pasidalijo su „Siena“.

Nutekėję dokumentai rodo, kaip su Kremliaus pareigūnais buvo derinamos konkrečių žurnalistų publikacijos apie D. Grybauskaitę, o taip pat – apie Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Visa tai vyko Rusijos prezidento administracijoje – jos padalinyje, dėl kurio veiklos Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo dar 2013 metais į viešumą patekusioje pažymoje.

Dokumentuose taip pat mirga Lietuvos žvalgybai gerai pažįstamos pavardės – tai žmonės, figūruojantys Valstybės saugumo departamento ataskaitose apie išorines grėsmes mūsų valstybei.

Centrinė figūra – K. Prunskienės svečias

„Dossier“ jau kurį laiką dirba su dokumentais, nutekėjusiais iš Rusijos žvalgybos generolo Vladimiro Černovo sekretoriato. V. Černovas Vladimiro Putino administracijoje atsakingas už „tarpregioninius ir kultūrinius ryšius su užsienio valstybėmis“. Ankstesnėse publikacijose centras pasakojo apie generolo V. Černovo pavaldinių veiklą Sakartvele, Armėnijoje ir Azerbaidžane, o taip pat – apie jų pėdsakus Moldovos prezidento rinkimų kampanijoje. Dabar, su partneriais Estijoje ir Lietuvoje, „Dossier“ nagrinėja dokumentus, susijusius su Baltijos šalių regionu.

Istoriją galima pradėti nuo visiškai nesenų įvykių, nutikusių Maskvoje. Vasario 26 d. Rusijos prezidento administracijos viršininko pavaduotojas Dmitrijus Kozakas savo kabinete priėmė du svečius. Pirmasis – jau minėtas V. Černovas. Antrasis – V. Černovo pavaldinys, Visuomeninių procesų analizės departamento direktorius Jevgenijus Umerenkovas, po kelių dienų švęsiantis 65-ąjį gimtadienį.

Šia proga J. Umerenkovui įteikiamas ordinas. Veiksmas persikelia į V. Černovo kabinetą, kur atkemšamas šampanas, linkint jubiliatui tolesnės sėkmės darbuojantis tėvynės labui.

„Dossier“ duomenimis, J. Umerenkovas yra Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) atsargos papulkininkis.

J. Umerenkovas – centrinė šios istorijos figūra. Lietuvoje jo pavardė garsiai linksniuota prieš dešimtmetį, kai Kremliaus pareigūną į Lietuvą pakvietė tuometė Lietuvos liaudies partija, kuriai vadovavo Kazimira Prunskienė.

Lietuvos liaudies partijos renginyje „Baltijos regiono perspektyva – gyventi taikoje ir partnerystėje“ dalyvavo ne tik J. Umerenkovas, bet ir keli V. Putino partijos „Jedinaja Rossija“ atstovai. Renginys vainikuotas prieštaringai vertinamu K. Prunskienės sprendimu pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą su „Jedinaja Rossija“.

Per dešimtmetį nuo J. Umerenkovo vizito Liaudies partijos renginyje daug kas pasikeitė. Lietuvoje – labiau nei Maskvoje. Lietuvos liaudies partija politinėje arenoje išliko, tačiau labiau ne kaip politinė jėga, o kaip pramoga rinkiminių debatų žiūrovams. Savo ruožtu, J. Umerenkovas visą tą laiką toliau darbavosi Kremliuje. Kaip rodo nutekėję dokumentai – tikrai nepamiršdamas Lietuvos.

Garsiosios VSD pažymos aidas

J. Umerenkovo pavardė Lietuvoje linksniuota ne tik Liaudies partijos kontekste. Būtent jo vadovaujamam departamentui daug dėmesio skirta 2013 m. VSD pažymoje, kurios turinys į viešumą pateko po naujienų agentūros BNS pranešimo.

Tuomet VSD įspėjo apie numatomas dezinformacijos atakas, nukreiptas prieš D. Grybauskaitę ir kitus valstybės pareigūnus. Kampanijos centrine ašimi nurodytas J. Umerenkovo vadovaujamas Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos Visuomeninių procesų analizės departamentas. Esą numatoma kampanija apima naujų duomenų apie prezidentės biografiją „atradimas“.

„Dossier“ gauti dokumentai – savotiškas VSD pažymos aidas. Iš jų matyti, kad Kremliuje tikrai buvo renkama informacija apie D. Grybauskaitę, o J.Umerenkovas tiesiogiai kontaktavo su mažiausiai vienu Rusijos žurnalistu, skleidusiu informaciją apie neva nuslėptas prezidentės biografijos detales.

Sąmokslo teorija apie gaisrą ir „draugai iš FSB“

Tarp nutekėjusių dokumentų „Dossier“ aptiko juodraštį straipsnio pavadinimu „Kur dingo archyvai“. Šios publikacijos autorius – Rusijos žurnalistas Maksimas Leonovas – tekste vystė sąmokslo teoriją, esą D. Grybauskaitę su sovietinėmis tarnybomis siejanti informacija buvo sunaikinta, prisidengiant gaisru.

M. Leonovo straipsnio juodraštis Kremliaus archyvuose – ne sutapimas. Publikacijos autorius pats rašė laišką į prezidento administraciją, derindamas būtent šio straipsnio detales.

„Nors straipsnyje ir nebus dažnai minima Dalia, bet žinutė turėtų būti, kad ir po Jelcino pasitraukimo iš politinės arenos Grybauskaitė toliau buvo palaikoma iš Kremliaus. O dabar ji staiga nusprendė pakeisti šeimininką, tipo dėl to, kad dokumentų prieš ją tai nėra ir lankstytis prieš Maskvą nebėra prasmės. Galbūt dėl to ji atsisakė atvykti į Pergalės dienos minėjimą – nes nenori susitikti su kažkuo Maskvoje?“ – rašė M. Leonovas.

Laiške publikacijos autorius pasakojo apie ugniagesį, kuris esą gali paliudyti apie mįslingas D. Grybauskaitei kenksmingus dokumentus neva sunaikinusio gaisro detales. Tiesa, liudytoją esą reikėjo „paspausti“ su žvalgybos pagalba.

„Šiuo metu ugniagesys jau pensijoje, bet vis tiek bijo, kad jam iškils problemų dėl to, kad kažką papasakos apie tą gaisrą. Bet jį galima „paspausti“, su anonimiškumo sąlyga ir padedant mano draugams iš FSB“, – aiškino M. Leonovas.

Toliau teksto autorius pabrėžė, kad „jeigu daryti – tai reikia daryti greitai“ ir paaiškino savo skubėjimo priežastis. „Aš bet kurią dieną galiu išvažiuoti į Donecką su humanitarinės pagalbos karavanu, kaip savanoris“, – teigė M. Leonovas.

Jis „Dossier“ patvirtino rašęs šį laišką į Kremlių, bet neigė medžiagą apie D. Grybauskaitę ruošęs kieno nors nurodymu. „Straipsnis apie Grybauskaitę buvo mano iniciatyva – po to, kai ji leido nacistų eiseną Vilniuje“, – sakė M. Leonovas, turbūt turėdamas omeny 2013 metų D. Grybauskaitės pareiškimą, esą prieštaringai vertinamų Kovo 11-osios eitynių organizatorius ji traktuoja kaip „tautinį jaunimą“.

Jis taip pat tvirtino turintis šaltinių tiek žvalgyboje, tiek milicijoje ar prokuratūroje – kaip „bet kuris žurnalistas“. „O į Donbasą nepatekau – nepavyko“, – pridūrė M. Leonovas.

Viešumoje galima rasti ne vieną M. Leonovo straipsnį apie mįslingą D. Grybauskaitės praeitį, įskaitant ir publikaciją apie paslaptingą gaisrą, kurioje liudija buvęs ugniagesys.

Yra ir kita, kurioje plėtojama kitokia versija – neva D. Grybauskaitę kompromituojančius dokumentus perėmė amerikiečiai. Čia atsirado ir anonominis „buvęs KGB pareigūnas“, kuris neva patvirtina, kad duomenys apie D. Grybauskaitę „buvo dėžėse, kurias perdavė amerikiečiams“, o Rusijoje neva surašyti duomenų sunaikinimo aktai.

„Perspektyvūs žmonės“ ir prezidentės bendramoksliai

Nutekėjusiuose dokumentuose žurnalistai taip pat aptiko „perspektyvių žmonių“ sąrašus kiekvienai iš trijų Baltijos valstybių. Lietuvoje šis sąrašas apėmė nedidelį būrį žurnalistų, tuo metu dirbusių skirtingose redakcijose, įskaitant „Kauno dieną“, alfa.lt, Delfi TV ir „Info TV“.

Dokumente, kurį, „Dossier“ žiniomis, sudarinėjo VSD ataskaitose figūravusi leidinio „Komsomolskaja pravda“ apžvalgininkė Galina Sapožnikova, nieko konkretaus apie šiuos žurnalistus neparašyta. Tai tiesiog apibendrinama kaip „jaunų žurnalistų sąrašas“. Peržiūrėjus šių žurnalistų darbą, neaptikome jokių požymių, kad per juos būtų bandoma skleisti Kremliui palankius naratyvus.

„Dossier“ susisiekė su dviem žurnalistais iš šio sąrašo. Abu jie nustebo išgirdę apie savo pavardžių keliones iki Kremliaus stalčių. Jie taip pat patikino nesusitikinėję su Rusijos diplomatais ir negavę jokių su tuo susijusių kvietimų.

VSD ataskaitose ne kartą minėta, kad priešiška žvalgyba ieško kontaktų su Lietuvos žurnalistais.

Nutekėjusiuose dokumentuose aptiktas ir dar vienas pavardžių sąrašas, susijęs su Lietuva. Šiame sąraše surinktos pavardės apibendrintos kaip „galimi D. Grybauskaitės kursiokai“. „Dossier“ duomenimis, šį dokumentą į Kremlių siuntė ta pati G. Sapožnikova.

Tarp medžiagos, Kremliuje renkamos apie D. Grybauskaitę, galima aptikti vertimų ir nuorodų į Rūtos Janutienės knygą „Raudonoji Dalia“, portalo ekspertai.eu publikacijas ar signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijas.

Baiminosi Lietuvos veiksmų dėl Krymo

Dar vienas J. Umerenkovo pavaldinys, figūruojantis nutekėjusiuose dokumentuose, yra Vadimas Smirnovas – buvęs „Baltijos tyrimų instituto“ Kaliningrade vadovas. Jis dar 2012 metais įtrauktas į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Anot vienos iš viešų VSD ataskaitų, V. Smirnovas persona non grata tapo „dėl ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis ir priešiškos Lietuvai veiklos“.

Nutekėję dokumentai rodo, kad V. Smirnovas rengė pažymas apie padėtį Baltijos šalyse. Vienoje tokių pažymų, rengtoje 2015 metais, Lietuvoje nepageidaujamas veikėjas dėstė, kokių problemų gali sukelti Lietuva, veikdama per UNESCO vykdomąją tarybą.

„Dėl Lietuvos išrinkimo į UNESCO vykdomąją tarybą. Turimais vertinimais, [Lietuvos] patekimo tikimybė didelė. Mums tai blogai, kadangi lietuviai UNESCO lygmenyje išvystė plačios apimties veiklą dėl Krymo, sukant link būtinybės RF [Rusijos Federacijos] veiksmus įvertinti Jungtinėse Tautose (Teisingumo Teisme ir t.t.), kas gali atverti kelią reikalavimams kompensuoti finansinę žalą, kuri gali būti išieškoma per Rusijos aktyvų užsienyje įšaldymą“, - rašė V. Smirnovas.

Jo vertinimu, Lietuvos patekimas į UNESCO vykdomąją tarybą galėjo sukelti aibę nepageidaujamų problemų, įskaitant Krymo klausimo „perkėlimą iš ekspertinio į administracinį lygmenį“ ar netgi siekio išbraukti Rusijos objektus iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo. Dar vienas pažymoje minimas pavojus – tikimybė, kad Lietuva reikalaus persvarstyti „VVP“ dalyvavimą UNESCO 70-mečio renginiuose dėl „situacijos Ukrainoje“. „VVP“, savaime suprantama, yra Vladimiras Vladimirovičius Putinas.

„Dossier“ žiniomis, ilgamečio Baltijos šalių kuratoriaus J. Umerenkovo karjera Kremliuje neseniai baigėsi – jis išėjo į pensiją. Baltijos šalių klausimų kuravimą vietoj jo turėtų perimti tas pats V. Smirnovas.

Visą „Dossier“ medžiagą (rusų k.) rasite paspaudę šią nuorodą.

Populiariausi

Snygis Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.27 09:33

COVID-19 Lietuvoje: koronavirusas ir toliau plinta šeimose, darželiuose bei pramonės įmonėse vienas mirusysis priklausė 30–39 metų amžiaus grupei; atnaujinta 11.09

7
Valdas Rakutis

Lietuvoje

2021.01.27 14:05

Konservatoriai ginasi Rakučio žodžių apie Holokaustą – pritrūko adekvatumo, tai asmeninė nuomonė Zingeris pasitraukė iš Rakučio vadovaujamos komisijos; atnaujinta 16.52

13