Lietuvoje

2020.11.24 20:16

Politologė apie porinkiminį buvusių valdančiųjų elgesį – jis primena Donaldą Trumpą

LRT.lt2020.11.24 20:16

Antradienį Seimo balsų dauguma pritarta Ingridos Šimonytės kandidatūrai į premjero pareigas. Šią kandidatūrą palaikė 62 Seimo nariai ir kaip teigia Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė, tai rodo, kad valdžios perdavimas vyksta labai sudėtingai.

„Tai yra rodiklis, kad apskritai perdavimas valdžios kuo toliau, tuo labiau yra sudėtingas. Ir prasidėjo viskas, ko gero, nuo Seimo valdybos formavimo, nuo skyrimo pagrindinių vadovaujančių pareigų ir tas sukėlė, be abejo, įtampą“, – LRT TELEVIZIJAI sako profesorė.

Novagrockienė: opozicija, kaip ir Trumpas, yra nepasiruošusi perduoti valdžią

Tačiau ji taip pat pabrėžia ir tai, kad buvusi valdančioji dauguma vis dar nesusitaiko su pralaimėjimu, todėl dažnai į sprendimus reaguoja emocingai.

„Kita vertus, nereikėjo tikėtis, kad bus lengva, kadangi iš inercijos buvusi valdančioji dauguma vis dar nesusitaiko su tuo, kad pralaimėjo ir man kažkiek primena JAV prezidento Donaldo Trumpo reakciją ( į prezidento rinkimų rezultatus – LRT.lt). Jie ne visai pasirengę atiduoti valdžią ir dėl to ta kritika aštresnė, nepasitaikinimas reiškiamas labiau per emociją, nei per racionalius argumentus, bet šiuo atveju kalbame, kad kaltos abi pusės ir dabar laukia nelengvas procesas – atskirų ministrų kandidatūrų tvirtinimas ir čia jau reikia laukti ugnies iš dviejų pusių – iš Seimo opozicijos ir iš prezidentūros“, – tikina J. Novagrockienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis antradienio rytą tvirtino, kad LVŽS balsuos prieš I. Šimonytės kandidatūrą, tačiau didžioji dalis frakcijos susilaikė ir 8 parlamentarai balsavo prieš. Kai kurie politologai tai mato kaip išdavystę, kaip pažymi profesorė tai rodo realią situaciją frakcijoje – ne visi pritaria R. Karbauskio nuomonei.

„Tai yra rodiklis toks realios situacijos frakcijoje – ne visi frakcijos nariai pritaria tokiai labai griežtai, kartais net agresyviai, R. Karbauskio linijai. Jie vis tik jaučiasi pakankamai laisvi, nes yra laisvas Seimo nario mandatas, ir gali patys spręsti, kaip balsuoti. Tas jų suvaržymas, kai reikalaujama visiško paklusnumo, aš manau, kad jis iššaukia tokią reakciją, kad politikai nori elgtis taip, kaip jie patys nori“, – aiškina politologė.

Ji išskiria svarbų socialdemokratų ir „socialdarbiečių“ vaidmenį, kurie iš viso nedalyvavo balsavime, o tai leido pasiekti I. Šimonytei balsų daugumą. Šiuo atveju labai padėjo socialdemokartai ir „socialdarbiečiai“, kurie tiesiog nedalyvavo balsavime. Po šio posėdžio iš Seimo narių gretų pasitraukę R. Karbauskis, profesorės manymu, tai gali naudos atnešti ir pačiai „valstiečių“ frakcijai, ir valdantiesiems.

„Aš manau, kad tai yra didelis pliusas valdančiajai daugumai ir kad per tam tikrą laiką susistyguos santykiai pačios „valstiečių“ partijos viduje. Jeigu imsis lyderystės Saulius Skvernelis, tai jau šiandien buvo girdėti pasakymai, kad bus sudarytos sąlygos I. Šimonytės patvirtinimui premjere, o R. Karbauskis sakė, kad mes jos nepalaikysime. Turinys jų pasisakymų aiškiai skiriasi ir tai suponuoja, kad iš tikrųjų galima daryti prielaidas bendradarbiavimui ( išėjus R. Karbauskiui – LRT.lt)“, – tikino profesorė.

Ji taip pat pridūrė, kad partija ir frakcija jau yra atpažįstama ir be R. Karbauskio, o pats jo pasitraukimas iš Seimo, tikriausiai, buvo suplanuotas iš karto po Seimo rinkimų ir buvo tiesiog laukiama geriausios progos paskelbti apie tokį sprendimą.