Lietuvoje

2020.11.27 05:30

COVID-19 tyrimo atsakymo laukia 10 parų: vyrui baigėsi ir izoliacijos laikas, Veryga neatmeta – testas galėjo pasimesti

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2020.11.27 05:30

Po rizikingo kontakto COVID-19 testą atlikęs klaipėdietis rezultato laukia ilgiau nei savaitę. Elektroninėje sistemoje rodoma, kad iš vyro nosiaryklės paimtas tepinėlis nuo užpraeito pirmadienio guli šaldytuve. Ekspertų teigimu, jeigu taip yra iš tiesų, mėginys spėjo pasenti. Vis dėlto specialistai tvirtina, kad tepinėlis iš tiesų buvo ištirtas, tik dėl įsivėlusios klaidos ar žmogiškosios klaidos atsakymas į sistemą įvestas neteisingai. Pripažįstama, kad panašių atvejų pasitaiko.

Testą atliko Klaipėdos mobiliajame punkte

Kontaktą su COVID-19 susirgusiu kolega klaipėdietis Dovydas turėjo lapkričio pradžioje. Tuomet vyrui buvo nurodyta izoliuotis dviem savaitėms ir išsitirti, ar nėra užsikrėtęs šiuo sparčiai Lietuvoje plintančiu virusu.

„Tada iškart registravausi atlikti testo – paskambinau į karštąją COVID-19 liniją ir man paskyrė tyrimo laiką po kelių dienų mobiliajame Klaipėdos patikros punkte. Patvirtinimą gavau ir trumpąja žinute į telefoną“, – pasakojo Dovydas.

Nurodytu laiku lapkričio 16 dieną klaipėdietis atvyko atlikti testo. Tiesa, tuomet Dovydui klausimų sukėlė tai, kad tepinėlis buvo paimtas tik iš nosies, o ne iš nosies ir ryklės.

„Man paaiškino, kad iš gerklės jau nereikia, ir tiek. Niekas ten į ilgas kalbas nesileidžia“, – prisiminė pašnekovas.

Šaldytuve – daugiau nei savaitę

Vyras tikėjosi, kad atsakymo, ar nėra užsikrėtęs COVID-19, sulauks jau kitą dieną ar po paros, tačiau e.sveikatos sistemoje buvo skelbiama, kad mėginys laikomas šaldytuve.

Toks pats įrašas išliko ir dar po paros, ir dar vėliau. Tai, kad mėginys laikomas šaldytuve, skelbiama ir šią savaitę – po mėginio paėmimo praėjus daugiau nei 7 paroms.

„Jau spėjo baigtis ir saviizoliacijai skirtas laikas, tačiau tyrimo rezultato taip ir nesulaukiau. Kadangi jokių simptomų nejaučiu, grįžau į darbą, gyvenu įprastą gyvenimą, paisydamas dabartinių saugumo rekomendacijų“, – dėstė Dovydas.

Tiesa, vos paėmus mėginį e.sveikatos sistemoje, pasak Dovydo, buvo pažymėta, kad jis yra Kaune.

Vis dėlto specialistai, dirbantys su COVID-19 mėginiais, tvirtino, kad klaipėdiečio tyrimas negalėjo likti pamirštas šaldytuve.

„Nebūna taip, kad mėginys liktų šaldytuve. Tačiau neseniai buvo programos sutrikimų – tam pačiam laikui registracijų atsirado dvigubai, trigubai. Ir per tas porą savaičių yra pasitaikę nesusipratimų, tačiau tai pavieniai atvejai iš tūkstančių tyrimų“, – aiškino uostamiestyje veikiančio mobiliojo patikros punkto darbą koordinuojanti Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė.

Pašnekovė aiškino, kad tokiu atveju klaipėdiečiui reikėtų kreiptis būtent į ją pačią arba į mėginį tyrusią laboratoriją ir taip bus atsektas nežinia kur prapuolęs tyrimo rezultatas. Labiausiai tikėtina, kad tyrimo rezultatas žmogaus nepasiekė dėl žmogiškosios klaidos – netinkamai buvo įvestas į elektroninę sistemą.

„Visi tyrimai padaromi per vieną dieną. Kitą dieną žmonės visada turi atsakymus e.sveikatos sistemoje arba juos informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, arba karštoji linija“, – tvirtino L. Venckienė.

Aiškinama, kad mėginys negalėjo užsilikti šaldytuve ar būti kur nors išgabentas, o gal net pamestas. Žymė apie Kauną klaipėdietį esą galėjo suklaidinti – tepinėlis nebuvo išvežtas į laikinąją sostinę, tiesiog sistemoje tyrimus užsako ir pasirašo Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotis.

„Visi tyrimai daromi vietoje. Mūsų laboratorija yra Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Nebent laboratorija nepajėgia, tada Nacionalinio kraujo centro koordinatorius išskirsto. Bet mūsų tyrimai – visada Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“, – aiškino Klaipėdos mobiliojo punkto koordinatorė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga: mėginys galėjo pasimesti

Paklaustas apie nesklandumus dėl tyrimo, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigė, kad sunku įvertinti situaciją, tiesa, jis abejoja, ar mėginys galėtų per tiek laiko pasenti laikomas šaldytuve.

„Sudėtinga paaiškinti konkrečią situaciją ir aš negaliu atsakyti, ar tikrai jis gali būti tiek laiko laikomas šaldytuve. Manau, kad gali, bet čia turbūt ne laikymo ar pasenimo problema. Tiesiog tiek laiko, dešimt parų, laukti rezultato gal ir nelabai logiška“, – spaudos konferencijoje svarstė ministras.

Jo teigimu, negalima atmesti galimybės, kad mėginys pasimetė arba atsakymas įstrigo vienoje ar kitoje tyrimo grandyje.

„Jeigu žmogus tyrėsi, nes įtarė, kad serga, ir jam reikia kokios nors pagalbos, tai tikrai ne variantas dešimt dienų laukti. O šiaip visko gali būti, įvairiausių nenumatytų aplinkybių, tyrimas gali pasimesti, nors, matyt, ypač retai taip atsitinka. Dažnu atveju, jei toks klausimas iškyla, kreipusis į laboratoriją, paėmusią tyrimą, ji sugeba surasti, kur yra jos mėginys ir kur jis įstrigęs“, – sakė A. Veryga.

Ministro patarimas šioje situacijoje paprastas: asmeniui kreiptis į laboratoriją ir paprašyti, kad situacija būtų išsiaiškinta ir kur tas mėginys pradingęs.

Problemos – dėl darbuotojų stygiaus

Nors A. Veryga neneigė, kad mėginys iš tiesų taip ilgai gali gulėti šaldytuve, už paskirstymą tarp laboratorijų atsakingo Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas, kaip ir uostamiesčio mobiliojo tyrimų punkto koordinatorė L. Venckienė, tvirtino, jog taip nutikti negalėjo.

„Kodėl žmogui tenka taip ilgai laukti rezultato? Turbūt dėl to, kad jis laiku nebuvo įvestas. Klaipėdos mobiliajame punkte paimami mėginiai patenka į Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratoriją. Mes patikrinome – nebuvo jokio užlaikymo, jokio kamščio, nieko nepervežėme“, – teigė D. Gutauskas.

Tiesa, per pirmąją COVID-19 bangą yra pasitaikę atvejų, kai mėginiai nebūdavo ištiriami per jų galiojimo laiką – penkias paras.

„Negirdėjau, kad dabar būtų tokių dalykų, kai pralaikoma penkias paras. Per pirmąjį karantiną teko girdėti, kad buvo visa grupė tokių mėginių. Bet tie buvo tiriami iš naujo. Tada viskas tik prasidėjo. Ypač iš Klaipėdos, mobiliojo punkto prie keltų, ateidavo ir išmėtytų mėginių – visko buvo. Bet tai buvo visiška pradžia, dabar viskas skiriasi kaip diena ir naktis. Visi yra įpratę, viskas aišku. Tokių dalykų, kad mėginį laikytų iki galiojimo laiko pabaigos, tikrai nėra“, – tikino Nacionalinio kraujo centro vadovas.

Teigiama, kad problemų kyla ne dėl tyrimų, o dėl darbuotojų, galinčių įvesti duomenis į sistemą, stygiaus.

„Laboratorijos dirba ir naktimis, žmonių skaičius yra ribotas. Stengiamasi ir su ministerija išspręsti šį dalyką, bet ne visada pavyksta tai padaryti. Todėl išeina, kad kartais dėl rankų trūkumo vėluoja įvesti atsakymą, o neretai ir sistema užstringa“, – aiškino D. Gutauskas.

Tais atvejais, kai nesusidaro laukiančių mėginių eilė, visi tyrimai atliekami per 36 valandas. Paprastai, anot pašnekovo, nustatomi teigiami atvejai į sistemą įvedami iš karto, o neigiamų atvejų įvedimas į sistemą gali kiek užtrukti.

„Mėginys turi būti ištirtas – negavome jokios kitokios informacijos. Klaipėda sako, kad viskas iš tos dienos ištirta ir atsakymai pateikti“, – sakė D. Gutauskas.

Neslepiama, kad panašių atvejų pasitaiko. Žmonėms, ilgai nesulaukiantiems COVID-19 testų rezultatų, rekomenduojama kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją arba Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, jie ir padėtų išsiaiškinti tikrąjį testo rezultatą.

Užsikrėtimų skaičiai banguoja, bet miršta vis daugiau žmonių

LRT.lt primena, kad per pastarąsias keletą parų Lietuvoje fiksuojami banguojantys COVID-19 užsikrėtimų skaičiai: pirmadienį nustatyti 1 192 nauji COVID-19 ligos atvejai, antradienį informuota apie 1 169 užsikrėtimus.

Trečiadienį nustatytas vienas didžiausių naujų užsikrėtimų skaičius – 2 289.

Nerimą kelia tai, kad auga mirštančiųjų skaičius, o trečiadienį nuo koronaviruso mirė net 23 žmonės.

Ketvirtadienį Lietuvoje patvirtinti 2 104 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė 17 žmonių.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 53 tūkst. 757 asmenys, 40 tūkst. 459 tebeserga, 12 tūkst. 655 pasveiko.

Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimais, savaitės pabaigoje Lietuvos ligoninėse turėtų būti gydoma nuo 1,9 tūkst. iki 2,1 tūkst. COVID-19 ligos pacientų.

Populiariausi

Koronavirusas/Asociatyvi nuotr.

Lietuvoje

2021.01.23 09:33

Per pastarąją parą Lietuvoje nustatytas 1001 koronaviruso atvejis, mirė 30 asmenų, pasveikusiųjų – 3832 ligoninėse gydoma per 1,4 tūkst. COVID-19 pacientų, 171 iš jų – reanimacijoje, patikslinta 14.40

7