Lietuvoje

2020.11.24 15:12

Nelaukto pasiūlymo vadovauti ŽŪM sulaukusi Miniataitė jau turi strateginių planų: pasisakė apie stambiuosius ir „sofos“ ūkininkus

atnaujinta 15.29
Šarūnas Nekrošius, LRT.lt2020.11.24 15:12

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė į žemės ūkio ministro pareigas prezidentui siūlys buvusią Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kanclerę Dalią Miniataitę. Pastaroji sako, kad kurį laiką svarstė, ar priimti šį pasiūlymą, tačiau apsisprendė, kad turi sukaupusi pakankamai patirties, kad galėtų dirbti Vyriausybės kabinete.

Pasiūlymas netikėtas, bet strateginių darbų planas jau yra

I. Šimonytė antradienio rytą teigė, kad D. Miniataitė gerai išmano ministerijos darbą, iššūkius, labai svarbią klimato kaitos temą, pasak jos,„mes turime rasti protingų sprendimų, kaip nesunaikinti prekinio žemės ūkio ir atliepti klimato kaitos ir žaliosios ekonomikos tikslus“.

„Sužinojau praeitą savaitę, jau po to, kai buvo paskelbtas visas ministrų sąrašas. Netikėta, apie tai net negalvojau ir net nesapnavau, atvirai pasakius, – sakė kandidatė į ministrus D. Miniataitė.

Ji teigė, kad kurį laiką galvojusi dėl sprendimo, įvertino tam tikras aplinkybes, ar sutikti kandidatuoti į ministro kėdę.

„Galiu pasakyti, kad turiu panašių patirčių, esu dirbusi panašų darbą. Tai nėra visiškai jau taip naujiena man“, – teigė kandidatė.

„Aš kalbu dar kaip kandidatė, nes Vyriausybės programos dar nesame susiformavę. Mano supratimu, pirmas dalykas – tai kalbame apie pridėtinę vertę žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės sektoriui, tą pastebime ne tik mes, bet ir Europos Komisija. Nepaisant to, kad milijardinė parama ateina, proveržio šioje srityje nėra. Pridėtinės vertės kūrimas ir konkurencingumo didinimas išliks vienu iš svarbiausių uždavinių ir čia kalbame sąsajų su žaliąja pertvarka kontekste“, – sakė kandidatė.

Ji pabrėžė inovatyvių technologijų svarbą žemės ūkyje, Lietuvai dar šiame sektoriuje reikėtų pasitempti.

Kandidatė pažymėjo, kad svarbiausias darbas – 2021–2027 finansinis laikotarpis.

„Suprasime, kad taip, kaip išsidėliosime strategiškai paramos dalykus ir programinius dalykus, gyvensime ateinantį dešimtmetį“, – sakė D. Miniataitė.

Kandidatė nepartinė, bet yra centro dešiniųjų pažiūrų

Jau ilgą laiką dirbanti ministerijoje kandidatė nenorėjo atvirauti, su kuriuo iš buvusių ministrų sekėsi dirbti produktyviausiai, tačiau teigė, kad didelių išskirtinumų tarp buvusių vadovų nepastebėjo ir darbas vyko.

„Su visais ministrais radau kalbą ir niekada nepriklausiau jokiai politinei partijai, bet dirbau ne su viena iš jų, nes koalicijos partneriais buvo įvairios partijos ir turiu tų patirčių įvairių. Negaliu pasakyti, kad buvo kažkokie išskirtiniai ministrai, kuriuos aš čia galėčiau įvardyti“, – sakė ilgametė ŽŪM darbuotoja, šiuo metu einanti šios įstaigos kanclerės pareigas.

Savo politines pažiūras ji apibūdino kaip labiau centro dešiniąsias. „Manau, kad galbūt normalios tos pažiūros, čia nieko bendro neturi su tuo, ką aš dabar dariau. Manau, kad aš dabar fokusuojuosi į darbus, jų laukia didelis paketas. Šiuo atžvilgiu pažiūros galbūt nėra taip labai ir svarbu“, – teigė kandidatė į ministrus.

Dėmesys kryps ne į didžiuosius, o į vidutinius ūkius

Paklausta, kokios krypties ketina laikytis didžiųjų ūkių klausimu, kandidatė sakė, kad šis klausimas buvo šiek tiek aptartas su premjere I. Šimonyte, tam bus skiriamas dėmesys, o labiausiai bus stengiamasi atgaivinti vidutinius ūkius.

„Mes esame jau tame taške, kad turime labai susitelkti, nes depopuliacija, žmonių tankumas yra labai mažas, nes net ir turėdami pinigų kažko nepridarysime, nes reikia žmonių. Kaimo prikėlimas ir suaktyvinimas kelia klausimą apie didelių ūkių ir vidutinių bei smulkiųjų ūkių santykį. Turime suaktyvinti tą vidutinių ūkių dalį, kad ji pataptų prekiniais, komerciniais ūkiais ir kad būtų daugiau ekonomiškai stabili“, – teigė D. Miniataitė.

Ji patikslino, kad vidutinis ūkis turėtų būti laikomas tarp 50 ir 100 hektarų ploto.

„Tas yra marginalus ūkis, kuris nėra dar stabilus, kad galėtų būti ramus dėl savo ekonominio pajėgumo“, – sakė kandidatė.

Neigiamai vertina „sofos“ ūkininkus

D. Miniataitė neigiamai įvertino ir vadinamuosius „sofos“ ūkininkus, pasak jos, taip dažnu atveju yra neišnaudojami valstybės resursai, o žemės ūkio paskirties žemė neatlieka savo prioritetinės funkcijos.

„Man tai atrodo prastai. <...> Aš pamenu, kad Danijos komisarė sakė, kad žemė tai valstybės turtas, nors ir yra privati nuosavybė, bet ji turi teikti pridėtinę vertę, duoti naudos. Valstybei įplaukas į biudžetą ir panašiai. Tai dabar tas „sofos“ ūkininkavimas, kai yra žemės ūkio paskirties žemė ir yra vieną kartą nušienaujama, tai, mano supratimu, mūsų resursas neišnaudojamas. <...> Juk neturime mes kažkokių iškasenų ar panašiai, turėtume efektyviau naudoti žemę, kaip vieną iš gamybos priemonių“, – sakė D. Miniataitė.

59-erių D. Miniataitė kanclere dirbo nuo 2009 metų, pernai ji savo noru atsistatydino ir tapo ministerijos vyriausiąja patarėja.

Nuo 2004-ųjų ji dirbo ministerijos sekretore, 2001–2004 metais buvo žemės ūkio viceministre, o 1998–2001 metais – Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamento vadove.

Populiariausi

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje skiepijami medikai antrąja vakcina nuo COVID-19

Lietuvoje

2021.01.17 11:01

Antrą COVID-19 vakcinos skiepą gavę šalies medikai: tai – viltis grįžti į ankstesnį gyvenimą papildyta Kauno klinikų ir Santaros klinikų informacija; atnaujinta 15.00

31