Lietuvoje

2020.11.28 19:03

Socialinės apsaugos grimasos: nesulaukdami valstybės pagalbos tėvai Lietuvą žada duoti į teismą

Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.11.28 19:03

Kiekviena nauja valdžia žada skirti daugiau dėmesio ir rūpesčio neįgaliesiems, jų užimtumui ir integracijai. Tačiau su neįgaliųjų organizacijomis dirbančios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos sako, kad sistema nesikeičia jau daug metų ir neatmeta galimybės dėl pažeidžiamų teisių valstybę paduoti į teismą.

Negalios organizacijų forumo vadovė Henrika Varnienė augina neįgalią dukrą. Jai dar kūdikystėje nustatyta visiška negalia, gilus protinis atsilikimas ir recidyvinė epilepsija. Tai reiškia, kad būklei pablogėjus gali ištikti iki 700 epilepsijos priepuolių per dieną. H. Varnienės dukrai šiuo metu yra 20 metų, tačiau viskas, ką ji gali savarankiškai atlikti – ropoti ir pakelti daiktą.

„Ji be suaugusio priežiūros būti nė kiek negali. Todėl, kad gali užsigauti. Na, įsivaizduokim kaip ropojantį kūdikį, jo juk niekas nepaliks nei valandai, nei pusvalandžiui. Taip pat ir mano Aušra. Lygiai taip pat ji ropoja ir jos palikti negali“, – sunkia dukros kasdienybe dalinasi moteris.

Anot mamos, auginti sunkią negalią turintį vaiką ne taip sunku, kol jis yra mažas: galima lankyti mokyklą, kur vaikas užimamas beveik visą dieną. Tačiau vaikui oficialiai tapus pilnamečiu, nepaisant jo būklės, užimtumo valstybė nebegarantuoja.

„Dabar Aušra vis dar yra mokymo sistemoje, tą leidžia dabartinė sistema iki 21–erių. Aušrai sueis 21–eri gruodžio 9 d. ir aš jau gavau iš mokyklos raštą, kad gruodžio 9 d. jos jau nebepriims, kad ugdymo sutartis bus nutraukta. Ir reiškia, aš toliau lieku be nieko.

Aušra, pagal nustatytus normatyvus patenka į antrą, sunkiausią, negalios kategoriją ir jai priklausytų dabar ta visa slauga – 302 eurai, bet Aušra tiek negauna, nes ji ropoja. Man pasakė, kad ji gali ropoti, tai tau mažiau slaugyti reikia. Tai yra absurdas. Man pasisekė, aš turiu dar du sveikus vaikus, turiu kuo džiaugtis, o ką daryti, jeigu šeimos visiškai užsidaro, ar mama lieka tik su vienu vaikeliu?“, – apie baimę būti priverstai palikti darbą ir būti nustumtai į atskirtį pasakoja H. Varnienė.

Paslaugos neįgaliesiems prieinamos tik teoriškai?

Kad neįgalų vaiką auginantys tėvai neiškristų iš darbo rinkos, yra dienos centrai. Oficialiai, bet realiai – į juos patekti dėl eilių beveik neįmanoma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pripažįsta, kad paslaugų prieinamumas neįgaliesiems yra per menkas. Ir prasitaria, kad net jei vietų dienos centruose būtų pakankamai, sunkiausią negalią turintiems, tokiems kaip Henrikos dukra, ten patekti greičiausiai vis tiek nepavyktų.

Laikinoji SADM viceministrė Vilma Augienė sako, kad sunkiausią negalią turinčių žmonių priežiūra yra problematiškesnė nei kitų, todėl esą ir į dienos centrus patekti sunkiau: „Dažnas dienos centras tiesiog nėra pasirengęs, neturi specialistų, nėra pasirengęs priimti asmenis su negalia. Tai čia yra sudėtingesnė problema, kuriai reikia daugiau dėmesio skirti, ruošti specialistus. Taip, čia šiuo metu, ko gero, didžiausia problema paslaugų išvystyme, kad reikia labai specializuotų paslaugų.“

Viceministrė sako, kad ateityje planuojama tiek plėsti dienos centrų tinklą, tiek ruošti asmeninius asistentus. Tiesa, kada ta ateitis taps realybe – kol kas neaišku.

Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės dienos centruose šiuo metu laisvų vietų – mažiau nei 10, o eilėje laukti tenka apie pusmetį. Savivaldybės specialistė tikina, kad sostinėje situacija – viena geriausių šalyje.

„Poreikis, tikrai pripažįstu, paslaugų yra. Ypatingai turbūt autizmo negalią, agresyviems atvejams, bet individualiais atvejais tikrai sprendžiame ir bandome užtikrinti tas paslaugas. Vilniaus savivaldybė iki 2023 m. planuoja įgyvendinti ES finansuojamą projektą, pagal kurį bus įsteigti trys dienos centrai-dirbtuvės, kuriose paslaugas galės gauti dar 104 žmonės“, – apie situaciją sostinės dienos centruose sako Vilniaus miesto Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Nadežda Buinickienė.

Geresnis paslaugų prieinamumas bent jau sostinėje taip pat kol kas tik ateities planuose.

Sunkesnė negalia yra „pigesnė“

Kita išeitis šeimoms, norinčioms toliau dirbti ir tuo pačiu užtikrinti neįgalaus vaiko priežiūrą – samdyti slaugytoją. Tačiau pagal slaugai mokamų išmokų sumas matyti, kad kuo žmogaus negalia stipresnė, tuo jo slauga tampa pigesnė.

Pavyzdžiui, jeigu žmogui reikalinga 3 valandų per dieną priežiūra, mėnesinė išmoka siekia 70 eurų. Vadinasi, valandinis priežiūros įkainis – 78 centai. 4-5 valandų priežiūrai per mėnesį išmokama beveik 130 eurų. Tuomet valanda įvertinta beveik 90 centų. Kai žmogus slaugomas 6-7 valandas per dieną, valstybė mėnesiui skiria per 220 eurų. Tad valandos įkainis – euras.

Tačiau kai žmogui slauga reikalinga visą parą, o mėnesinė išmoka siekia 300 eurų, tai valanda slaugos įvertinta jau tik 40 centų.

Nemokama dienos slauga suteikiama tik tiems neįgaliesiems, kurių mėnesio pajamos neviršija 250 eurų. Rinkoje profesionalaus slaugo darbo valanda prasideda nuo 5 eurų.

„Yra viena kategorija – nuo 8 val. iki 24 val. slauga. Yra skirtumas, kur 8 valandos, kur visa para. O jie, reiškia, tą pačią pinigų sumą prilygina ir 8 valandų slaugai, ir 24 valandų? Čia yra kardinaliai diena ir naktis. Tas pats, jeigu tas žemesnis slaugos lygis – 6-7 val. Aš jau dabar turiu mamų liudijimų, kur vaikas yra prikabintas prie lašelinės 20 valandų per parą, o pagal tuos neįgalumo popierius, slauga priskirta 6-7 valandos. Tai reiškia atitinkamai ir tie pinigėliai, 100 ar kiek eurų, o mama negali dirbti. Tai kas čia per socialinė sistema?“, – svarsto neįgalaus vaiko mama.

SADM tokias rinkos kainų neatitinkančias slaugos išmokas aiškina menkomis valstybės biudžeto galimybėmis. Tuo tarpu dažnai slaugą savo dukrai užsakanti H. Varnienė sako, kad valstybės skiriamos mėnesinės išmokos geriausiu atveju užtenka penkioms darbo dienoms. Savaitgaliais ši paslauga dar brangesnė.

Vis dėlto moteris tikina, kad ne daugiau pinigų reikia, o rūpesčio: „Tegu nemoka daugiau pinigų, bet tegu suteikia pagalbą ją užimant – tai dienos centrai, veiklos kitokios, kad tiesiog man nereikėtų išeiti iš darbo, nes čia yra grynai mano teisių pažeidimas“.

Neįgaliųjų organizacijų forume dirbanti H. Varnienė sako, kad jau yra subūrusi daugiau kaip septyniasdešimties neįgalius vaikus auginančių moterų grupę, su kuriomis svarsto paduoti valstybę į teismą dėl pažeidžiamų teisių.

Populiariausi

Sniegas ir pūgos Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.25 10:52

Sniego bus iki soties: pūgos kilti pradės jau antradienio naktį, o dalyje Lietuvos regionų pusnys gali siekti kelius intensyvus snygis truks mažiausiai pusantros paros; atnaujinta 13.04

12
Agnė Bilotaitė

Lietuvoje

2021.01.25 13:07

Ekstremalių situacijų komisija siūlo Vyriausybei pratęsti karantiną dar mėnesiui Dulkys spėja, kad balandžio 1 d. karantinas galėtų baigtis; atnaujinta 15.51

10
Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.25 09:33

541 COVID-19 atvejis: židiniai fiksuojami įmonėse, tęsiasi protrūkis Klaipėdos vaikų globos namuose mirė 15 žmonių, o pasveiko – 133, atnaujinta 10.03

6
Olga Vėbrienė

Lietuvoje

2021.01.25 14:21

Aplinkos apsaugos departamento direktorei Vėbrienei suteiktas pranešėjo statusas Aplinkos ministerijos komentaras; atnaujinta 16.22