Lietuvoje

2020.11.24 18:05

Į Seimo paraštes nustumtų žmogaus teisių klausimų moterys nespręs

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2020.11.24 18:05

Naujos sudėties Seimas ką tik išsidėliojo, kokiuose komitetuose dirbs politikai. Paskirsčius parlamentarus į komitetus pasikartojo jau praėjusioje kadencijoje matyta situacija – Žmogaus teisių komitete dirbs vien vyrai. Komitetui vadovaujantis Laisvės partijos atstovas ketina dėl to imtis veiksmų.

Vadovauti Žmogaus teisių komitetui išrinktas Tomas Vytautas Raskevičius portalui LRT.lt sakė pats situaciją vertinantis kaip labai prastą. Be to, pats T. V. Raskevičius ir buvo tas, kuris šių metų vasarį, dar dirbant senajam Seimui, atkreipė dėmesį į tai, kad Žmogaus teisių komitetą palikus Viktorijai Čmilytei-Nielsen, jo sudėtyje iš viso neliko moterų.

Ir dabar komitete matyti vyriška kompanija. Jį sudaro T. V. Raskevičius, socialdemokratas Tomas Bičiūnas, liberalas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas ir Jurgis Razma bei „valstietis“ Dainius Kepenis.

Galiu tik apgailestauti, kad antrą kadenciją iš eilės mes turime tokią situaciją, kai Žmogaus teisių komitete <...> politikėms moterims ten nėra atstovaujama.

„Manau, kad situacija vienareikšmiškai yra bloga ir liūdna. Moterys yra reikalingos ne vien dėl savo lyties, bet todėl, kad mes kiekvienas atsinešame savo asmenines patirtis. Kai svarstome žmogaus teisių klausimus, tos asmenines patirtys gali praturtinti diskusiją.

Galiu tik apgailestauti, kad antrą kadenciją iš eilės mes turime tokią situaciją, kai Žmogaus teisių komitete, kuris yra esminis sprendžiant su lyčių lygybe, su smurtu artimoje aplinkoje susijusius klausimus, politikėms moterims ten nėra atstovaujama“, – komentavo Laisvės frakcijos Seime seniūnės pavaduotojas T. V. Raskevičius.

Tai, kaip Seimo nariai bus paskirstyti į komitetus, sprendžia juos deleguojančios frakcijos. Dažnai tai priklauso nuo konkretaus politiko sugebėjimų, bet neretai tai būna ir politinis sprendimas, kuriam įtakos politiko įgūdžiai neturi.

Portalo LRT.lt pašnekovai svarstė, kad žmogaus teisių klausimai, kaip ir komitetas, turintis juos nagrinėti, Seime yra primiršti, nuvertinti, tad ir norinčių dirbti Žmogaus teisių komitete stinga.

Ieškos sprendimų

Portalui LRT.lt Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius kalbėjo apgailestaujantis, kad kitos parlamentinės frakcijos pasirinko nedeleguoti moterų politikių į šį komitetą. Jis sakė su kitais komiteto nariais ir sekretoriatu apsvarstęs galimybę, kaip tai išspręsti.

„Manau, kad mes per kitą komiteto posėdį priimsime bendrą pareiškimą dėl komiteto sudėties, atkreipdami dėmesį ir konstatuodami, kad jame neturime lyčių įvairovės komitete. Įsipareigosime dirbti su nevyriausybinės organizacijomis, su ekspertais, kurie mūsų diskusiją, kiek ji lies lyčių klausimus, ateityje praturtintų“, – kalbėjo Seimo narys, pridurdamas, kad tikisi, jog ilgainiui komitete atsiras moterų.

Be to, T. V. Raskevičius kalbėjo, kad kitose frakcijose yra moterų, kurios aktyviai dirba žmogau teisių srityje, bet kažkodėl į šį komitetą skirtos nebuvo, pavyzdžiui, socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Politikas taip pat sutiko, kad Žmogaus teisių komitetas ilgą laiką Seime yra primirštas, nuvertintas: „Mano vienas iš pagrindinių tikslų, kuriuos norėčiau įgyvendinti Seime, kalbant apie Žmogaus teisių komitetą, tai pakelti jį nuo atsarginių suolelio. Žmogaus teisių komitetas buvo tapęs tik pasyviu teisėkūros procesų stebėtoju, <...> bet komitetas turi plačius įgaliojimus imtis teisėkūros iniciatyvos teisės, vykdyti parlamentinę kontrolę.

Labai norėčiau, kad tas komitetas per ateinančius ketverius metus iš pasyvaus stebėtojo taptų aktyviu veikėju politinėje arenoje.“

Žmogaus teisės – paraštėse

Aktyviai žmogaus teisių srityje dirbanti socialdemokratė D. Šakalienė iš tikro nėra, ir praėjusioje kadencijoje nebuvo Žmogaus teisių komiteto sudėtyje. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbanti politikė kalbėjo, kad žmogaus teisių klausimai, o kartu ir šios srities klausimus sprendžiantis komitetas, yra atsidūrę politikos paraštėse.

„Seime yra toks mažas skaičius moterų Seimo narių, kad neišvengiamai dalyje komitetų proporcija yra prasta, nėra lyčių balanso. Vienas iš penkių Seimo narių yra moteris, natūralu, kad jų neužteks.

Antra, kai kalbame apie Žmogaus teisių komitetą, turime įvertinti, kokios kokybės darbas vyksta žmogaus teisių klausimais Seime. Turbūt matote, kad žmogaus teisių klausimai yra tie, kurie dažnai yra paraštėse. Daugumai Seimo narių trūksta žmogaus teisių raštingumo, suvokimo, kompetencijų lygis yra labai liūdnas. Tiesiai sakau, sunku žmogaus teisių ekspertui dirbti tokioje aplinkoje, kai nemaža dalis kolegų neturi elementarių žinių šioje srityje“, – portalui LRT.lt kalbėjo D. Šakalienė.

Anot jos, žmogaus teisių srityje sprendimai Seime dažniau priimami remiantis politiniais interesais, moralizavimais, esamomis ar tariamomis vertybėmis, o ne teisine praktika, įrodymai ar Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.

„Todėl, iš tiesų, prasmės dirbti tame komitete nelabai daug buvo kurį laiką. <...> Jau kelintą kadenciją šis komitetas yra vienas iš tų nepageidaujamų, jo svoris labai mažas, pasiekti, kad Žmogaus teisių komitetas būtų pagrindinis ar papildomas svarstant klausimus, kurie yra iš žmogaus teisių srities, būdavo sunku“, – sakė politikė.

Anot D. Šakalienės, kol kas sunku pasakyti, koks bus naujojo Seimo požiūris į žmogaus teisių klausimus. Politikė taip pat kalbėjo, kad žmogaus teisių klausimai yra svarbi ir kitų komiteto darbo dalis. Ji taip pat pasidžiaugė, kad Žmogaus teisių komitetui vadovauti išrinktas T. V. Raskevičius.

Ar matysime pokytį, ar T. V. Raskevičius pajėgs šį komitetą ištempti į priešakines gretas? Žiūrėsime. Labai tai palaikyčiau.

„Žmogaus teisių komitetas buvo tikrai labai nustumtas į užribį. Ar matysime pokytį, ar T. V. Raskevičius pajėgs šį komitetą ištempti į priešakines gretas? Žiūrėsime. Labai tai palaikyčiau. <...> Žmogaus teisių apsauga turėtų būti horizontalus klausimas, einantis per visų Seimo komitetų darbą, Nacionalinio saugumo komitete tai ypatingai svarbu.

Jei bus suvokta, kad Žmogaus teisių komitetas nėra kraštinis, toks iš prievolės turimas, matyt, turėsime ir daugiau norinčių dalyvauti to komiteto darbe“, – komentavo D. Šakalienė.

Atkreipė dėmesį į dar du aspektus

Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė portalui LRT.lt komentavo, kad kalbant apie dabartinę Žmogaus teisių komiteto sudėtį, dėmesį reikėtų atkreipti į du dalykus. Pirmiausia, kad ji yra labai marga, jame yra Seimo narių, kurie ankstesniais savo pasisakymais ir veikla yra rodę tarptautinių žmogaus teisių standartų neišmanymą, o kai kuriais atvejais ir aktyvų pasipriešinimą jiems.

„Dar kita jo dalis yra visuomenėje žinomi politikai, ne vienerius metus esantys politikoje, tačiau jų domėjimosi sritys iki šiol mažai buvo susijusios su žmogaus teisėmis. Tad natūraliai kyla klausimas, kodėl šioje kadencijoje pasirinktas būtent šis komitetas? Ar tai reiškia, kad šie politikai nusprendė skirti savo laiką, politinę patirtį ir žinias žmogaus teisių sričiai? Norisi tikėti, kad tai nėra komitetas, kuriame jie atsidūrė dėl kitų priežasčių.

Iš šio komiteto visuomenė tikisi progresyvių, žmogaus teises ginančių idėjų kėlimo, atitinkamų teisės aktų siūlymo bei diskusijų Seime bei visuomenėje inicijavimo“, – komentavo J. Juškaitė.

Ji taip pat teigė, kad akį rėžia ir tai, kad komitete nėra nė vienos moters, nekalbant jau apie lyčių balansą. Pasak J. Juškaitės, nesinori visko suredukuoti iki lyties, tačiau profesionalų įvairovė darbo vietose užtikrina, kad priimami sprendimai yra kokybiškesni, atspindintys įvairesnį spektrą patirčių ir problemų.

„Taip pat įvairovė, o šiuo atveju lyties požiūriu, svarbi ir reprezentacijos prasme: tik rodydami pavyzdį, o ne teoriškai samprotaudami apie lyčių lygybę, galime išties parodyti, kad moterys yra lygiavertės ir turi galimybių dalyvauti visose gyvenimo srityse. Tad, matyt, bus keista stebėti vienalyčio komiteto darbą, ypač kai bus diskutuojama tokiais klausimais, kaip lyčių lygybė, moterų apsauga nuo smurto ir pan.“, – teigė pašnekovė.

J. Juškaitė pastebėjo, kad sudarinėdama koaliciją, ši valdančioji dauguma į savo koalicijos sutartį įtraukė nemažai žmogaus teisių klausimų. Tačiau ji pabrėžė, kad tik realūs darbai ir gebėjimas susitelkti priimti reikalingus sprendimus parodys, koks yra požiūris į žmogaus teises. Labai svarbu, pasak jos, kokie klausimai ras savo vietą ir Vyriausybės programoje.

Taip pat įvairovė, o šiuo atveju lyties požiūriu, svarbi ir reprezentacijos prasme: tik rodydami pavyzdį, o ne teoriškai samprotaudami apie lyčių lygybę, galime išties parodyti, kad moterys yra lygiavertės ir turi galimybių dalyvauti visose gyvenimo srityse.

Paklausta apie kitų pašnekovų minėtą atsainų Seimo požiūrį į žmogaus teises, J. Juškaitė komentavo, kad geriausia to iliustracija praėjusiame Seime buvo bandymas į Žmogaus teisių komitetą paskirti Petrą Gražulį.

„Visuomenė pasipriešinimo, per kelias dienas surinkome 17 000 parašų prieš tokį sprendimą ir p. Gražulis nebuvo paskirtas į ŽTK. Akivaizdu, kad ir išrinkus naują Seimą, jis vėl norėjo būti skiriamas į šį komitetą.

Žvelgiant į dabartinę komiteto sudėtį kyla dvejonių, ar pavyks iš esmės pakeisti šio komiteto bei pačios žmogaus teisių srities svorį. Vis dėlto, išrinktasis komiteto pirmininkas yra dirbęs žmogaus teisių srityje, tad, matyt, iš komiteto pirmininko galime tikėtis ryškių iniciatyvų“, – komentavo J. Juškaitė.