Lietuvoje

2020.11.23 17:54

Kandidatė į švietimo ministrus Šiugždinienė – apie prioritetą ministerijoje, vaikystės svajonę ir savo silpną vietą

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.11.23 17:54

Būsimos premjerės Ingridos Šimonytės pateikti kandidatai į ministrus laukia prezidento verdikto. Šioje gretoje – ir anksčiau laikinai Kauno technologijos universitetui vadovavusi bei ėjusi prorektorės pareigas konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Ją I. Šimonytė pasiūlė kaip galimą švietimo, mokslo ir sporto ministrę.

LRT.lt J. Šiugždinienė išvardijo pagrindinius darbus, kurių imtųsi sulaukusi paskyrimo, taip pat tikino, kad spręsdama švietimo problemas nepamirštų ir sporto

– Užkulisiuose buvo minima daug kandidatų į švietimo, mokslo ir sporto ministrus. Akivaizdu, kad ši ministerija išties buvo paklausi. Jaučiatės laimėjusi dideliame konkurse? – LRT.lt paklausė kandidatės į ministrus.

– Nemanau, kad tai buvo konkursas. Tai per daug rimta, svarbi ir atsakinga pozicija, kad galėtume vadinti konkursu. Koalicijos partneriai turėjo savo variantų ir ieškojo geriausio varianto. Visi minėti kandidatai yra labai stiprūs, gerbiu juos, tikiu, kad jie prisidės prie programos rengimo.

Be to, tai tik pirmas etapas, kai koalicijos vadovybė ir Ingrida Šimonytė išreiškė pasitikėjimą. Tad dar laukia visas procesas ir dar per anksti kalbėti apie laimėjimą.

– Ar, prieš sulaukdama pasiūlymo tapti ministre, bendravote su Ingrida Šimonyte? Kokias švietimo gaires aptarėte? Ko pirmiausia reikia griebtis?

– Su Ingrida Šimonyte kartu daug dirbome prie partijos rinkimų programos. Turime tokią pat viziją, žiūrime ta pačia kryptimi. Ir man, kaip ir kiekvienam, kuris bus paskirtas ministru, bus be galo svarbu premjero ir valdančiosios daugumos palaikymas. Bendradarbiavimas tarp Seimo ir Vyriausybės yra viena iš sėkmės sąlygų.

– Kaip manote, kokie jūsų būdo ir patirties ypatumai pasirodė tinkami Ingridai Šimonytei?

– To reikia klausti Ingridos Šimonytės.

– Sakėte, kad žiūrite ta pačia kryptimi. O kokia ji?

– Švietimo sritis labai plati. Negali užmiršti nė vieno švietimo lygmens. Turime ir ankstyvąjį, ir bendrąjį, ir profesinį, ir aukštąjį mokslą. Tai lyg karoliukai, susijungiantys į vientisą liniją ir vienas kitą papildantys. Jei karoliukas neveikia žemiausioje grandyje, jis neveiks ir aukščiausioje.

Matome gal tris pagrindinius dėmenis ir prioritetus. Pirmiausia, vienodos starto pozicijos visiems mūsų vaikams, nesvarbu, kur jie gyventų – mieste ar kaime, kokia jų šeimos socialinė padėtis. Svarbu, kad kiekvienas vaikas galėtų gauti geriausios kokybės išsilavinimą.

Antras dalykas – pasaulinio lygio studijos ir mokslas. Tai reiškia, kad norėtume, kad mūsų aukštasis mokslas konkuruotų globaliai Europoje ir visame pasaulyje. Kad bandytume žaisti ne tik savo kieme, bet ir dideliame kieme. Kad ir studijos, ir mokslas būtų aukšto lygio, tai susiję ir su mūsų ekonomika, tiesiogiai susiję su mūsų visuomenės raida. Jei kalbame apie aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, tai privalome stiprinti savo mokslo dalį.

Trečias elementas – įgūdžiai. Šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkantys įgūdžiai. Tai ir perkvalifikavimas, ir mokymasis visą gyvenimą.

Bet iš šių trijų sričių pagrindinis akcentas būtų ankstyvasis ugdymas. Nes, kaip ir sakiau, tai karoliukai.

– Esate sakiusi, kad tapusi ministre imtumėtės iniciatyvos rengiant nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Kuo svarbus tas susitarimas?

– Tai labai svarbu, nes, pirma, turime sau aiškiai pasakyti, kokius tikslus valstybė kelia švietimo sistemai ir atskiroms jos grandims, ko tikisi, kokie yra lūkesčiai. Būtų labai gerai, jei dėl jų sutartume ir žinotume pagrindinę kryptį. Tuomet sutartume ir dėl finansavimo projekcijų. Tai mums leistų investuoti į ilgalaikę perspektyvą.

Šiandien mes esame linkę, taip dažnai politikoje pasitaiko, į trumpos distancijos laimėjimus. Tokioje srityje, kaip švietimas, pokytis gali būti matomas kai kuriais atvejais tik po dešimtmečio. Tad kadencija yra labai mažai galvojant apie tikrus pokyčius. Sutarimas dėl bendros krypties mums suteiktų laisvumo nebėgti paknopstomis, nepriimti greitų, neaptartų su bendruomene sprendimų.

Galvojant apie tai yra labai svarbus ne tik pozicijos, bet ir opozicijos vaidmuo. Mano vizija ir tikslas būtų, kad tai būtų platus susitarimas, kad jis būtų parengtas bendradarbiaujant ir su įvairiomis švietimo bendruomenėmis, ekspertais, ir pasirašytas ne tik koalicijos partnerių, bet ir opozicijos.

– Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai jau aiškūs, kaip manote, kaip seksis su tais konkrečiais žmonėmis dirbti?

– Tikiu, kad sutarsime. Pažįstu tuos žmones, esu susipažinusi su jų pozicijomis, visi protingi, gera švietimo sistemai linkintys. Gerai, kad yra skirtingų požiūrių, man tai patinka. Manau, blogiau būna, kai nevyksta diskusija. Diskusijų bus, bet matau perspektyvas sutarti su kolegomis iš įvairių politinių jėgų.

– Šiemet akis badė matematikos egzamino rezultatai. Ilgus metus dirbote Kauno technologijos universitete. Jautėte savo kailiu, kad ateina silpniau pasirengę abiturientai?

– Šitai mes jautėme, netgi ėmėmės įvairiausių priemonių, kaip spręsti šią problemą. Įvedėme galimybių konsultuotis, įvedėme papildomų modulių. Jaučiame, kad, kalbant apie matematiką, iš mokyklos ateina silpniau pasirengę vaikai.

– Jūsų galima ministerija apima ir sportą. Jūsų pirmtakas sulaukdavo priekaištų, kad sportas Švietimo ministerijai it penkta koja šuniui. Esate pasirengusi susiremti dėl sporto?

– Privalau būti pasirengusi. Esu artima sportui. Jaunystėje buvau sportininkė – buriuotoja, dabar mėgėjiškai buriuoju, mano vyras – sportininkas. Tad problemos man neblogai žinomos. Noriu giliau pažvelgti į šią sritį, tad kalbėsiuosi su žmonėmis. Jei būčiau paskirta ministre, skirčiau sportui didelį dėmesį ir tai nebūtų it šuniui penkta koja. Sportas yra labai svarbus.

– Kalbant apie sportą visada reikia atskirti aukšto meistriškumo-profesionalųjį sportą, kurio bene didžiausias tikslas yra olimpinis medalis, nuo mėgėjiško, sveikatinimo sporto. Kur, jūsų nuomone, šiuo metu Lietuvoje yra daugiausia problemų ir kaip matytumėte jų sprendimą?

– Man būtų sunku pasakyti, kur problemų daugiausia, bet manau, kad abi sritys yra labai svarbios. Reikia skirti daugiau dėmesio sveikatinimui, sveikai gyvensenai, fizinio ugdymo mokytojų rengimui. Kada dar žmogų galime paruošti sveikam gyvenimui? Tik kai jis jauno amžiaus. Reikia pradėti nuo darželio. Nenorėčiau priešinti šių sričių. Jų problematika yra skirtinga.

Profesionaliame sporte svarbus ir jaunų sportininkų rengimas, bazių atnaujinimas. Negalime daugelyje sričių pasigirti stipriomis sporto bazėmis.

– Pastaruoju metu labai daug kalbama apie netinkamą LFF veiklą, teistus žmones federacijos valdžioje. Matome didžiulę netvarką dziudo federacijoje (viena iš olimpinių sporto šakų), kuri akivaizdžiai neatstovauja šio sporto bendruomenei. Galbūt reikėtų didinti federacijų kontrolę ministerijos lygmenyje?

– Šiandien nesiimsiu sakyti, kad tai reikia daryti. Turiu nuosekliau pasidomėti.

– Daug metų dirbote pedagoginį darbą. Vaikystėje svajojote būti mokytoja?

– Svajojau tapti šokėja. Svajojau apie paprastus dalykus. Bet man pasisekė, kad Nepriklausomybės pradžioje į Lietuvą atvyko viešojo administravimo profesorius ir įsteigė pirmas tokias studijas. Mes susitikome ir supratau, kad man ši sritis patinka. Pradėjau nuo savivaldos mokymo centro. Dažnai mano kolegos ir draugai juokiasi, kai sakau, kad viešasis administravimas ar viešasis valdymas yra mano aistra. Bet išties taip ir yra. Į šią sritį panirau būdama labai jauna.

Vaikystėje apie tai nesvajojau, nes nežinojau, kad tai yra. Dabar mėginu užkrėsti meile viešajam valdymui, politikai jaunus žmones. Man tai atrodo labai svarbu. Ir man skaudu, kad visuomenės pasitikėjimas šia sritimi yra labai žemas. Jauni žmonės nenoriai buriasi į politines partijas, ne visuomet į valstybės tarnybą ateina žmonės degančiomis akimis. Daug kam vis dar atrodo, kad tai sritis, į kurią ateini saugiai pabūti kurį laiką, nes tai stabilu. Noriu, kad būtų sugrąžintas noro dirbti valstybei prestižas.

– Dėl ko nerimaujate sulaukusi pasiūlymo tapti ministre ir kokių savo silpnumų įžvelgiate?

– Nerimauju, nes jaučiu didelę atsakomybę. Nebandau apsimesti, kad viską žinau. Esu pasirengusi ir atvira konsultacijoms, pokalbiams. Jei būčiau paskirta ministre, norėčiau viską padaryti geriausiai.

O dėl silpnų vietų sunku pasakyti, mat nebuvau ministrė. Bet bijau paskubėti, nes mėgstu matyti rezultatą gana greitai. Tai turbūt ir būtų mano silpnesnė vieta.

Populiariausi

Gausus sniegas laužo medžių šakas

Lietuvoje

2021.01.26 14:32

Vienas didžiausių snygio iššūkių – Varėnoje: medžiai lūžta kas 10 minučių, dalis kelių neišvažiuojami, o sniego kiekis sparčiai auga miškininkai įspėja: pasivaikščiojimus verčiau atidėkite; atnaujinta 15.54

14
Sniegas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.26 06:52

Pamatykite: kaip atrodo rytas sostinėje po snygio krituliai tęsis – smarkus snygis kels pūgas, kelininkai įspėja vairuotojus

59
Koronavirusas Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.26 09:35

COVID-19 Lietuvoje: NVSC specialistai bando užkirsti židinių plitimą Vilniaus nakvynės namuose ir Grigiškių slaugos ligoninėje per parą – 686 nauji atvejai, paskiepytų žmonių – 36, antra doze – 0; atnaujinta 11.16

8
Sniegas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.26 10:06

Snygis Lietuvą užklupęs jau daugiau nei pusę paros: didžiausios pusnys – nuo Varėnos iki Vilniaus ugniagesiai šalina virtusius medžius, elektros neturi apie 18 tūkst. namų ūkių; atnaujinta 13.23

24