Lietuvoje

2020.11.22 12:11

Kasiulevičius: pandemija retina medikų gretas, trūksta lovų COVID-19 pacientams

LRT.lt2020.11.22 12:11

Naujų koronaviruso atvejų per parą daug ir jų dar gali daugėti, karantino poveikis arba nepakankamas, arba vis dar per mažai laiko, kad įvertintume jo efektą, savo feisbuko paskyroje sekmadienį teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Vytautas Kasiulevičius.

„Čia duomenų analitikai, epidemiologai išsamiai pakomentuos visą ateinančią savaitę ir rekomenduos tinkamiausius sprendimus – dar griežtinti ar dar laukti efekto. Nepamirškime, kad skirtingai nuo pavasario, kai įvedus karantiną kasdieną oras šilo ir drėgmė augo, dabar vyksta priešingas procesas: oras patalpose sausėja, o už lango oras šala.

Taip pat skaitykite

Tačiau, jeigu priimsime tai, kad atvejų augimas tęsis ir toliau, vakcinos dar porą menesių nebus, o ribojimai nesuveiks taip, kaip planavome, teks išgyventi ir šią situaciją“, – pažymi V. Kasiulevičius.

Anot profesoriaus, didžiausias spaudimas šiuo metu yra sveikatos priežiūros srityje.

„COVID-19 pandemija retina medikų gretas, mažina planines paslaugas, trūksta lovų COVID-19 pacientams. Kiekvienas mūsų šiomis dienomis turime pasikliauti savo sveika nuovoka ir padėti išgyventi pandemiją kuo daugiau žmonių, kurie šalia mūsų“, – rašo jis.

Pirmiausia apie situaciją. Naujų atvejų per parą daug ir jų dar gali daugėti. Karantino poveikis arba nepkankamas arba...

Posted by Vytautas Kasiulevicius on 2020 m. lapkričio 22 d., sekmadienis

Profesorius dalijasi savo pastebėjimais:

1. Kuo mažesnis kiekis viruso patenka į jūsų organizmą, tuo lengviau pandemiją išgyvensite. Todėl laikymasis 2 metrų atstumo ir kaukės patalpų viduje bei ten, kur daug žmonių, yra naudingos. Medicininės kaukės ir FFP2 respiratoriai yra geresnis pasirinkimas negu namudinės kaukės ir šalikai.

2. PSO strategija „testuoti, nustatyti, atsekti, izoliuoti“ pasiteisina. Naujausi metaanalizės duomenys rodo - besimptomių COVID-19 pacientų vidutiniškai yra 17 procentų, o susirgęs žmogus intensyviausiai kitus užkrečia pirmas 5 paras. Po 9 ligos parų sergantis COVID-19 nieko nebeužkrečia. Vadinasi, kuo daugiau išaiškinsime, tuo daugiau izoliuosime dešimčiai dienų, tuo geriau suvaldysime pandemiją.

3. Kartu su sergančiu asmeniu gyvenantys žmonės nebūtinai užsikrės, jeigu izoliuos sergantį atskirame kambaryje, nuolat vėdins patalpas, dezinfekuos tualeto ir vonios patalpas bei valgys iš skirtingų indų, o su sergančiu gyvai bendraus kuo trumpiau ir naudodami medicinines kaukes arba FFP2 respiratorius. Sergantis asmuo irgi turi naudoti medicininę kaukę, kai bendrauja su šeimos nariais.

4. Lietuvoje nėra populiarūs pulsoksimetrai, bet tai yra labai paprastas būdas stebėti savo būklę. Užtenka uždėti šį nedidelį aparatėlį ant piršto ir jau matote, kiek jūsų kraujas prisotintas deguonies. Tai puikus jūsų plaučių būklės įgarsintojas. Jeigu įsotinimas deguonimi nukrito žemiau 92 proc., jums reikia papildomo deguonies. Tokį deguonį galite gauti ligoninėje. Jokie vaikštantys į namus ir klausantys jūsų plaučių gydytojai nepadės geriau negu jūsų būklės įvertinimas pulsoksimetru.

5. Susirgus tęskite lėtinių ligų gydymą vaistais, kuriuos jums skyrė jūsų šeimos gydytojas. Jeigu vyksite į ligoninę pasiimkite šiuos vaistus ir vartokite iki jūsų priežiūrą perims kvalifikuoti specialistai. Ypač svarbūs kraujospūdį mažininantys, gliukozės kiekį kontroliuojantys ir kraują skystinantys vaistai. Juos būtina tęsti, nes COVID-19 atakuoja tas žmogaus vietas, kurios silpniausios.

6. Jeigu atsidursite ligoninėje, klausykite medicinos personalo nurodymų ir vartokite jums paskirtą gydymą. Jokio eksperimentinio gydymo niekas jums nežinant neskiria. Jeigu jūsų būklė negerės jums iš tiesų gali pasiūlyti dar visuotiniai nepatvirtintą, bet jau nemažai mokslo ištyrinėtą gydymą. Bet tokiu atveju jūs gausite pasiūlymą raštu ir galite su tuo sutikti arba ne, atidžiai įvertindami galimas alternatyvas.

7. Jeigu susirgote, nedelsiant izoliuokitės nuo vyresnio amžiaus šeimos narių ir tų, kurie serga aukšto kraujospūdžio liga, cukriniu diabetu ar kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis.

„Žmonija nėra visagalė, bet gali išgyventi, jeigu vadovaujasi šaltu protu, o ne emocijomis ir tuo labiau pykčiu. Kai nugali emocijos ir tamsa žmonija paprastai irgi išgyvena, bet šiek tiek mažesnė jos dalis. Tas išgyvenusių skirtumas tarp pirmo ir antro varianto ir yra mūsų nesibaigiančių diskusijų esmė“, – sako V. Kasiulevičius.