Lietuvoje

2020.11.20 21:15

Kandidatė į teisingumo ministrus Dobrovolska apie girdimą kritiką: priekaištai neskambėtų, jeigu būčiau vyras

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.11.20 21:15

„Dienos tema“ supažindina su Ingridos Šimonytės pasirinktais kandidatais į būsimąją Lietuvos Vyriausybę. Penktadienį studijoje – Evelina Dobrovolska, teisės bakalaurė, galinti pakeisti ekonomikos bakalaurą ir sociologijos magistrą, Sauliaus Skvernelio Vyriausybės teisingumo ministrą Elviną Jankevičių.

– Premjeras S. Skvernelis sakė, kad neliptų į laivą, kurio kapitonė I. Šimonytė, nė kaip keleivis. Ponia Evelina, kas lėmė, kad jūs lipate kaip įgulos narė?

– Šiuo atveju aš džiaugiuosi, kad būtent šitą laivą vairuoja gerbiama Ingrida. Aš tikrai didžiuojuosi būdama tokioje komandoje ir tikiuosi, kad gerbiamas prezidentas mano kandidatūrą patvirtins. Aš manau, kad ši komanda yra tie žmonės, kurie nori pokyčių, yra įgalūs priimti politinius sprendimus ir prisiimti tą atsakomybę, kurios kartais, mes matome, pristigo.

Dienos tema. Kandidatė į teisingumo ministrus: nepriklausau nė vienam klanui – nei teisininkų, nei prokurorų, nei anstolių

– Sulaukėte priekaištų dėl profesionalumo stokos, tatuiruočių ir amžiaus. Tatuiruotes palikime tiems, kas jau kelintą dieną ieško, kas yra ant jūsų rankos esantis Bukovskis. Amžių galima palikti tiems, kurie nebeprisimena, kad už juos jaunesni yra buvę ministrai Kuolys, Butkevičius, Matiliauskas, Linkevičius arba ponas Sinkevičius, kuris dabar dar ir jauniausias Europos Komisijos narys. Bet trumpai – kokia yra jūsų reakcija į tuos priekaištus?

– Esu tikra, kad nė vienas iš tų priekaištų neskambėtų, jeigu aš būčiau vyras. Manau, kad tiek tatuiruotės, tiek amžiaus cenzas – šių klausimų nebūtų. Kadangi esu moteris, kadangi esu lenkė, tai šie dalykai labiausiai matomi ir skatina ieškoti tų dalykų. Suprantama, kad visuomenė ir žiniasklaida pagriebė tuos dalykus, kuriuos lengviausia diskutuoti. Tačiau, jei dėl šios diskusijos mūsų valdžią ir mūsų visuomenės požiūrį į politikus priartins prie Naujosios Zelandijos ar Švedijos, tai aš tikrai didžiuojuosi ir džiaugiuosi tuo, kad tolstame nuo Rusijos ir einame tų valstybių link.

– Lyginant dabartinį kandidatų sąrašą su nueinančia Vyriausybe, kaip sakydavo premjeras Butkevičius: „Negalima lyginti.“ Ten buvo viena moteris, čia yra šiek tiek daugiau. O kas jums yra tas dalykas, ką labiausiai norėtųsi pakeisti Vyriausybės darbe tuo atveju, jeigu I. Šimonytės pasirinkimas ir jūsų siekimas baigsis sėkme?

– Manau, kad svarbiausias etapas, apie kurį mes tuojau pradėsime kalbėti, – Vyriausybės programos rašymas. Tikiu, kad būtent tai, kas atsidūrė koalicijos programoje, žymiai plačiau ir nuosekliau bus išdėstyta Vyriausybės programoje, kurią vykdant ir yra svarbūs ministrai. Taigi, kai mes kalbame apie ministrą, politinio pasitikėjimo žmogų, kuris vykdo tą programą. Tikiu, kad kalbant apie teisingumą – tą sritį, kuri šiuo atveju yra mano sritis, – tikrai reikalingi pokyčiai.

Mes turėtume suprasti, kad tai yra labai daugialypė problema: visuomenė nepasitiki teismų sistema, nes mes dar turime laisvės įkalinimo įstaigų, kurios nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Mes iki šiol kalbame, kad mes turime daug kalinių – kas yra tiesa, – bet pažiūrėkime į tai, kad 62 proc. asmenų, kurie atliko laisvės atėmimo bausmę, grįžta į tas įstaigas. Mes nekalbame apie programas – jos neveikia, mes nekalbame apie tai, kad mes koreguojame tą elgesį.

Turime teisės viršenybės principą, kurį linksniuojame Lenkijos ir Baltarusijos atžvilgiu, bet pasižiūrėkime, kiek patys turime Europos Žmogaus Teisių Teisme pralaimėtų bylų, kiek turime Lietuvos teismų praktikos, kurie kalba apie tai, kad trūksta įstatymų leidėjo valios sureguliuoti tam tikrus santykius, ir mes to neįgyvendinome.

– Kalbant apie tuos visus sudėtingus dalykus, jums kaip tik prikišama, kad turite tiktai bakalauro diplomą ir neturite magistro laipsnio. Prieš dabar ministerijai vadovaujantį E. Jankevičių ministre buvo Milda Vainiutė. Ji turi mokslų daktaro laipsnį, bet kadencijos taip ir nebaigė. Kas jus verčia jaustis tvirtai, jeigu verčia jaustis, arba padeda jaustis tvirtai su bakalauro diplomu? Patvirtinimo atveju tai nesustabdys kritikų.

– Jei būsiu patvirtinta ministre, tada galima kritikuoti darbus ir siekius. Šiuo metu yra akivaizdu, ką mes turime keisti. Nepriklausau nė vienam klanui – nei teisininkų, nei prokurorų, nei anstolių. Mes matome žmogų, kuris iš esmės visą savo karjerą skiria tam, kad tarnautų žmonėms, nesiektų pareigybių, neužimtų pareigų ar pozicijų tam tikrose institucijose. Labai sąmoningai atstovavau žmonėms teismuose bylose, kurios nėra populiarios, kurios finansiškai nėra labai naudingos: neapykantos nusikaltimų bylose, originalios asmenvardžių rašybos, kur mano dėka šiandien turime nuoseklią teismų praktiką, lyties įrašų keitimo bylose, kur ŽTT mus įgalina ir liepia tvarkytis.

Tikiu, kad mano patirtis, jei mes kalbame ir apie mano pasiekimus – esu rengusi ir atstovavusi Europos Komisijai skundus, teikusi peticijas ir aukštesnėms institucijoms. Kalbėkime ir apie teisėkūrą: matėme, kad svarbu priimti daug įstatymų ir nesvarbu jų kokybė. Lyg tai būtų savitikslis reguliavimas. Turiu patirties rengiant Tautinių mažumų įstatymo projektą – vadovavau darbo grupei – ir man pavyko sutelkti įvairias bendruomenes – nuo Kalbos komisijos iki tautinių mažumų bendruomenių. Manau, kad pavyko lyderiaujant parengti tą įstatymo projektą, kuris galėtų daug ką išspręsti. Lyderystė ir gebėjimas kalbėti su skirtingomis institucijomis, nė vienai jų nepriklausant, yra esminis mano privalumas.

– Kad jau perėjome į jūsų numatomus arba galimus darbų prioritetus, jeigu dirbsite ministre, jūs užsiminėte apie originalią pavardžių rašybą ir kalbėjote apie tai, kad mes turime vienokią teismų praktiką, tačiau įstatymai yra kitokie. Kaip jūs prognozuojate, ar šios kadencijos parlamentui pavyktų įteisinti asmenvardžių rašybą originalo kalba?

– Problema nėra, kad mūsų reguliavimas yra kitoks. Mes jo neturime. Tautinių mažumų atstovai negali rašyti ne tik linksniuojamos W, nebent teismo keliu. Mes kalbame apie originalią asmenvardžių rašybą, lyg tai būtų kriterijus dėl gerų santykių su Lenkija. Taip nėra ir neturėtų būti. Mes kalbame apie musų pilietes, kurios išteka už užsieniečių, turi vaikų, kurie turi dvigubą pilietybę ir kurie iš esmės privalo eikvoti mūsų biudžeto pinigus teismų darbui, institucijų darbui. Matome, kuria kryptimi visuomenės valia nuėjo.

Aš tikiu, kad šis Seimas, sudaręs koaliciją, į kurios programą įrašyta originali asmenvardžių rašyba, gali išspręsti šitą klausimą. Kas yra įdomu – kaip tokios bylos atrodo teismuose: Kalbos komisija grėsmės bylose neįžvelgia, tokiose bylose ji visada teikia išvadą, kad mišrios šeimos, jų vaikai gali rašyti originalia asmenvardžių rašyba. Belieka išspręsti dėl tautinių mažumų.

– Tai turbūt paradoksas? Mišrių šeimų vaikai gali rašyti originaliais rašmenimis, o Lietuvoje gimusių Lietuvos piliečių vaikai palikti visai kitokiai reguliacijai.

– Šiuo metu ir mišrių šeimų negali, mes neturime reguliavimo.

– Jei per teismą laimi bylą – tada galima?

– Tautinės mažumos per teismą irgi gali laimėti. Žiniasklaidai ir visuomenei kelia pasipiktinimą, kad kai kurios bylos yra labai ilgai nagrinėjamos. Kaip pavyzdys – neapykantos nusikaltimo byla, kuriai atstovavau ir kurios nespėjau pabaigti, nes ji nagrinėjama virš metų: pora buvo užpulta dėl savo seksualinės orientacijos. Akivaizdu – teismai turi tokias apkrovas, su kuriomis nesusitvarko.

Kitas dalykas – baudžiamasis procesas, baudžiamosios bylos iki šiol nevyksta tinkamai nuotoliniu būdu. Pažiūrėkime į kitus dalykus: kalbama, kad trūksta atvirumo ir kaip įtraukti žiniasklaidą, visuomenę į tą procesą. Dauguma teismo posėdžių yra vieši, bet kas iš žiniasklaidos ar visuomenės gali ateiti ir stebėti. Jeigu tai prieinama, kodėl mes negalime užtikrinti nuotoliniu būdu? Mums nekils klausimų, kaip bendrauja teisėjai, ką sako ir kokia yra pozicija, kodėl yra vieni ar kiti argumentai. Eidami link atvirumo kiekviename žingsnyje daug ką pakeistume.

– Kaip argumentas prieš tokias nuotolines transliacijas dažnai pasitelkiamas Duomenų apsaugos reglamentas. Ar Lietuvoje jis visada taikomas tinkamai? Ar matote sričių arba atvejų, kai juo siekiama prisidengti nesant objektyvių priežasčių?

– Didžiausia problema, kad jeigu mes taikome teisės aktus, mes juos taikome nežiūrėdami į skirtingas vertybes ir visuomenės poreikius. Kaip pavyzdys – jeigu ribojome žmogaus teises karantino metu, mums visiškai nerūpėjo šeimos susijungimo laisvė.

Mes turėjome reguliavimą, kuris neatsižvelgė, kad gal sutuoktinis norėtų atvažiuoti pas žmoną. Lygiai tas pats galioja, kai mes kalbame apie duomenų apsaugą. Mes negalvojame apie visuomenės teisę žinoti, mes nekalbame apie teismų atvirumą. Yra daug sričių, kur galime eiti skaidrumo link. Vietoj dešimtojo dešimtmečio stiliumi ranka surašyto ikiteisminio tyrimo, po kuriuo dedamas parašas „Sutinku“, būtų galima turėti garso įrašą. Galima eiti skaidrumo link. Ir čia reikia politinės valios, o ne magistro.

– Kaip vertinate parlamento nuotolinio darbo galimybę? Ir galimybę, ir dabartinio parlamento pasirengimą dirbti nuotoliniu būdu? Kas padaryta arba ką reikėtų padaryti, kad tas darbas būtų sklandus ir nenukentėtų demokratija?

– Man labai sudėtinga vertinti tai, ko neturime. O mes turėjome pirmąją bangą pavasarį ir iki šiol Seimas negali susitvarkyti teisės aktų, kuriuos pats leidžia, ir surasti techninių galimybių balsuoti, priimti sprendimus nuotoliniu būdu. Pasižiūrėkime į Vilniaus miesto savivaldybę. Ji buvo lyderė tiek įvedant karantiną apimtimi, tiek perkeliant darbą. Kaip matome, puikiausiai susitvarkė.

Jeigu reikia reguliavimo, aš tikiu, kad mes tai turėjome padaryti bent jau per vasarą, jeigu nespėjome pavasarį. Kiek žinau, antradienį vis dar renkamės į Seimą. Mes darome COVID-19 židinukus neturėdami tinkamo reglamentavimo, visiškai nespręsdami ir nerodydami pavyzdžio visuomenei. Sunkiai suvokiu, kaip mes galime reikalauti iš visuomenės, jeigu patys žiniasklaidoje skambame kalbant apie COVID-19 atvejus.

– Čia turbūt reikėtų pridėti tiems, kas nežino, kad jūs nesate prisidedanti prie COVID-19 plėtros, nes esate persirgusi, ir negalite nei užkrėsti, nei užsikrėsti. Nepaisant visko, turime laikytis teisės aktų, kurie galioja šiandien, ir turime būti su apsaugos priemonėmis.

Populiariausi

Karantinas vilniuje

Lietuvoje

2020.12.01 09:15

Mokslininkų ir ekspertų išvada – viruso plėtra Lietuvoje lėtėja, bet karantino priemones reikia stiprinti ekspertas: karantinas šalyje buvo įvestas per vėlai; atnaujinta 09.50

10