Paluckas – apie teatrą Seime, pralaimėjimus ir koks, jo akimis, yra Karbauskis

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt
2020.11.26 05:30
Gintautas Paluckas

Nors Lietuvos socialdemokratų partijai Seimo rinkimai didelės sėkmės neatnešė, partijos pirmininkas Gintautas Paluckas turi kuo pasidžiaugti – jis išrinktas į Seimą pirmai kadencijai. Be postų Seime likęs politikas LRT.lt sakė to nesureikšminantis, o ir ar sieks dar kartą tapti partijos pirmininku – neaišku.

– Tai koks tas jausmas pakliuvus į Seimą?

– Jausmas pirmiausia yra pakylėjimas, nes priesaika yra iškilmingas, tam tikra prasme pompastiškas renginys, turintis tradicijas pagal Konstituciją. Mes visi dalyvavome rinkimuose, galvojome, kas ir kaip, bet kai ateini prie šito taško, supranti, kad tampi tautos atstovu. Tautos, ne draugų būrelio, ne miesto, bet tautos.

Tai stipriai įpareigoja. Suprantu, kad tas jausmas gal paskui išdyla, kai kokį penktą kartą prisieki ir sakai „ai, standartas, turime pastovėti vėl keturias valandas“. Bet tas pirmasis įspūdis yra pakylėtas atsakomybės, įsipareigojimo jausmas.

Bet ta prasidedanti darbo rutina... Aš nesu visiškas naujokas. Dalyvavau frakcijos veikloje, darbotvarkes nagrinėjome, žiūrėjome ir visa kita. Tas demokratijos procesas, kai visi turi teisę kažką pasakyti ir labai dažnai pasakymas yra susijęs su tuo, kiek kamerų įjungta, jis yra... Daugiau norisi esmės ir prasmės tiek bendrai Seimo, tiek konkretaus Seimo nario veikloje, darbuose ir pasisakymuose.

Mano pagrindinis rūpestis yra turinys. Kaip naujam Seimo nariui, atėjusiam su krūva idėjų, didžiausias iššūkis yra paversti jas kūnu, sugebėti užregistruoti, parengti.

Suprantu, kad čia yra daug teatro, dramaturgijos, kai kas nors iššoka, rėkia, o paskui, kai išjungia mikrofoną ar kamerą, sako „tai ką tu čia, nesinervink, čia juk viskas normaliai, čia politika“. Suprask, kad turi būti vaidmenys, turi būti personažai.

Bet aš tikiuosi, kad tie dalykai šiek tiek normalizuosis, kai bus pereita prie tikro turinio. Dabar, kai yra formuojama valdžia, yra tiek aistros, o čia kažkas kažką laimėjo ar pralaimėjo – po dviejų savaičių visa tai pamiršime. Realiai pamiršime ir niekam nebebus aktualu, nes tai yra mažareikšmiai dalykai. Visi bus sustatyti į savo pozicijas, vieni bus savo vietoje, kiti bus ne savo vietoje, tai per ilgesnį laikotarpį pasimatys.

Bet ne tai esmė. Esmė yra veiklos turinys – teisės aktų projektai, idėjos, iniciatyvos. Mano pagrindinis rūpestis yra turinys. Kaip naujam Seimo nariui, atėjusiam su krūva idėjų, didžiausias iššūkis yra paversti jas kūnu, sugebėti užregistruoti, parengti. Turi paruošti tinkamai teisės aktų projektus, kurie neprieštarautų kitiems teisės aktams, kurie neprieštarautų Konstitucijai, tada turi įtikinti kolegas, kad verta juos registruoti, kad verta pateikti, kad Seimas pritartų. Yra visa didelė mašina, kurią reikia perprasti ir išmokti ja naudotis, kad galėtum realizuoti tas idėjas.

Socialdemokratai, Linas Jonauskas, Gintautas Paluckas
Socialdemokratai, Linas Jonauskas, Gintautas Paluckas / E. Blaževič/LRT nuotr.

– Neseniai buvo jūsų frakcijos seniūno rinkimai, jūsų konkurentas buvo Algirdas Sysas. Jis buvo jūsų konkurentas ir prieš pusantrų metų vykusiuose partijos pirmininko rinkimuose. Kokie jūsų santykiai su A. Sysu? Yra įtampos dėl vis metamų iššūkių?

– Santykiai yra geri. Aš į asmeniškumus niekada nepuolu, nelaikau akmens užantyje. Aš, galbūt, šitą situaciją vertinu kaip labai sveiką, nes tu niekada nežinai, kada tau pasisekė labiausiai. Čia mano toks filosofinis požiūris į gyvenimą – jeigu atrodo, kad tu čia pralaimėjai, galbūt yra atvirkščiai ir laimėjai laisvesnes rankas išmokti gilintis, pamėginti realizuoti savo idėjas, sutelkti palaikymą toms idėjoms, nes turi su suinteresuotomis grupėmis šnekėtis.

Kiekvienas įsipareigojimas yra tam tikra našta – administracinė, laiko sąnaudų, kitų dalykų. Mes ir partijoje, ir frakcijoje veikiame kaip komanda. Man frakcija išreiškė pasitikėjimą dėl kandidatavimo į Seimo vicepirmininkus. Aš, matydamas aplinkybes, kad ne taip formuojasi Seimo valdžia, kaip mes įsivaizdavome ar tikėjomės, priėmiau sprendimą nekandidatuoti, o užleisti vietą tam, kuris tiks, ir socialdemokratai turės savo atstovą valdyboje.

Socialdemokratai Linas Jonauskas, Algirdas Sysas, Gintautas Paluckas
Socialdemokratai Linas Jonauskas, Algirdas Sysas, Gintautas Paluckas / D. Umbraso/LRT nuotr.

Galbūt kai kam atrodo, kad čia pasitraukiau, pralaimėjau, kokia kvailystė. Bet, mano galva, socialdemokratai laimėjo, vadinasi, laimėjau ir aš. Aš matau save kaip komandos žaidėją.

Algirdo patirtis yra didelė, jis jau septintą kadenciją Seime, tuos visus dalykus puikiai žino, košės, kurią verdame, nepagadins, o man lieka laisvesnės rankos užsiimti frakcijos politine darbotvarke. Aš noriu, kad šioje kadencijoje mes turėtume savo darbotvarkę, kurią norime įgyvendinti, o ne tik bėgtume pagal tai, kas pareina iš Vyriausybės.

– Kalbant apie vicepirmininkus, praėjusią savaitę „valstiečiai“ teikė Aušrinę Norkienę į šias pareigas, bet Seimas jos nepalaikė, tuomet teikta jūsų frakcijos atstovo Juliaus Sabatausko kandidatūra ir ji buvo patvirtinta. „Valstiečiai“ dėl to supykę, ar nemanote, kad dėl to kils įtampa dirbant opozicijoje?

– Nebus jokių įtampų, praeis dvi savaitės ir visi pamirš, kas vyko ir dėl ko vyko. Tai yra per daug sureikšminama. Vicepirmininkai yra Seimo darbo organizatoriai – kanceliarija, komandiruotės, darbotvarkių sužiūrėjimai, ar yra išvados, ar komitetai apsvarstė. Tai nėra kokios nors išskirtinės politinės įtakos svertas.

Mes tikrai nesiruošiame nei peštis, nei daužytis, nei muštis.

Taip, tai yra opozicijos teisė turėti tuos atstovus ir tai, kad didžiausia opozicijos frakcija neturės, tikrai nėra normalu. Ne draugai man „valstiečiai“, aš jiems neskolingas, bet tai nėra normalu. Tai, kaip elgiasi valdantieji, jie sugebėjo šiuo etapu opoziciją suskaldyti – štai, duodame mažiausiai frakcijai, o tada dvi likusios tegul pešasi.

Paskutinis 12-ojo Seimo posėdis; Julius Sabatauskas
Paskutinis 12-ojo Seimo posėdis; Julius Sabatauskas / E. Blaževič/LRT nuotr.

Mes tikrai nesiruošiame nei peštis, nei daužytis, nei muštis. Praeis savaitė ar dvi ir mes susėsime prie turinio, prie darbotvarkių, nes opozicija taip pat turės savo darbotvarkę. Opozicija nėra menka, tai reikės atskirai šnekėtis, kokie klausimai ten bus pateikti, kokiems bus pritarta. Tam nereikia susitarimų pasirašytų, nereikia net opozicijos lyderio, bet čia mes bendradarbiausime. Siekdami įgyvendinti socialdemokratinę darbotvarkę, mes bendradarbiausime su visais tiek pozicijoje, tiek opozicijoje.

– Kaip keičia opozicijos darbą tai, kad Ramūnas Karbauskis pareiškė apie pasitraukimą iš Seimo? Gal su Sauliumi Skverneliu, kaip opozicijos lyderiu, būtų paprasčiau dirbti?

– Jei Ramūnas iš tiesų pasitrauks (R. Karbauskis Seimo nario mandato atsisakė antradienį – LRT.lt) , o S. Skvernelis imsis lyderystės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje, opozicijos bendradarbiavimas, mano galva, bus sklandesnis. Tiesiog S. Skvernelis yra konstruktyvesnis, labiau prognozuojamas.

Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis / E. Blaževič/LRT nuotr.

– R. Karbauskis ne kartą minėjo, kad gali būti pasirašytas opozicinis susitarimas. Jo objektas, turbūt, būtų ir opozicijos lyderio pozicija. Pasirašysite tokį susitarimą? Ir ar tai reikštų, kad opozicijos lyderio poziciją užleistumėte „valstiečiams“?

– Mes nieko negalime atiduoti, nes to neturime. Tam, kad turėtų opozicijos lyderį, „valstiečiams“ trūksta kelių balsų. Juos gali su Mišria Seimo narių grupe ar iš jos besiformuojančia kokia nors nauja frakcija išsispręsti. Susitarimai reikalingi tik tada, jei yra turinys.

Pati opozicijos lyderio pozicija nei kažkuo vertinga, nei išskirtinė. Praeitoje kadencijoje su konservatoriais ir liberalais buvo pasiektas tam tikras susitarimas ir buvo sutarta dėl opozicijos lyderio tik todėl, kad atsirado darbotvarkė, turinys. Demokratijos sargybon reikėjo stoti, kai prasidėjo Konstitucijos tampymai, svarstymai, ką norime pakeisti, padaryti. Tada atsirado tam svarbi priežastis.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kam dabar toks bendradarbiavimo susitarimas? Dėl to, kad būtų opozicijos lyderis? Mums jis nėra kažkuo išskirtinai aktualus. Tai, kad yra pasiūlymas, – gerai, bet tokio poreikio mes tikrai nejaučiame. Galime šnekėtis, bendrauti, žiūrėti viską, ko tik norite, bet susitarimų nereikia.

– Jūs dabar esate vienintelis partijos lyderis, kuris yra Seime, bet neužima jokių pozicijų. Ką tai sako – reikėtų kreipti į tai dėmesį?

– Visi Seimo nariai yra lygūs. Jų statusas yra absoliučiai lygus, jie turi visas teises ir pareigas, ką gali ir ką turi daryti Seimo narys. Aš esu naujas Seimo narys, nors daugelis įsivaizdavo, kad aš jau seniai Seime. Dėl to, kad aš esu Seimo narys, kuris neturi pareigų, aš nekompleksuoju, tokių yra daugybė.

Nė kiek neišgyvenu, kad kažkur kažko papildomai nedarysiu, nes aš tą laiką skirsiu tam, kam jį turiu skirti šiandien.

Visi nauji Seimo nariai išeis tą pačią mokyklą – suprasti, pamatyti, išmokti ir pan. Visiems tai sveika. Žiūriu į tą frakcijos parodytą pasitikėjimą dėl Seimo vicepirmininko kaip į perdėtą. Visi suprantame, kad prisidėti svariai prie Seimo veiklos organizavimo turint tiek Seimo nario veiklos patirties, kiek turiu aš, galėčiau ne per daug. Suprantu, kad taip politiškai dėliojasi, bet man tai yra nelabai reikšminga.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas / E. Blaževič/LRT nuotr.

Man būtų baisi sarmata, jei aš po ketverių metų neturėčiau, ką pasakyti. Ne tai, kad kažkas nepriimta, nes tai yra daugumos valia, gali ir nepriimti, bet jei aš nebūčiau paruošęs, užregistravęs pasiūlymų, jeigu aš nieko neturėčiau, sakyčiau, kad man būtų gėda.

– Prieš pusantrų metų, kai vyko socialdemokratų pirmininko rinkimai, buvo ką tik pasibaigę jums nesėkmingi savivaldos rinkimai, mes su jumis kalbėjomės ir jūs sakėte, kad jums seniai reikėjo likti be pareigų, nes Lietuvos socialdemokratų partija yra tokia didelė organizacija, kad sudėtinga jai vadovauti sėdint ant dviejų kėdžių. Kaip dabar yra?

– Čia atsakymas į tą klausimą, kiek kokių pareigų nori, ar seniūnų, ar vicepirmininkų. Reikia suprasti, kad visa tai yra įsipareigojimas ir suryja laiko, jo nepadauginsi. Nė kiek neišgyvenu, kad kažkur kažko papildomai nedarysiu, nes aš tą laiką skirsiu tam, kam jį turiu skirti šiandien.

Tai čia labai teisingas pastebėjimas, jis aktualumo neprarado ir dabar. Pavyzdžiui, Seimo vicepirmininkas turi sėdėti Seime nuo 8 iki 17 valandos ir nors tas laikas yra skirtas darbui su rinkėjais, kuo naudojasi visi Seimo nariai, tu turi rūpintis kažkieno komandiruotėmis, kanceliariniais dalykais. Tai yra svarbu, kas nors tai turi daryti. Bet jeigu tu turi kitų įsipareigojimų ir jie yra platūs, turi ir laiko tam turėti.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas / E. Blaževič/LRT nuotr.

– Iš to, kaip jūs kalbate, atrodo, kad ta vicepirmininko pozicija yra tokia nereikšminga, jog neverta dėl jos peštis, nors matome, kad tos peštynės vyksta. Kodėl?

– Nesakau, kad ji nėra reikšminga, galų gale, tai yra socialinės garantijos, prie algos papildomai gaunama (juokiasi). Tos peštynės yra tam tikri galios žaidimai. Galėtum sakyti „duosiu saldainį“, bet kas laimės – yra svarbiau. Turiu galvoje, kad pats faktas, nesvarbu, kad dėl saldainio, svarbu, kad laimi.

Tie galios žaidimai Seime vyksta, jie yra nereikšmingi, nes galią reikia demonstruoti ir laimėti ar nelaimėti dėl turinio, teisės aktų projektų. Čia yra kova, kuri turi būti nuožmi, jei nori ko nors pasiekti. O visa kita – taip turi būti, tai vyksta, kažkas jaučia satisfakciją, kažkas paliūdi savaitę ir žiūri, kad nieko nenutiko, važiuojame, dirbame.

Tai yra mano visiška atsakomybė, todėl ar aš kandidatuosiu į pirmininkus, ar ne šitoje kampanijoje pavasarį, dar negaliu atsakyti.

– Po Seimo rinkimų jūs turbūt dešimtis kartų sulaukėte klausimo dėl pasitraukimo iš partijos pirmininko pareigų. Jei pažiūrėtume į 2016 metų rinkimus, po jų du partijų lyderiai pasitraukė visiškai, trečias – šaukė neeilinį suvažiavimą ir tikrinosi pasitikėjimą. Jūs, atrodo, kol kas to daryti neketinate. Kodėl?

– Ketinu. Mes padarysime nuotolinę partijos tarybos apklausą ir pradėsime partijos pirmininko rinkimų procedūrą. Pas mus ir pagal statutą tai yra apibrėžta. Likus šešiems mėnesiams iki suvažiavimo mes turime tai daryti, dabar tai sutampa, yra gera proga visiems, kas nori iškelti savo kandidatūrą, kas nori kalbėti atvirai, o ne už nugaros, kas nori nupiešti kitokią partijos raidos viziją. Tai yra tas laikas, kai galime tai daryti.

Atsakomybė už rinkimus yra mano, aš jos nesišalinu. Nemanau, kad tas šalinimasis turėtų naudos partijai, atvirkščiai – turi būti tas vienas žaibolaidis, kuris leistų emocijas visas surinkti į vieną vietą ir jas nuleisti, nes tai trukdo racionaliai mąstyti.

Taip, aš esu absoliučiai atsakingas už viską: ir už rezultatus, ir už strategiją, ir už organizacinius dalykus, kurie vieni sklandesni buvo, kiti – ne. Tai yra mano visiška atsakomybė, todėl ar aš kandidatuosiu į pirmininkus, ar ne šitoje kampanijoje pavasarį, dar negaliu atsakyti. Tai priklausys nuo to, kokia bus diskusija partijoje ir kokį palaikymą ar nepalaikymą parodys partijos skyriai, žmonės.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas / E. Genio/LRT nuotr.

Šitą klausimą sprendžiame natūraliuoju būdu, kuris pagal statutą ir formuoja mūsų elgesį. Visa kita yra spekuliacijos, samprotavimai, emocijos. Išeiname į partijos pirmininko rinkiminę kampaniją ir prašau – visi, kas nori, kas gali, kas tiki, tegul deda ant stalo savo ketinimus ir vizijas.

– Jaučiate partijoje šurmulį tų, kurie nenorėtų daugiau jūsų pareigose matyti?

– Visada tokių buvo. Mane rinko gi ne vienbalsiai. Tie žmonės, kurie manęs nerinko ir kurie nenorėjo manęs nuo pat pradžių, laukė savo akimirkos ir jos sulaukė. Gali pasakyti, kad štai yra pralaimėjimas. Ir, iš tikro, tai yra pralaimėjimas.

Aš pats sakiau, kad reikia įvertinti ketverių metų visą epopėją – kiek aš padariau, kiek nepadariau, kur buvo klaidų padaryta, kur yra kažkokių politinės sistemos pokyčių. Ne visi norėjo ir ne visi nori toli gražu. Tik aš mėgstu atvirą kalbėjimą, o ne pokiliminį ir už nugaros kažkokį šnabždėjimą.

Galiu tik pasakyti, jog jokių žingsnių atgal tikrai nebus.

– Jeigu ne jūs, kas galėtų vadovauti partijai?

– Manau, kad į tą klausimą atsakiau. Jeigu aš apsispręsiu nedalyvauti pirmininko rinkimuose, galbūt kažkam reikšiu palaikymą, galbūt ne, paliksiu laisvas rankas kažkam naujai mąstyti. Bet kol kas nemačiau nė vienos alternatyvios vizijos.

Galiu tik pasakyti, jog jokių žingsnių atgal tikrai nebus. Jeigu aš matysiu kokius nors siūlymus vėl grįžti prie seno veikimo ar tos „konsolidacijos“, jungtis su „socdarbiečiais“ ar panašius keistus žingsnius, tai aš tiems dalykams kategoriškai prieštarausiu ir visomis išgalėmis stengsiuosi, kad tai neįvyktų.

Atsinaujinti reikia laiko. Daug ko norisi greičiau. Rinkimų kampanijos metu visuomenės vertinimas buvo, kad „jūs keičiatės, jūs geri, bet nepakankamai geri, kad sudėtume savo viltis ir pasitikėjimą į jus“. Reikia atsakyti į klausimus – kodėl, kaip.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas / E. Genio/LRT nuotr.

– Minėjote buvusius kolegas, dabar „socdarbiečius“. Jiems rinkimai labai nepasisekė, jie neperkopė 5 proc. kartelės, nepateko į Seimą. Ar buvo iš jų tokių, kurie prieš rinkimus ar po jų ateitų pas jus ir prašytųsi priimami atgal?

– Ir prieš rinkimus tokių prašymų buvo, ir dabar neabejoju, kad kai kuriems mūsų bičiuliams rankos niežti. Nuostolį mes patyrėme, nes tie beveik 4 proc., kuriuos į istorijos kapines nusinešė buvę bičiuliai, yra ženklus skaičius. Nepaisant to, kai kurie dalykai kainuoja, juos reikia ištverti. Žiūrėdamas į perspektyvą, jau tada sakiau, kad jų jau nėra, tik jie to dar nežino.

Taip, šiuose rinkimuose jie mums dar pakenkė, bet ta politinė aritmetika neveikia taip, kad jei būtume pasiėmę juos, tai turėtume plius 3 proc. Gali būti, kad mes būtume turėję minus 5 proc. nuo to, ką dabar turime, ir minus 2 proc. nuo to, ką jie būtų atnešę. Politinė aritmetika kitaip veikia.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos tarybos posėdis
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos tarybos posėdis / E. Blaževič/LRT nuotr.

Tikrai nemesime kelio dėl takelio, šitai galiu užtikrinti ir partijos palaikymą šiuo klausimu tikrai jaučiu. Šita mūsų kryptis yra teisinga.

– Rinkimų kampanijos metu tuomet dar valdančiųjų lyderis R. Karbauskis daug kalbėjo apie tai, kad jūsų partija turi susitarimą su konservatoriais. Buvo toks susitarimas?

– Reikia palaukti ir kai kuriuos dalykus laikas parodo. Nebuvo sutarimo ir dabar akivaizdu, kad jo nėra. Ramūnas turi savo specifinį veikimo ir kalbėjimo žanrą, kuris jau išnaudojo savo galimybių ribas. Tokie išsigalvoti kalbėjimai arba kartais atviras gudravimas ar net melas yra atpažįstamas. Nežinau, kiek žmonės dar gali tikrai nuoširdžiai tikėti tuo, ką šneka R. Karbauskis.

Sakau jam tai nepiktai, jis pats to, matyt, sąmoningai siekia manipuliuodamas, šnekėdamas tai, ko nėra. Toks, matyt, politinis veikimo būdas. Mes kitaip veikiame. Stengiamės kalbėti racionaliau ir atsakyti už žodžius. <...> Politika yra toks žanras.

Aš tai priimu kaip žaidimo taisykles, manau, kad Ramūnas tai priima taip pat. Tik jis savo taisykles lanksto savaip ir nusistato sau ribas. Aš taip nesielgiu, nes man tai nepriimtina.

– Koalicija su konservatoriais niekada šansų neturėjo? Jūs esate skirtingose politinio spektro pusėse, bet tai, turbūt, nebūtų keisčiausia, ką teko matyti Seime.

– Keistenybių visokių gali prisižiūrėti, juolab kad keičiasi laikmetis, keičiasi papročiai. Mes visi kalbame apie skirtis kairė–dešinė. Bet panašu, kad yra išgyvenama skirtis tarp populistų, neracionalių, retrogradiškų, piktų ir „normalių“ – ką žmonės sudeda į tą normalumą. Ta skirtis egzistuoja.

Todėl ir buvo, pavyzdžiui, Vilniaus mieste tokių palaikymų, kad štai, balsuoti galima už keturias „normalias“ partijas: konservatorius, liberalus, Laisvės partiją ir socialdemokratus, nepaisant to, kad ideologiškai jos visiškai skirtingos.

Savo virtuvėje tokios koalicijos ar darinio tarp konservatorių ir socialdemokratų net nesvarstėme. Tokios kalbos net nebuvo.

– O kokie yra jūsų paties veiklos prioritetai, kokiose srityse?

– Pirmiausia – darbo santykiai, jie labai stipriai kinta. Mes esame įpratę prie tų darbo sutarčių, profesinių sąjungų, kurios gina dirbančiuosius, tai tie dalykai sparčiai keičiasi. Matome tą darbo santykių uberizaciją, kai žmonės, naudodamiesi savo gebėjimais, savo kapitalu, turiu galvoje žiniomis, neturi darbo santykių, dirba per įvairiausias skaitmenines platformas, kitokias paslaugų teikimo formas, pavyzdžiui, kažkada buvo taksi, bet dabar yra pavėžėjimo paslaugos.

Mes anksčiau matydavome tai kaip grubius darbo sąlygų arba darbo vietų kokybės pažeidimus, tie dalykai yra eliminuoti dėl Europos Sąjungos reikalavimų. Bet dėmesys kreipiamas į kitus dalykus, pavyzdžiui, mobingas, psichologinė prievarta darbo vietoje, jos apčiuopti, parodyti ir pan. negali, nes teisinio reguliavimo tinkamo nėra.

Taip pat yra toks dalykas, kaip ekonominė demokratija, yra tokios inovacijos. Tai yra dirbančiųjų dalyvavimas priimant sprendimus dėl pelno paskirstymo, dalyvavimas akcininkų struktūroje. Tai yra inovacijos, Lietuvoje nėra tų dalykų, bet jie yra Skandinavijoje, į kurią mes orientuojamės, kitose moderniose valstybėse. Čia reikėtų padirbėti, turiu minčių.

Seimas renka naująjį Seimo pirmininką
Seimas renka naująjį Seimo pirmininką / E. Blaževič/LRT nuotr.

Galėtų būti atnaujinti pensijų sistemos tam tikri fragmentai. Pavyzdžiui, turime 2008 metų Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, jis neveikia, negalioja, nes pagal tą įstatymą turėtų patys žmonės iš savo atlyginimo į tuos profesinius pensijų kaupimo fondus pinigus pervedinėti, ten kaupti. Bet atlyginimai ir taip yra nedideli, todėl ką iš GPM atskaičiuoja, jie į tuos antrosios pakopos pensijų fondus perveda.

Mano mintis yra paskatinti verslą, kuris uždirba pelną, tuo pelnu dalytis – siūlyti mokestinę pelno lengvatą, bet tą dalį pelno skirti tiems profesiniams pensijų kaupimo fondams proporcingai kiekvieno darbuotojo uždirbamam atlyginimui. Būtų toks darbuotojų ir darbdavių atstovų kartu valdomas arba būtų samdomas administratorius tokių fondų, kur būtų kaupiamos papildomos lėšos.

Savo virtuvėje tokios koalicijos ar darinio tarp konservatorių ir socialdemokratų net nesvarstėme. Tokios kalbos net nebuvo.

Turiu minčių dėl aplinkosaugos. Visi piktinamės saugomų teritorijų niokojimu ir miškų kirtimu. Turiu konkrečią idėją, kad tos kertinės miško buveinės arba nacionaliniai parkai, kraštovaizdžio draustiniai, kur miškas yra kaip masyvas, vientisa vertybė, kad ten nebūtų jokių ūkinio pobūdžio kirtimų.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad yra įsiterpę privatūs sklypai ir pagal Konstituciją negali apriboti disponavimo teisės, nes Konstitucija gerbia privačią nuosavybę, todėl valstybė turėtų išpirkti rinkos kaina tuos sklypus ir konsoliduoti, telkti tuos miškų masyvus. Tai yra labai konkretus mano pasiūlymas, jį tiesiog reikia realizuoti, paversti teisės aktu.

Seimas
Seimas / E. Blaževič/LRT nuotr.

Labai konkrečių idėjų turiu gal 10–12, jos nemažos apimties, tai nėra taip paprasta, kaip aš galbūt papasakojau, nes tai susiję su krūva papildomų teisės aktų keitimų. Bet jeigu pavyktų bent dalį jų įgyvendinti, būčiau labai laimingas.

– Ankstesniame Seime matėme, kad opozicijai sunkiai sekėsi įgyvendinti savo siūlymus, kartais atrodė, kad jiems yra nepritariama tik dėl to, kad jie teikiami opozicijos. Tą patį patyrė ir jūsų kolegos. Dabar vėl esate opozicijoje. Kaip manote, ar su nauja valdžia bus paprasčiau dirbti šiuo klausimu?

– Negali žinoti, kai pamėginsi, tai tada ir žinosi. Pradžia nelabai kokia, turiu galvoje, moraline ar vertybine prasme, nes buvo šnekėta truputį kitaip, buvo kitaip žadėta kalbant apie naują politinę kultūrą. Bet nurašykime tuos pirmus žingsnius į politinius nuostolius, nes daug aistros, kai formuojami paskyrimai, valdžios. Tai gali sakyti, kad čia yra toks nesklandus etapas, nes tebūnie, taip reikia.

Bet, žiūrėdamas į ateitį, labai daug tikiuosi iš naujos kartos politikų, kurie, tikiu, bus racionalesni, kurie neturi tokio ydingo politinio įdirbio, kai atrodo, kad yra nukentėjusysis ir „dabar aš jus atkalsiu, nes aš kentėjau ketverius metus opozicijoje“, kad tokio keršto jausmo nebus. Tikiu, kad racionalių žmonių Seime yra, jų yra ne vienoje partijoje ar frakcijoje, ir jei pasiūlymas yra geras, jis bus priimtas.

Suprantu, kad kartais vyksta tokie žaidimai, kad teisės akto projektą atmetė, tada, žiūrėk, kažkaip paėmė ir per ministeriją ar Vyriausybę perėjo, pakeistas autorius ir jau tas projektas geras. Taip buvo, pavyzdžiui, su antstolių veiklos reguliavimo įstatymu, kurį mes teikėme. Buvo juokinga į tai žiūrėti, tu supranti, kad tai yra politinis žaidimas, bet, nepaisant to, siūlomas sprendimas yra geras, tai vis tiek jam pritarsi.

Seimas
Seimas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Čia yra politikos teatras, kuriame mes visi dalyvaujame, bet svarbiausia, kad iš to teatro nebūtų išstumtas sveikas protas. Jeigu reikia, jeigu pasiūlymas geras, imkime ir padarykime tai.

– Mes turėjome dvi kadencijas iš eilės, kai valdžioje buvo vienokie ar kitokie kairieji, dabar turėsime centro dešinės valdžią. Kaip jūs matote kairiosios politikos ateitį Lietuvoje? Ar iš tikrųjų tampa nebe taip svarbu, ar tu kairėje, ar dešinėje stovi?

– Tai labai svarbus, praktine prasme gilus klausimas. Mes esame tokiame tradicinės, mums suvokiamos ekonomikos modelio, vadinamojo kapitalizmo su žmogišku veidu, su pritaikyta gerovės valstybės infrastruktūra saulėlydyje. Matome, kad technologijos, klimato kaita labai stipriai keičia darbo santykių, ekonomikos struktūrą.

Matome besikeičiantį visuomenės viešąjį užsakymą politikai, vis daugiau skiriant dėmesio tam, kas anksčiau buvo nelabai aktualu. Na, jei tu neturi, ką valgyti, tu negalvoji apie ilgaamžiškumą, gyvenimo kokybę, kai tau bus 100 metų. Turėsime labai daug įdomių iššūkių su skaitmenizacija, robotizacija, uberizacija, kai darbas nebebus siejamas su pajamomis, nes ne visiems užteks darbo.

Ką darys tie, kuriems nebėra darbo vietų? Visokios universalios bazinės išmokos, socialinės garantijos tiems, kas neturi darbo santykių, nes pasikeitė viskas. Tos tradicinės verslo industrijos šakos, kurioms visuomenė nebeleis funkcionuoti taip, kaip funkcionavo, pasiimdama pelną ir socializuodama kaštus, perkeldama taršos ir kitus dalykus.

Lietuvos socialdemokratų partija, Gintautas Paluckas
Lietuvos socialdemokratų partija, Gintautas Paluckas / E. Blaževič/LRT nuotr.

Mūsų laukia labai įdomus laikotarpis, kol kas mes jį vadiname futurizmu, nes manome, kad tai yra toli. Bet tai labai pareikalaus naujos skirties tarp kairės ir dešinės, nes tai, ką šneka dabar tais futuristiniais klausimais dešinieji, labai skiriasi nuo to, ką šneka kairieji.

Ta ideologinė takoskyra vėl atsinaujins, nes mes turėsime absoliučiai naujas nelygybės kategorijas. Dabar sakome, kad yra nelygi prieiga prie švietimo, bet mes turėsime nelygią prieigą prie gyvenimo trukmės, kai vieni sau galės leisti stebuklingą piliulę, kiti negalės.

Kol kas tai skamba kaip futurizmas, bet tie dalykai ateina. Aš, būdamas 40-metis, tai matau ir sakau, kad ateityje mes tas skirtis tarp kairės ir dešinės turėsime dar aštresnes. Tai neišvengiama.