Lietuvoje

2021.01.21 05:30

Kitokia Lietuva – daiktais verčiami žmonės, prievartos kultūra ir mini visuomenės

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.01.21 05:30

Žmonės paverčiami daiktais, kuriamos uždaros visuomenės, o neadekvati sistema atima pasirinkimą ir laisvę. Taip LRT.lt kalbinti ekspertai apibūdina psichikos sveikatos sistemą Lietuvoje. Anot jų, didelėse socialinėse įstaigose vyrauja smurto ir prievartos kultūra, o globos namų gyventojams skiriami vaistai, kad klientai taptų patogūs personalui.

Nauja kritikos banga psichikos sveikatos sistemai Lietuvoje pasirodė nustačius pažeidimų keliose socialinės globos įstaigose. Seimo kontrolierių įstaigos atlikti tyrimai parodė, kad buvo varžomas globos įstaigose gyvenančių žmonių judėjimas, jie rakinami, segami diržais. Vėliau tokias išvadas patvirtino ir kitų įstaigų tyrimai.

Pavyzdžiui, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko neplaninį patikrinimą viename pensionate. Per jį patvirtinta, kad vaistai globos namų gyventojams skiriami be gydytojo apžiūros, su juo pasikonsultavus telefonu, o vaistus skiria bendrosios praktikos slaugytojai.

Sprendimą dėl konkretaus asmens judėjimo laisvės apribojimo taip pat priima įstaigoje dirbančios slaugytojos, teigiama dokumente.

Žmonės slopinami, o vadovai piktnaudžiauja valdžia

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius portalui LRT.lt teigia, kad tokios išvados dar kartą patvirtina skaudžią situaciją, kad tokiuose pensionatuose naudojami vaistai, kurių nepaskiria gydytojas.

Taip problema sprendžiama ne taikant socialines paslaugas, bet žmones nuslopinant, pabrėžia jis. Pasak V. Valentinavičiaus, Lietuvoje vyrauja biomedicininis požiūris, nėra užimtumo veiklų ir koncentruojamasi į biomedicininį, o ne psichoterapinį problemų sprendimą.

„Reikia stiprinti šių įstaigų kontrolės mechanizmą, trūksta priežiūros. (...) Yra labai daug situacijų, kai įstaigų vadovai gali piktnaudžiauti savo valdžia, kai yra leidžiama gydytojui nedirbti darbo. (...)

Nors bendrosios praktikos slaugytojai negali suteikti kai kurių paslaugų, bet jie jas teikia net neįvertindami, kad tokios teisės neturi. Labai daug sukurta tokių situacijų, kai gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės“, – argumentuoja Žmogaus teisių biuro vadovas.

Žmonės paverčiami daiktais, kuriamos mažos visuomenės

Didžioji problema – žmonių su negalia apgyvendinimas globos institucijose, įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus. Tokiu būdu, portalui LRT.lt sako jis, žmonės su negalia eliminuojami ir pašalinami iš visuomenės gyvenimo.

„100 ar net 400 žmonių sugrupuojami, uždaromi vienoje teritorijoje, pastatuose, toli nuo tankiau apgyvendintų vietų, sukuriamos uždaros mini visuomenės. Realiai žmonės, kurie ten apgyvendinami, paverčiami objektais, kitaip tariant, daiktais. Jie patys nebegali spręsti dėl savo gyvenimo, o už juos viskas nusprendžiama“, – tvirtina J. Ruškus.

Negalia paverčiama elgesio problemomis, elgesys „normalizuojamas“ vaistais, žmogui atimamos bene paskutinės savarankiškumo galimybės.

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė sutinka, kad iš sovietmečio paveldėjome nepalankią didelę socialinės globos sistemą – internatų kultūrą. Tai nereiškia, kad tokių institucijų nebuvo kitose šalyse, tačiau Vakarų šalys su šia sistema neblogai susitvarkė jau 1960–1980 metais, portalui LRT.lt sako ji.

Pasak K. Levickaitės, sovietiniame regione tokia pertvarka nevyko ir mes ją praleidome. 30 metų gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, todėl apmaudu, kad per tiek laiko į tai nebuvo pasižiūrėta, apgailestauja specialistė.

„Psichikos sveikatos perspektyvų“ vadovės teigimu, bendruomeninių paslaugų pertvarka buvo pradėta 2014 metais, tačiau ambicijų dar trūksta. Žinoma, priduria ji, vyksta ir neblogų dalykų, pavyzdžiui, žmonėms su negalia atsirado asmeninio asistento paslauga.

Neadekvati sistema, atimanti pasirinkimą

Pasak VDU profesoriaus J. Ruškaus, valstybinė politika nemato kito varianto, kaip tik ištremti žmones su negalia už socialinės visuomenės erdvės. Dažniausiai globos namai būna nuošalyje, kur nėra aktyvesnio socialinio gyvenimo, priduria specialistas. Jis sako, kad net ir šiuo metu statomi mažesni, grupiniai, vadinamieji gyvenimo namai taip pat dažnai yra nuošalesnėse vietovėse.

J. Ruškaus teigimu, atsidūrę globos namuose žmonės su negalia tampa dar labiau priklausomi nuo kitų, realiai netenka savo socialinių teisių, nieko nebesprendžia dėl savo gyvenimo.

Žmonės, kurie ten apgyvendinami, paverčiami objektais, kitaip tariant, daiktais.

„Socialinė ir sveikatos politika, teisinė sistema juos išsiunčia į globos namus už visuomenės gyvenimo, o vėliau prasideda tai, kad tie žmonės tampa priklausomi nuo personalo, kuris klausimus sprendžia dažnai pažeisdamas žmogaus teises, pilietines teises. Atimama žmogaus laisvė, o to formos yra labai įvairios, pavyzdžiui, net užrakinant žmogų – toks atvejis buvo atskleistas Seimo kontrolieriaus įstaigos. Sužinojome apie šį atvejį, bet jų yra gerokai daugiau“, – LRT.lt sako J. Ruškus.

K. Levickaitė tikina, kad dideli globos namai iš principo neatitinka žmogaus orumo ir galimybės gyventi oriai sąlygų.

„Tokiose įstaigose negalime kalbėti apie adekvatų darbuotojų skaičių, adekvačią architektūrą ar vietą – tai iš principo neadekvatu. Yra daugybė priežasčių, kodėl tokios institucijos nėra pasirinkimas. Ten iš principo užkoduotas žmogaus teisių pažeidimas, pačios institucijos iš principo nėra palankios žmogaus teisėms“, – LRT.lt komentuoja „Psichikos sveikatos perspektyvų“ direktorė.

Anot jos, šiose socialinės globos įstaigose jaučiamas ir paternalistinis požiūris, kad „mes pasirūpinsime ir paglobosime“. Tačiau, klausimus kelia ekspertė, kaip paglobosime?

Prievartos ir smurto kultūra

J. Ruškus aiškina, kad socialinės globos įstaigose gyvenantys žmonės būna toliau valdomi kitų, susikuria tam tikra prievartos ir smurto kultūra, kai nepageidaujamas žmonių elgesys yra tramdomas, o kaip viena iš priemonių tam pasitelkiami vaistai.

Būtent medicininis požiūris ir perteklinis vaistų vartojimas – dar viena problema, išskiria VDU profesorius: „Biomedicininis požiūris reiškia, kad žmogaus problemos sprendžiamos jį „suremontuojant“. O kaip jis „suremontuojamas“? Jam duodama vaistų.

Negalia paverčiama elgesio problemomis, elgesys „normalizuojamas“ vaistais, iš žmogaus atimamos bene paskutinės savarankiškumo galimybės“, – teigia specialistas.

Kaip pavyzdį jis pateikia atvejį, kai autistiško berniuko šeima negavo paslaugų, o teismo sprendimu vaikas buvo išsiųstas į ligoninę priverstinai gydyti. Užuot suteikus pagalbą šeimai ir vaikui, problema išsprendžiama atimant laisvę, medikalizuojant autizmo sindromą, tai iš esmės yra labai klaidinga, akcentuoja J. Ruškus.

„Nemedicininis klausimas sprendžiamas medicininėmis priemonėmis. Čia yra didžioji problema. Žmonių teisė būti ir gyventi kartu su visais žmonėmis, gyventi visuomenėje, sprendžiama prievartinėmis ir medicininėmis priemonėmis. Prievartinėmis, kai žmogus neturi galimybės pasirinkti ir patenka į globos įstaigą, o vėliau eina medikalizavimas“, – tvirtina VDU profesorius.

Pasak jo, esminė problema yra tai, kad įstaigos personalas pradeda elgtis pažeisdamas žmogaus teises, kitaip tariant, panaudodamas savo galias tam, kad numalšintų tai, kas yra traktuojama kaip žmogaus su negalia problema.

„Žmonės turi teisę gyventi ten, kur gyvena visi, ir nemedicininius klausimus spręsti ne medicininėmis priemonėmis, o gerbiančiomis jo teises, laisvę, lygybę su kitais, savarankiškumą, orumą. Visi žmonės turi teisę mėgautis tais pačiais gyvenimo džiaugsmais, turi teisę turėti socialinį, visuomeninį gyvenimą, gyventi, dirbti, mokytis, taip pat gauti pagalbą, jei jos reikia“, – pabrėžia J. Ruškus.

Prievarta teisinama, kad gyventojai būtų „patogūs“

K. Levickaitė atkreipia dėmesį, kad visuomenė linkusi teisinti įvairius žmogaus teisių pažeidimus globos įstaigose. Vyrauja toks požiūris, kad „ką padarysi, matyt, žmogus buvo labai agresyvus“, sako pašnekovė.

Labai didelė dalis specialistų, kurie dirba su žmonėmis, turinčiais negalią, dėl savo gebėjimų, požiūrių ir vertybių taip pat nėra tinkamai pasirengę teikti paslaugas, akcentuoja K. Levickaitė.

„Medikalizavimas, suvaržymo diržų naudojimas, grotos... Skiriasi tai, ar priemonės legalios, ar ne, todėl jų negalima sudėti į vieną vietą, bet visa tai demonstruoja, kad personalas susiduria su sunkumais, nori, kad globos namų gyventojai būtų patogūs.

Specialistai nenori dirbti su krize ar sunkiu elgesiu.

Specialistai nenori dirbti su krize ar sunkiu elgesiu. Todėl kai kurios priemonės – legalus ir patogus dalykas“, – svarsto „Psichikos sveikatos perspektyvų“ direktorė.

Pasak K. Levickaitės, visame pertvarkos procese dar labai trūksta žmogaus teisių aspekto. Su tokia nuomone sutinka ir J. Ruškus – anot jo, žmonėms su negalia tarsi iš viso nekeliami žmogaus teisių reikalavimai, o prievarta prieš juos legitimuojama.

Specialisto teigimu, viskas, kas susiję su negalia, paverčiama elgesio problemomis, o jas dar labiau provokuoja įvairios prievartos formos, kai žmogus uždaromas ir laikomas objektu. Taip, sako jis, taikomos medicininės priemonės, o jų vartojimas pateisinamas ir paaiškinamas elgesio sutrikimais.

Prievartos yra ir kitose valstybėse

Kalbėdamas apie situaciją kitose valstybėse, J. Ruškus akcentuoja, kad Lietuvoje yra likę sovietmečio požiūrio – dar pateisiname medicininį požiūrį.

„Sovietai taip ir pateisindavo – netinkamas elgesys, žmogus kitaip mąsto arba kitaip elgiasi, vadinasi, reikalingas medikalizavimas. Šiuo pagrindu politiniai disidentai būdavo talpinami psichiatrijos ligoninėse“, – aiškina jis.

VDU profesorius priduria, kad panašaus požiūrio galima rasti Rytų ir Centrinės Europos valstybėse, tačiau tam tikrų prievartos formų yra ir Vakaruose, sako jis. Pasak specialisto, Ispanijoje ar Prancūzijoje tokių globos įstaigų ir prievartos institucijų yra ne tiek daug, tačiau ten jaučiamas itin didelis medikalizavimas.

Pavyzdžiui, išskiria J. Ruškus, Prancūzijoje veikia paslaugos bendruomenėje, bet žmogus su negalia jas gali gauti tik tuo atveju, jei kartą per mėnesį jam suleidžiami vaistai. Jei to atsisako – paslaugas praranda ir dažniausiai žmogui nebelieka kito kelio, kaip benamystė.

Pasak specialisto, Skandinavijos šalys bene labiausiai gerbia žmogaus teises ir paties apsisprendimą, o jose prievartos mažiausiai, čia pasitelkiamos terapinės ir socialinės priemonės, o tokios kankinimo priemonės bei paveldėta institucinė globa yra Rytų Europos problema, tikina J. Ruškus.

Vis dėlto ir čia egzistuoja tam tikra prievartos sistema, pavyzdžiui, naudojamas prievartinis elektrošokas: „Aiškinama, kad elektrošokas cheminį disbalansą gydo, bet yra labai daug abejojančių. Viena pusė sako, kad elektrošokas yra veiksminga priemonė, o kita pusė sako, kad neveiksminga, kad tai yra kankinimo priemonė, kuri labai stipriai pakenkia smegenims.

Visose šalyse – vienose daugiau, o kitose mažiau – medicininis požiūris išlieka, o tokios gydymo formos, įskaitant prievartinio sulaikymo ir prievartinio gydymo formas, tebetaikomos“, – kalba VDU ekspertas.

J. Ruškus įsitikinęs – mes, kaip ir kitos šalys, turime orientuotis į tarptautinius žmogaus teisių standartus, kuriuos įgyvendinti mūsų šalis yra įsipareigojusi, ratifikavusi įvairias žmogaus teisių konvencijas.

Ministerija: teiginiai dėl biomedicininio požiūrio gali būti skuboti

LRT.lt primena, kad dėl situacijos Skemų socialinės globos įstaigoje policija pradėjo du ikiteisminius tyrimus – dėl neteisėto įkalinimo ir galimo dokumentų klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. Tuometinis socialinės apsaugos ir darbo ministras taip pat pasirašė įsakymą dėl socialinės globos namų direktoriaus nušalinimo nuo darbo.

Dvejų globos namų direktoriams buvo surašyti protokolai, o vienas iš jų nubaustas bauda.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus patarėja Daiva Adomavičiūtė atkreipia dėmesį, kad slaugytojo įgaliojimų viršijimas skiriant vaistus be gydytojo sutikimo nustatytas vienoje iš trijų Seimo kontrolierių tikrintų įstaigų. Todėl, išskiria ji, teiginys dėl Lietuvoje vyraujančio biomedicininio požiūrio galimai skubotas ir nepakankamai pagrįstas.

Vis dėlto, priduria D. Adomavičiūtė, bendruomenėje teikiamų į žmones su proto ar psichikos negalia orientuotų socialinių paslaugų trūkumas yra akivaizdus.

Specialistė pažymi, kad dėl šios priežasties nuo 2014 metų Lietuvoje pradėta institucinės globos pertvarka. Ministerijos duomenimis, šiandien institucinėje globoje vis dar yra apie 6 tūkst. proto ar psichikos negalią turinčių suaugusių asmenų ar vaikų.

Pasak D. Adomavičiūtės, į pertvarkos procesus pastaraisiais metais aktyviau įsitraukia savivaldybės, jos geriausiai žino savo teritorijos gyventojų poreikius, yra atsakingos už socialinių paslaugų organizavimą.

„Aktyvus savivaldybių dalyvavimas plečiant socialinių paslaugų spektrą bei apimtis ypač svarbus tiek šiandien (siekiant išvengti asmenų patekimo į socialinės globos institucijas), tiek ateityje, apribojus naujų neįgalių asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, patekimą į institucinę globą, kai reikės užtikrinti savivaldybės gyventojų poreikius, organizuojant reikiamas alternatyvias socialines paslaugas bendruomenėje“, – LRT.lt sako D. Adomavičiūtė.

Paslaugų prieinamumas lieka iššūkiu

Anot specialistų, didžioji problema – žmonių su negalia apgyvendinimas didelėse globos institucijose. Jų teigimu, bendruomeninių paslaugų pertvarka vyksta, tačiau ambicijos dar trūksta. D. Adomavičiūtė sutinka, kad žmonėms, gyvenantiems bendruomenėje, reikalingos įvairios paslaugos, todėl paslaugų prieinamumas yra vienas iš deinstitucionalizacijos iššūkių.

Ministerijos atstovės teigimu, bendruomeninių paslaugų plėtra priklauso nuo visos sistemos pokyčio, čia patenka ne tik šių paslaugų kūrimas, bet ir kuriamų paslaugų bei pagalbos tinklo turinys. Tai priklauso tiek nuo pertvarkoje dalyvaujančių organizacijų indėlio, tiek nuo suvokimo, kad institucinės globos pertvarka yra vientisas visų sektorių pokytis, akcentuoja D. Adomavičiūtė.

2017–2020 metais įkurta beveik 40 grupinio gyvenimo namų ar bendruomeninių vaikų globos namų, juose apsigyveno daugiau kaip 300 žmonių iš stacionarių globos institucijų (suaugę asmenys su negalia bei vaikai, netekę tėvų globos), informuoja ministerijos atstovė.

Pasak jos, 2021–2023 metais ES lėšomis planuojama įsteigti papildomai virš 70 grupinio ar savarankiško gyvenimo namų. Taip pat planuojama įkurti 814 vietų, skirtų žmonėms su negalia apgyvendinti bendruomenėje.

„Kartu su infrastruktūros kūrimu įgyvendinami įvairūs projektai, kurių tikslas – ugdyti ir palaikyti asmenų savarankiškumą bei užkirsti kelią jiems patekti į institucijas. Išbandytos ir teikiamos tokios bendruomeninės paslaugos kaip apgyvendinimas apsaugotame būste, socialinės dirbtuvės, įdarbinimo su pagalba, pagalbos priimant sprendimus, atvejo vadybos, asmeninio asistento, laikino atokvėpio ir kitos paslaugos“, – informuoja D. Adomavičiūtė.

Kaip išvengti pažeidimų?

Socialinės globos įstaigų skyriaus patarėja D. Adomavičiūtė tvirtina, kad ministerija, gavusi Seimo kontrolieriaus patikrinimo ataskaitas, nedelsdama kreipėsi į visų jai pavaldžių socialinės globos įstaigų vadovus, ragindama juos įvertinti pateiktas rekomendacijas ir užtikrinti, kad jų vadovaujamose įstaigose analogiškų pažeidimų nebūtų arba, jei jų yra, kad jie būtų tučtuojau pašalinti.

„Siekiant ilgalaikių teigiamų pokyčių, vadovams dar kartą akcentuota nuolatinės teikiamų paslaugų kokybės kontrolės svarba, periodiškas teikiamų paslaugų atitikties socialinės globos normoms įsivertinimas, tvarių pokyčių įgyvendinimas, atsižvelgiant į minėto įsivertinimo rezultatus bei rekomendacijas, ir nuolatinė paslaugų kokybės stebėsena.

Esminę įtaką žmogaus teisių pažeidimų prevencijai užtikrinti turės būtent pastaruoju metu vis sparčiau įsibėgėjanti institucinės globos pertvarka, kurios tikslas – suformuoti nuoseklią koordinuotą pagalbos ir paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam neįgaliam vaikui, likusiam be tėvų globos vaikui ar neįgaliam suaugusiajam gauti individualias (pagal poreikius) paslaugas ir reikiamą pagalbą“, – LRT.lt sako D. Adomavičiūtė.

Populiariausi

Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6

Lietuvoje

2021.03.05 09:32
COVID-19 TRUMPAI

COVID-19 Lietuvoje: plečiasi židiniai darželiuose, įmonėse ir futbolo klube

434 atvejai, mirė 5 žmonės; atnaujinta 11.10
6
Rugsėjo 1-oji

Lietuvoje

2021.03.05 12:48

Pradinukų sugrįžtuves į klases ketinančios skelbti Plungės meras: baubas nėra toks didelis, kokį jį piešia

atnaujinta 15.58; iki antradienio vakaro laukia mokyklų, kurios nori atverti duris, apsisprendimo