Opozicijos inicijuota neeilinė sesija baigėsi neprasidėjusi – valdančiųjų balsais nepritarta opozicijos pasiūlytai neeilinės sesijos programai.
Už nutarimą dėl darbų programos patvirtinimo balsavo 31 Seimo narys, prieš buvo 21, susilaikė 44 parlamentarai. Už pateiktą projektą buvo konservatoriai ir liberalai bei keli Seimo narių mišrios grupės atstovai, prieš ir susilaikė valdančiųjų atstovai bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai.
Neeilinė sesija truko vos valandą – po parlamentarų replikų dėl valdančiųjų balsais blokuotos sesijos posėdžiui pirmininkavęs socialdemokratas Algirdas Sysas paskelbė, jog pagal Seimo statutą reikia sugiedoti himną, ir tai padarius sesija baigta.
„Jūs savo veiksmais pažeidžiate Konstitucijoje apibrėžtą elementarų demokratijos principą, kad ne tik valdanti dauguma gali Seime priiminėti sprendimus ir diskutuoti, ką nori, nes ir opozicija turi tam tikras, labai ribotas teises. Jūs dabar bandote pažeisti Konstituciją ir gali kilti klausimas, ar nepažeidžiate priesaikos. Atsiminkite, kad tik Rusijos Dūmoje pirmininkaujantis gali pasakyti, kad Dūma yra ne vieta diskusijoms“, – reaguodamas į valdančiųjų veiksmus sakė opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
Seimo socialdemokratas Benediktas Juodka opoziciją kaltino, esą „darbiečio“ Vytauto Gapšio apkaltos klausimas tik pasitelktas pretekstu neeilinei sesijai sušaukti, o tikrasis jos tikslas esantis diskredituoti didžiausią populiarumą šiuo metu turinčius socialdemokratus, siūlant pradėti parlamentinius tyrimus dėl galimos korupcijos.
„Visos šios kalbos yra oro virpinimas prieš artėjančius rinkimus. Gerbiama opozicija, jums nepatinka, kad socialdemokratų reitingai aukšti, todėl visos tos kalbos, tikslas vienas – ne dėl vargšo V. Gapšio, kuris pats prašo svarstyti (apkaltos klausimą). Baikit čia užsiiminėti populizmu ir prieš rinkimus nekiršinkit visuomenės“, – sakė B. Juodka.
A. Kubilius darkart replikavo, jog valdančiųjų veiksmai tik iliustruoja liaudies patarlę: „Vagie, kepurė dega“.
A. Kubilius: tai – pavojingas precedentas
„Toks valdančiųjų elgesys (sužlugdyta neeilinė sesija –LRT) rodo tik vieną dalyką, kad lietuvių liaudies patarlė „vagie, kepurė dega“ yra šiuo atveju viską pasakanti. Jų elgesys viską pasako, kokią turime šiandien valdančiąją daugumą, kiek ji pažeista įvairių korupcinių, antidemokratinių erozinių procesų, ir tai kelia didžiulį susirūpinimą“, – kiek vėliau žurnalistams aiškino A. Kubilius.
Opozicija sušaukė neeilinę sesiją siūlydama pradėti apkaltos procesą Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje nuteistam šios partijos atstovui Vytautui Gapšiui, taip pat sudaryti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, kokia yra Darbo partijos prieš maždaug dešimtmetį neapskaitytų 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) kilmė.
„Tai yra labai pavojingas precedentas, kuris reiškia, kad opozicija išvis jokių teisių Lietuvoje gali nebeturėti. Tą matėme Druskininkuose, tą matėme kitose savivaldybėse, kur valdantieji būtent taip ir elgiasi. Tą pradedame matyti ir Seime. Ta erozija kyla vis aukščiau, ir tai, ką anksčiau laikėme tik atskirų epizodų dalyku, dabar darosi jau Lietuvos demokratijos labai gilia liga“, – teigė A. Kubilius.
Neeilinėje sesijoje taip pat buvo norima atlikti parlamentinį tyrimą dėl „korupcinių tendencijų bei procesų sveikatos apsaugos sistemoje ir skubaus ministrės Rimantės Šalaševičiūtės atleidimo iš pareigų aplinkybių“. Norėta į Seimo posėdį iškviesti premjerą socialdemokratą Algirdą Butkevičių.
„Mūsų įsitikinimu, šiandien valdančioji dauguma šiurkščiausiu būdu laužo vieną iš konstitucinių principinių normų, tai yra parlamentinės mažumos tam tikrų teisių įgyvendinimas. Valdantieji parodė, kad jie į tai visiškai nekreipia dėmesio, savo daugumos balsais nepatvirtino sesijos darbų programos ir nutarė, kad tuo sesija ir baigėsi“, – teigė A.Kubilius.
Jo vadovaujami dalis dešiniųjų trečiadienį atsisakė giedoti himną, kuriuo baigiamos visos Seimo sesijos.
„Šitoks veikimas rodo tik vieną dalyką – kad valdantieji yra kupini baimės dėl to, kad parlamentinė opozicija nepradėtų, neinicijuotų tyrimų, neklaustų premjero, nekeltų klausimų, iš kokių šaltinių Darbo partija buvo surinkusi tuos 25 mln. litų neteisėtų lėšų ir t. t.“, – sakė opozicijos lyderis.
Jis atkreipė dėmesį, kad jau tarptautiniuose žurnaluose Lietuva įvardijama kaip stipriai korupcijos pažeista valstybė, lyginama su Moldova.
A. Kubilius pabrėžė, kad opozicijos teisę surengti neeilinę parlamento sesiją garantuoja Seimo statutas ir Konstitucija. Tačiau tuo pačiu pagal Seimo statutą, posėdyje negali būti svarstomi projektai, kurie neįtraukti į sesijos darbų programą.
„Turėdamas daugumą visada gali remtis tuo principu, rusiškai jis geriau skamba, bet principas yra vienas – jeigu yra jėgos, proto nebereikia. Čia tai ir pamatėme. Be abejo, tie sprendimai, kuriuos dabar padarė valdantieji yra visiškai antikonstituciniai, be abejo, kreipsimės ir į Seimo institucijas, bet čia valdantieji irgi turi daugumą ir galime žinoti atsakymą. Ieškosime būdų, kaip kreiptis dėl tokių esminių konstitucinių normų pažeidimo į Konstitucinį Teismą“, – tvirtino konservatorius.
Opozicija: sušaukė sesiją, bet patys nesusirinko
Neeilinę Seimo sesiją blokavę valdantieji kaltina opoziciją, jog ši nepasirengė sesijai, o ir patys iniciatoriai ne visi susirinko balsuoti už pateiktą darbų programą.
„Opozicijos lyderis kaip visada kalba apie demokratijos eroziją arba daugumos buldozerį, nieko panašaus, mes pasirengę ir susirinkome, mūsų buvo dauguma, aš suskaičiavau, balsavime nebuvo (daugiau kaip) 15 (iniciatorių), net pačių konservatorių“, – po vos valandą trukusios neeilinės sesijos žurnalistams sakė didžiausios valdančiosios socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.
Balsavime dėl programos tvirtinimo dalyvavo 22 konservatoriai, kai jų frakcijos narių yra 32, bei 6 liberalai, frakcijoje turintys 11 narių.
„Parodė, kad šou nemoka patys surengti, nes bilietų užsakė 48 vietas, o atėjo patys 30. Nesugebėjo įrodyti, kodėl tos sesijos reikia. Tikimės, kad eilinėje sesijoje normalioje tie klausimai, Vytauto Gapšio, bus išspręsti labai greitai, ir mes balsuosime taip pat, kad būtų kreipimasis į Konstitucinį Teismą“, – sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.
„Pats pasirengimas jų taip išreklamuotai sesijai labai nekokybiškas. Pagrindinis klausimas, kodėl šaukiama ši sesija, kad negali būtų teisiamas Seimo narys su mandatu, jis registruotas (pirmadienį) tik 15 val., kada 136 Statuto straipsnis sako, kad įstatymo projektai kartu su lydimaisiais dokumentais išdalinami ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų pateikimo. Vien to fakto užtektų“, – kalbėjo I. Šiaulienė.
„Tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis tvirtino, jog imdamasis tyrimo dėl Darbo partijos neapskaitytų finansų kilmės, kaip siūlė konservatoriai, Seimas kištųsi į teismų darbą.
„Kas pasikeis per dvi savaites? Tai be abejonės konservatorių šou surengtas, net vienas klausimas įtrauktas dėl Darbo partijos (finansų) tyrimo pradėjimo. Juk vysta teismai, baigėsi teismas, dar ši byla bus skundžiama Aukščiausiajam Teismui, ar galima kištis į teismų darbą? Pasirodo, konservatoriams viskas galima, jie gali kištis į teismų darbą“, – kalbėjo P. Gražulis.
Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys, kuriam konservatoriai siūlo pradėti apkaltą dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, sakė, kad šį klausimą galima išspręsti per eilinę pavasario sesiją. Jis pats sakė norintis, kad Seimas dėl apkaltos kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, kad „būtų sudėlioti visi taškai“.
„Sesijos darbų programa buvo silpna, o dėl manęs asmeniškai aš pasakiau per plenarinį posėdį, kovo 10 dieną tikiuosi, kad tas klausimas bus išspręstas, kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir sudėlioti visi taškai. Aš pats frakcijoje prašiau, kad tai būtų padaryta, ir nematau dėl to reikalo neeilinei sesijai, nes tai buvo galima padaryti kovo 10 nešvaistant mokesčių mokėtojų pinigų“, – sakė V. Gapšys.
Klausimus kels pavasario sesijos metu
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigė, kad tuos klausimus, kurių dabar valdantieji nenorėjo svarstyti, bus bandoma įtraukti į Seimo pavasario sesijos programą. Ji prasidės kovo 10 dieną.
Į darbotvarkę dar buvo įtrauktas konservatorių siūlymas uždrausti reorganizuoti ar likviduoti politinę partiją, jeigu jai kaip juridiniam asmeniui yra pateikti įtarimai dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų. Kitas projektas siūlė numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą, neteisėtai finansuojamų politinių organizacijų kūrimą ir jų veiklą.
Buvo numatyta pateikti ir prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis siūloma užkirsti kelią reorganizuoti arba likviduoti teisėsaugai užkliuvusius juridinius asmenis. Sprendimą dėl tokios laikinosios apsaugos priemonės galėtų priimti ikiteisminio tyrimo teisėjas arba teismas.
Šias pataisas valstybės vadovė ir konservatoriai teikia po to, kai Apeliacinis teismas vasario pradžioje patvirtino, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 metų liepą teisingai nusprendė atleisti Darbo partiją kaip juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tų metų pavasarį ji susijungė su dukterine Leiboristų partija ir tapo nauju juridiniu asmeniu.
Minimas Apeliacinio teismo sprendimas opozicijai taip pat tapo pagrindu siekti apkaltos V. Gapšiui. Lietuvos apeliacinis teismas vasario pradžioje V. Gapšį išteisino dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirta bauda.
