Lietuvoje

2020.11.19 13:35

Kandidatė į ministrus Dobrovolska – apie „valstiečių“ kritiką ir audras sukėlusią tatuiruotę

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.11.19 13:35

Žmonių poreikių atliepimas, teisės viršenybės principas ir dėmesys žmogaus teisėms – vieni prioritetų, kuriuos išskiria kandidatė į teisingumo ministrus Evelina Dobrovolska. E. Dobrovolska portalui LRT.lt sako, kad reikėtų peržiūrėti visą teisingumo sistemą, Baudžiamąjį kodeksą, o už nesmurtinius nusikaltimus galėtume pasiūlyti „adekvačias bausmes“. Pasak jos, dalį bylų, kuriose nėra ginčo, iš teismų galėtų perimti advokatai bei notarai.

Laisvės partijos narė akcentuoja, kad, norint pamatyti pokyčių, kai kuriose srityse reikia kitokio požiūrio į esmines ir įsisenėjusias problemas, o būtent tai ir bus naujosios Vyriausybės tikslas, sako ji.

Viešojoje erdvėje dėmesio susilaukė ir E. Dobrovolskos tatuiruotė, neva joje – portretas generolo Želigovskio, kurio vadovaujama kariuomenė užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą. Dėl to pasigirdo siūlymai atmesti E. Dobrovolskos kandidatūrą.

Kandidatė į ministrus pabrėžia, kad tatuiruotė nevaizduoja šio generolo ir tvirtina, kad personalijų aptarinėjimas yra natūralus etapas bei juokauja, kad ją džiugina, jei didžiausias priekaištas ir iššūkis bus tatuiruotės.

Taip pat skaitykite

Apie pokalbį su prezidentu, prioritetus bei kritiką dėl politinės patirties trūkumo – portalo LRT.lt interviu su E. Dobrovolska.

– Kaip jaučiatės tapusi kandidate į teisingumo ministrus? Ar jau spėjote apmąstyti būsimus darbus?

– Diena buvo labai intensyvi, turėjau susitikimą ir su prezidento patarėjais, taip pat su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Intensyvi dienotvarkė.

Dėl turinio teisingumo srityje – mano patirtis yra tiesiogiai su tuo susijusi, manau, kad dabar svarbus teisės viršenybės principas, kuris yra aktualus ir mūsų kaimynėms, ir Lietuvai, tai yra ir EŽTT sprendimų peržiūrėjimas.

Lietuva yra pralaimėjusi bylas tarptautinių žmogaus teisių organizacijų srityje, yra pateiktos rekomendacijos Lietuvai – tai yra tos kelrodės, kuriomis turėtume vadovautis, kai teisėkūros srityje žiūrime tuos santykius, kuriuos reikia reguliuoti. Teisinis reguliavimas neturėtų būti savalaikis tikslas, o derėtų atkreipti dėmesį ten, kur to reikia.

Be abejo, kitas klausimas, kuris yra labai aktualus Teisingumo ministerijai, lieka Kalėjimų departamentas. Iki šiol dažnai žiniasklaida ir pamini, kad turime didelį kalinių skaičių, bet, mano nuomone, yra didesnių problemų. Žmonės atlieka laisvės atėmimo bausmę ir grįžta į visuomenę, bet visiškai nesiorientuojame į žmogaus elgesio korekciją.

Galbūt suprantamas kai kurių rūpestis, kad asmuo turėtų daugiau politinės patirties, iš kitos pusės, ta institucinė atmintis kartais gali būti ir minusas.

Reikėtų peržiūrėti visą sistemą, taip pat Baudžiamąjį kodeksą ir už nesmurtinius nusikaltimus galime pasiūlyti adekvačias bausmes. (...) Puikiai suprantame, kad teismų apkrovos yra didelės, tos bylos, kuriose nėra ginčo, pavyzdžiui, santuokos nutraukimas abiejų pusių susitarimu ir kiti dalykai galėtų būti išskirstyti tarp antstolių, advokatų ir notarų.

Reikia peržiūrėti, kad visa teisingumo sistema būtų atvira, skaidri ir visuomenei suprantama. Ir, be abejo, užtikrinti tai, kad teisė tarnautų žmogui, nes dar matome, kad yra labiau biurokratinis kelias, o ne žmonių poreikių atliepimas.

– Užsiminėte apie susitikimą su prezidento patarėjais. Ką jau aptarėte?

– Aptarėme tiek prezidento patarėjo, tiek mano įžvalgas, kokius iššūkius matome teisingumo srityje, taip pat galimus problemų sprendimų būdus. Asmeniškai džiugina, kad neidentifikavau skirtingo požiūrio – tikrai tuos iššūkius matome labai panašiai arba dažnai vienodai.

Tas pats suvokimas, kad teisėkūra turėtų būti labai stabili ir atvira visuomenei. Neturėtų teisės aktai pasiekti visuomenę ar netgi prezidentą tik paskutiniame etape, kai su jais galima tik susipažinti. Jie turėtų pasiekti pradiniame etape.

– Jūsų kolegė Morgana Danielė LRT.lt sakė: „Mano nuomone, pats geriausias sprendimas yra tada, kai ministras yra ir specialistas, ir jau turintis politinės patirties. Toks variantas būtų idealiausias.“ Dėl jūsų profesinės patirties teisingumo srityje klausimų tikriausiai nekyla, o kaip dėl politinės patirties? Nėra nerimo?

– Nuo sausio mėnesio buvau Vilniaus savivaldybės tarybos narė, dirbau tiek komitete, komisijoje, darbo grupei vadovavau, pažymėtina, kad be savo tiesioginio teisinio darbo dalyvavau aktyviai tiek darbo grupėse, kurios rengia įstatymų projektus, tiek susitikimuose su tarptautinėmis organizacijomis – ESBO, Europos Taryba ir kitomis. Tai puikiai suprantamas procesas.

Aš suprantu, kad praeita Vyriausybė turėjo kitokių lūkesčių ir kitokius žmones. Dėl to mes ir turime šiandien kitokią valdžią.

Galbūt suprantamas kai kurių rūpestis, kad asmuo turėtų daugiau politinės patirties, iš kitos pusės, ta institucinė atmintis kartais gali būti ir minusas. Jei prezidentas patvirtintų mano kandidatūrą, būtų galima paskui vertinti, kur svarstyklės nusveria – ar visgi ties profesionalumu ir atvirumu, ar ties institucine atmintimi.

– Politologai svarstė, kad ministrai turėtų būti visuomenei pažįstami, o tie, kurie yra ne taip gerai pažįstami, yra „tos katės maiše“ – nebūtinai blogos, bet dar nepažintos, o tai gali sukelti sunkumų. Tačiau politologai taip pat pastebi, kad nežinomų ministrų pranašumas toks, kad šie žmonės sistemos nesugadinti, o tai yra „labai didelis skirtumas palyginus su praėjusia Vyriausybe“. Matote tiesos?

– Aš asmeniškai tikrai palaikyčiau tokius pasvarstymus. Turime suprasti, kad iš esmės ministras yra politinės valios išraiška. Tam, kad mes pamatytume pokyčių, kai kuriose srityse reikia kitokio požiūrio į esmines problemas, kurios įsisenėjusios.

Taip pat skaitykite

Labai sudėtinga turėti tokį lūkestį iš asmens, kuris pats ateina iš sistemos, todėl manau, kad tas pasitikėjimas, kuris duotas tiek naujam Seimui, tiek būsimos premjerės formuojamai Vyriausybei, atskleidžia tai, kad turėtume kalbėti apie kitokį požiūrį į tas pačias problemas.

– O kaip reaguojate į Sauliaus Skvernelio žodžius, kad „su tokia komanda audringu vandenynu neplauktų net kaip keleivis“ arba į Ramūno Karbauskio pasidžiaugimą, kad projektuojama „tokia silpna valdžia“. Kaip suprantu, jūs audringu vandenynu plauktumėte su šia ministrų komanda, pasitikėjimas kolegomis yra?

– Aš puikiai suprantu ir „valstiečių“ požiūrį – kiekvienas formuoja komandą ir pasitikėjimo lauką, pasirenka tuos žmones, kurie tinka – ar iš profesinės srities, ar pageidauja institucinės atminties. Nuogąstavimai suprantami, nes kiekvienas turi labai kardinaliai skirtingus požiūrius tiek į Vyriausybės darbą, tiek į lūkesčius iš ministrų.

Aš suprantu, kad praeita Vyriausybė turėjo kitokių lūkesčių ir kitokius žmones. Dėl to mes ir turime šiandien kitokią valdžią.

Taip pat skaitykite

– Ką darytumėte kitaip nei praėjusios kadencijos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, kokių veiksmų ar klausimų aptarimo, problemų sprendimo pasigedote?

– Matėme, kad kai kurie sprendimai tikrai buvo neblogi ir geri – dalis jų teisėkūros srityje, kur įstatymo pakeitimai nukeliavę iki Seimo arba yra paruošti, juos vertinčiau tikrai labai palankiai.

Aš asmeniškai matyčiau būtent aktyvesnę ir didesnę politinę valią sprendžiant įsisenėjusias problemas, kardinaliai keičiant požiūrį į bausmių vykdymo sistemą ir teisės viršenybės principus užtikrinant tas kelrodes, kurios šiandien aiškios.

– Į Seimą kandidatavote su šūkiu „Teisė žmogui, o ne žmogus teisei“. Sakėte, kad šis šūkis šiandien labai simboliškai apibrėžia jūsų viziją ir judėjimo kryptį, pabrėžėte, kad turime užtikrinti, jog bus atsigręžta į žmogų. Kokia ta vizija ir judėjimo kryptis? Daug dėmesio bus skiriama žmogaus teisėms?

– Tikrai taip, žmogaus teisės lieka pagrindinėje darbotvarkėje, bet ir pats teisingumas, kaip matome, teismų sistema, deja, neturi tokio pasitikėjimo iš visuomenės. Svarbu tos sistemos atvėrimas ir pritaikymas žmonėms, kad būtų kuo paprasčiau naudotis. (...)

Reikėtų užtikrinti teismams apkrovų sumažinimą, kad dėmesys būtų geresnis, kad būtų galima išsamiau nagrinėti, tinkamomis sąlygomis. Tai esminis dalykas – ypač matant teisėkūros kokybę. Mes diskutuosime, kalbėsime, informuosime visuomenę apie ruošiamus sprendimus. Tai esminis pokytis.

– Užsiminėte apie pasitikėjimą teisingumo sistema. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje skambėjo teisėjų korupcijos skandalas. Kaip spręsti teisėjų reputacijos krizės, pasitikėjimo pačia sistema klausimą?

– Turime kelti aukštus standartus, kuriuos keliame ir Vyriausybės sudėčiai. Esu tikra, kad tiek teisėjo etika, tiek bendravimas bei keliami standartai yra esminiai dalykai. Todėl svarbu užtikrinti visos teismų sistemos, visų grandžių tinkamą atranką, darbo sąlygas. Nes tik turint tinkamas darbo sąlygas galime tikėtis, kad ateis žmonės, atitinkantys mūsų lūkesčius.

Turėtume peržiūrėti mūsų požiūrį į alternatyvias bausmes, integraciją.

Ir vadovavimas teismams yra labai didelis iššūkis, kurį reikia spręsti. Manau, kad tai yra sisteminė problema, kuri gali būti sprendžiama paprastais būdais, peržiūrint, kokias funkcijas atlieka teismai, ar tikrai visos bylos, kurios keliauja (į teismus – LRT.lt), kuriose nėra ginčų, privalo būti teismuose, ar tikrai užtikriname atlyginimus ir sekretoriams ar padėjėjams, kurių krūviai tikrai milžiniški.

– Kritikuojamos ir blogos kalinių gyvenimo sąlygos, faktas, kad esame rekordininkai pagal kalinių skaičių. Ar būtų ieškoma sprendimo būdų, įžvelgiate čia problemą?

– (...) Puikiai suprantu tuos iššūkius. Kalbant apie kalinių skaičių, jis tiesiogiai priklauso nuo baudžiamojo kodekso. Turėtume peržiūrėti, ar nesmurtinės veiklos, kurios akivaizdžiai galėtų būti dekriminalizuotos, galėtų būti perkeliamos į Administracinių nusižengimų kodeksą. (...)

Neturime sistemos, kuri koreguotų elgesį. Turėtume peržiūrėti mūsų požiūrį į alternatyvias bausmes, integraciją. Turėtume pažiūrėti, ar tikrai suteikiama turinio nuteistiesiems asmenims, kuris leistų koreguoti elgesį, o ne tiesiog uždaryti į kameras.

Turėtume stengtis, kad asmuo, kuris pakliuvo į kalinimo įstaigą, niekada ten nebegrįžtų, o ten liktų tik tie, kurie yra iš tikrųjų pavojingi visuomenei.

– Šiek tiek apie tai užsiminėti, bet norėčiau dar kartą tai užtvirtinti. Tarp Laisvės partijos prioritetų teisingumo srityje išskirtas originalių asmenvardžių rašybos klausimas, taip pat narkotikų politika, baudžiamosios sistemos pertvarka. Kas būtų jūsų prioritetas?

– Šie paminėti dalykai tiesiogiai įeina į teisės viršenybės principą. Turime labai daug teismų sprendimų, kurie dabar be ginčo keliauja į teismus. Akivaizdu, kad yra pagrindas užtikrinti, jog mūsų teismų sistema nespręstų tų bylų, kuriose nėra ginčo, tam trūksta tik įstatymų leidėjų valios, įstatymo, kurį reikėtų priimti ir taip nebevarginti teismų.

Dėl asmenvardžių rašybos – tam nei Kalbos komisija neprieštarauja, nei Civilinės metrikacijos skyriai, taigi teismai atlieka formalius darbus, biudžeto pinigus švaistome ant institucijų darbuotojų atlyginimų, sistemą apkrauname.

– Atrodo, kad daugiau dėmesio viešojoje erdvėje skirta ne būsimiems kandidatų į ministrus darbams, o jūsų tatuiruotės aptarinėjimui. Komentuojama, kad turite generolo Želigovskio, kurio vadovaujama kariuomenė užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą, tatuiruotę, pasigirdo siūlymai atmesti jūsų kandidatūrą. Kokia tatuiruotė sukėlė tiek aistrų?

– Tai, kad aptarinėjamos personalijos, o ne darbai, yra labai natūralus etapas, nes buvo paviešintos kandidatų į ministrus pavardės, personalijos, o mes dar nepradėjome dėlioti Vyriausybės programos, kuri būtų apie ministrų darbus, todėl šis etapas yra natūralus.

Labai gerai suvokiu, kad iš tikrųjų visuomenė nori pažinti tuos žmones, tai esminis etapas, kuris, manau, leis ir prezidentui susidaryti nuomonę, ir turėti visuomenės vertinimą – tai labai svarbu.

O kalbant apie tatuiruotę, tai tikriausiai dalis jau pakomentavo, kad tai yra rašytojo Charles Bukowski portretas. Tai tikrai nėra prieš tai minėtas asmuo. Taip, tų tatuiruočių turiu, kaip kai kurie kolegos juokauja, kandidatuoju į teisingumo ministrus, kuriam pavaldus Kalėjimų departamentas, tai visai tinkama.

Jei didžiausias iššūkis ir priekaištas man, kaip kandidatei, yra tatuiruotės, tai mane asmeniškai tai džiugina. (juokiasi)

Taip pat skaitykite

Populiariausi

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas

Lietuvoje

2020.12.04 12:06

Nausėdos verdiktas – įvardijo, kurių Šimonytės teiktų kandidatų neskirs ministrais Armonaitė: naujas kandidatas – artimas partijos vertybėms; atnaujinta 13.47

14
Karantinas Lietuvoje

Lietuvoje

2020.12.04 16:01

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti iki gruodžio 31 dienos pranešė, kaip galėtų griežtėti karantinas

Aurelijus Veryga

Lietuvoje

2020.12.04 13:14

Laikinasis ministras: kitą savaitę bus svarstomos naujos karantino griežtinimo priemonės nesutinka su Šimonytės kritika NVSC; atnaujinta 15.15

6