captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pirmą kartą organizuojama šventinė jaunimo eisena „Lietuvos valstybės keliu“

Vasario 16 d. 10 val. Katedros aikštėje rinksis moksleiviai iš visos Lietuvos – kartu su mokytojais jaunimas dalyvaus Vasario 16-osios eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“. Eisenos dalyviai aplankys 16 įdomių ir Lietuvos valstybei svarbių objektų, išgirs Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, prezidento Valdo Adamkaus ir profesoriaus Vytauto Landsbergio sveikinimo kalbas. Planuojama, kad šventinėje eisenoje dalyvaus apie 800 moksleivių kartu su mokytojais iš visos Lietuvos.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Renginio organizatoriai – Vilniaus miesto savivaldybė, Lituanistų sambūris ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacija – tikisi, kad pirmą kartą šiais metais organizuojama eisena taps tradicine ir pritrauks būrį jaunų žmonių iš visos Lietuvos, rašoma pranešime spaudai.

Eisenos maršrutas suplanuotas neatsitiktinai – jis prasideda nuo  senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas ir kiti didieji kunigaikščiai. Eisenos pradžią Katedros aikštėje pasveikins ir moksleivius į ją išlydės Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vėliau bus einama pro Signatarų namus, prie kurių jaunimą pasitiks ir pasveikins Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos eisenos dalyvius pasveikins profesorius Vytautas Landsbergis. Rasų kapinėse, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, jaunimas sugiedos Lietuvos himną, pagerbs Rasų kapinėse palaidotus iškilius Lietuvos veikėjus ir keliaus Rotušės link. Rotušėje eisenos dalyviams ir susirinkusiems svečiams koncertuos Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinis ansamblis „Jazz Island“.

Eisena prasideda rytoj, vasario 16 d., 10 val. Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo, pabaigiama 11.30 val. šventiniu koncertu Vilniaus Rotušėje.

Eisenos maršrutas:

1. Katedros aikštė, Šventaragio slėnis su Vilniaus arkikatedra bazilika ir Valdovų rūmais. Senosios Lietuvos valstybės centras.

2. Pilies g, 8. Čia 1918–1925 m. gyveno Vilniaus vyskupas, palaimintasis Jurgis Matulaitis.

3. Pilies g. 22. Čia stovėjo LDK etmono Konstantino Ostrogiškio, 1514 m. laimėjusio Oršos mūšį prieš maskvėnus, namai.

4. Pilies g. 26. Buvęs Štralio namas, kuriame Lietuvos Tarybos nariai 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės aktą, dabar Signatarų namai.

5. Pilies g. 23. Šio modernaus namo vietoje stovėjo LDK kanclerio, valstybės savarankiškumo gynėjo Mikalojaus Radvilo Juodojo ir jo sūnaus, kardinolo Jurgio Radvilo rūmai, vadinti Kardinalija.

6. Pilies g. 40, Jurgio ir Marijos Šlapelių namai, kuriuose viešėdavo J. Basanavičius, M. K. Čiurlionis, Vydūnas ir kiti lietuvių inteligentai.

7. Didžioji g. 4. Chodkevičių rūmai: LDK etmonas Jonas Karolis Chodkevičius – Salaspilio (1605 m.) ir Chotyno (1621 m.) mūšių laimėtojas.

8. Didžioji g. 7. LDK etmono Mykolo Kazimiero Paco, 1660 m. išvadavusio Vilnių iš maskvėnų, rūmai.

9. Didžioji g. 12. Šv. Mikalojaus cerkvė, kurią LDK etmonas Konstantinas Ostrogiškis pastatė 1514 m., dėkodamas Dievui už pergalę Oršos mūšyje.

10. Didžioji g. 31. Rotušė, kurioje 1794 m. dirbo Lietuvių Tautos Aukščiausioji Taryba, mėginusi išgelbėti Lietuvos valstybę. Rotušės aikštėje už Lietuvos valstybės išdavystę 1580 m. buvo nukirsdintas didikas Grigas Astikas, o 1794 m. pakartas paskutinis LDK etmonas Simonas Kasakauskas.

11. Didžioji g. 34. Šv. Kazimiero, Lietuvos valstybės globėjo, bažnyčia, papuošta valstybės valdovų Jogailaičių karūna.

12. Aušros Vartų g. 5. Filharmonija, čia buvusiuose Miesto salės rūmuose 1905 m. gruodžio 4–5 d. posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas, pareikalavęs Lietuvos savarankiškumo.

13. Aušros Vartų g. 7. Bazilijonų vienuolyno vartai. Už jų esančiame vienuolyne 1823–1824 m. kalėjo filomatai ir filaretai, 1831 m. sukilėliai, 1840 m. – sukilimo rengėjas Simonas Konarskis.

14. Aušros Vartai. 1794 m. liepos 19–20 d. Vilniaus miestiečiai šiuos vartus didvyriškai apgynė nuo Rusijos imperijos kariuomenės.

15. Rasų g. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir vizitiečių vienuolynas: čia Rasų kalėjime sovietai kalino rašytoją Kazį Borutą ir kitus lietuvių disidentus.

16. Rasų kapinės. Vasario 16-tosios Aktos signatarų Jono Basanavičiaus ir Jono Vileišio kapai, sovietų nužudytų signatarų Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio, Vlado Mirono simbolinis kapas, už Lietuvą žuvusių karių savanorių kapai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...