Lietuvoje

2020.11.18 16:41

Susipažinkite – kas yra tie žmonės, siūlomi tapti ministrais?

Aida Murauskaitė, Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt, ELTA, BNS2020.11.18 16:41

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė, trečiadienį susitikusi su prezidentu Gitanu Nausėda, paskelbė kandidatų į ministrus pavardes. Portalas LRT.lt trumpai pristato, kas tie žmonės, kurie galimai pelnys ministrų portfelius.

Aplinkos ministerija: Simonas Gentvilas

Į aplinkos ministrus teikiamas 36-erių Simonas Gentvilas. Antrai kadencijai į Seimą perrinktas politikas gimnaziją baigė Švedijoje. Oslo universitete baigė sociologijos bakalaurą, vėliau Vienos universitete baigė urbanistikos studijų magistrą.

Liberalų sąjūdžio nariu tapo 2011 metais, po poros metų tapo Klaipėdos skyriaus pirmininku. Buvo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu, AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ stebėtojų tarybos pirmininku.

S. Gentvilas yra sulaukęs priekaištų iš gamtininkų, aplinkosaugininkų. Prieš kurį laiką triukšmas kilo dėl S. Gentvilo išsakytos minties feisbuke: „Miškas ne nafta, kuri gali pagulėti, kol kažkada bus išsiurbta. Laiku nenupjautas miškas pūva, tampa malkomis ir į atmosferą išleidžia sugautą CO2. Miškas Lietuvoje kertamas per lėtai. Tai žalinga ir klimatui ir biudžetui.“

Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius netgi parengė peticiją, adresuotą I. Šimonytei. Peticiją, kurioje buvo prašoma neatiduoti Aplinkos ministerijos Liberalų sąjūdžiui, pasirašė per 5,2 tūkst. žmonių. Peticijoje primintos ir S. Gentvilo nuostatos dėl Punios šilo.

„Man aplinkosauga yra prioritetas. Taip susiklostė, kad per 30 metų Aplinkos ministerija beveik niekada nebuvo prioritetas niekam. Ji visada buvo likutinių sąraše. Aš matau prasmę dirbti aplinkosaugoje, juolab pasaulis keičiasi, reikia pakeisti visą ekonomiką, visuomenės požiūrį, reikia kalbėti su jaunimu, kuris prisirpęs entuziazmo ir nukreipti jį teisinga linkme. Tai neatrastas prioritetas, apie kurį yra būtinybė kalbėti“, – ELTAI teigė S. Gentvilas.

Energetikos ministerija: Dainius Kreivys

Konservatorius, 50-metis Dainius Kreivys siūlomas į energetikos ministrus. Jis spalį vykusių rinkimų metu išrinktas trečiai Seimo nario kadencijai. Kauno technikos kolegijoje jis yra baigęs radijo inžinieriaus specialybę, vėliau baigė pedagogikos bakalauro ir verslo administravimo magistro studijas.

D. Kreivys jau yra ėjęs ministro pareigas – Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje jis buvo ūkio ministru. 2011 metais D. Kreivys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos buvo pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, kai išleido jo motinos dalinai valdytai įmonei palankų įsakymą dėl Europos Sąjungos paramos skyrimo. Iš ministro pareigų jis tuomet atsistatydino. Dėl to VTEK sprendimo D. Kreivys kreipėsi į teismą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą atmetė.

Vėliau D. Kreivys dirbo privačiame versle, nesėkmingai kandidatavo į sostinės merus.

„Turbūt trys pagrindiniai darbai yra energetikoje šiandien: pirmiausia Astravo elektros pirkimo užkardymas, sinchronizacija ir nuosavos gamybos vystymas. Tai trys pagrindiniai stulpai, ant ko stovi visa mūsų energetika“, – BNS sakė D. Kreivys.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija: Aušrinė Armonaitė

Būti ekonomikos ir inovacijų ministre teikiama 31-erių Aušrinė Armonaitė. Tiek bakalauro, tiek magistro studijas ji baigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Iki 2018-ųjų A. Armonaitė buvo aktyvi Liberalų sąjūdžio narė, pirmininko pavaduotoja. Pirmą kartą į Seimą išrinkta 2016 metais.

Tačiau prieš 2019-ųjų savivaldos rinkimus Liberalų sąjūdyje kilo konfliktas dėl to, kad Remigijus Šimašius Vilniaus miesto mero rinkimuose norėjo dalyvauti ne kaip partijos, o kaip visuomeninio rinkimų komiteto kandidatas. Tam nepritarė partija, tačiau jį palaikė A. Armonaitė ir kiti Vilniaus skyriaus kolegos, todėl jie paliko Liberalų sąjūdį. 2019-aisiais buvo įkurta Laisvės partija ir A. Armonaitė tapo jos pirmininke.

Kalbėdama apie darbus A. Armonaitė sakė, kad būtina kuo greičiau padėti sunkumus dėl pandemijos patiriančiam verslui.

„Taip pat (svarbi – ELTA) yra verslo priežiūra. Mes tikimės, kad mums pavyks padaryti taip, jog priežiūros institucijos konsultuotų tuos žmones, kurie kuria darbo vietą sau ir kitam, o ne baustų“, – pažymėjo kandidatė į ekonomikos ir inovacijų ministrės poziciją.

Finansų ministerija: Gintarė Skaistė

Vadovauti Finansų ministerijai siūloma 39-erių Gintarė Skaistė. Ji Kauno technologijos universitete įgijo ekonomikos bakalauro, o vėliau Mykolo Romerio universitete tos pačios srities magistro išsilavinimą. Stažavosi Kipro, Ispanijos universitetuose, o 2016 metais tapo socialinių mokslų daktare. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nare tapo 2005 metais, buvo Kauno miesto tarybos narė.

Kaip 2013-aisiais pranešė žiniasklaida, G. Skaistė buvo sulaikyta neblaivi prie vairo, jai buvo nustatytas 0,8 promilės neblaivumas. Tuomet ji ėjo tarybos narės pareigas. Teismo sprendimu jai buvo metams atimta teisė vairuoti, ji turėjo sumokėti tūkstančio litų baudą.

2018 metais žiniasklaida paskelbė, kad G. Skaistė ir jos sutuoktinis, kuris tuomet dirbo Kultūros paveldo departamento pavaduotoju, neleistinai naudojo valstybinę žemę, esančią už jų sklypo ribų. Žemės plotas siekė pusantro aro, jame buvo pasodintos daržovės. Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė nustačiusi, kad valstybės žemę užėmė ne politikės šeima, o jos uošvis Rimantas Skaistys.

„Natūralu, kad pirmieji darbai bus susiję su 2021 metų biudžeto projekto peržiūra, nes yra įvairių signalų, kad galbūt ne visai tiksliai yra suplanuotos tiek pajamos, tiek išlaidos, neįtraukiant tam tikrų dalykų į biudžeto projektą. Tikrai pirmas darbas bus įdėmiai peržiūrėti, kokios išlaidos nėra įtrauktos ir kokios pajamos įtrauktos, kurių galbūt nevertėtų įtraukti“, – apie būsimus darbus BNS sakė G. Skaistė.

Krašto apsaugos ministerija: Arvydas Anušauskas

57-erių Arvydas Anušauskas teikiamas būti krašto apsaugos ministru. Vilniaus universitete jis įgijo istoriko išsilavinimą, vėliau Vytauto Didžiojo universitete įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, 2002-2008 buvo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas. 2007-aisiais tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariu. Ši kadencija Seime jam ketvirtoji.

Politikas yra daugiau nei 20 knygų autorius ir bendraautoris, 14-os dokumentinių filmų scenarijų autorius. Apie 100 studijų ir straipsnių Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos ir Vokietijos moksliniuose leidiniuose autorius.

Visas kadencijas Seime jis dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, 2008-2012 metais buvo komiteto pirmininkas.

ELTAI jis teigė, kad svarbu yra išlaikyti ilgalaikės perspektyvos įsipareigojimus, toliau vystyti kariuomenės modernizacijos procesus, taip pat – užtikrinti socialinį paketą kariams ir jų šeimoms.

„Norėčiau, kad mes nenukryptume nuo partijų politinio susitarimo gynybos srityje užsibrėžtos krypties“, – teigė A. Anušaukas.

Kultūros ministerija: Simonas Kairys

Kultūros ministru siūlomas 36-erių Simonas Kairys. Politikos mokslų bakalaurą baigė Vytauto Didžiojo universitete, vėliau Mykolo Romerio universitete baigė magistro studijas. 2008-aisiais įstojo į Liberalų sąjūdį. Nuo 2011-ųjų dirbo Kauno miesto taryboje.

S. Kairys buvo Kauno vicemeru, tačiau 2019 metų savivaldos rinkimuose nebuvo perrinktas į savivaldybės tarybą. Po nepasisekusių rinkimų jis tapo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėju kultūros paveldo, turizmo, e.savivaldos, sporto, tarptautinio bendradarbiavimo klausimais.

Dar prieš rinkimus S. Kairys liberalų buvo matomas ir kaip galimas ekonomikos ir inovacijų arba energetikos ministras. S. Kairys yra vienas iš dviejų galimų ministrų, kurie nėra išrinkti Seimo nariais. Jis rinkimuose dalyvavo, tačiau nesėkmingai.

Jis BNS sakė pirmiausiai sieksiantis atkreipti dėmesį į kultūros bendruomenės viešose diskusijose išsakytas sektoriaus problemas, įskaitant „pačios kultūros aktualizavimą kaip vienos svarbiausių valstybės sferų“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: Monika Navickienė

39-erių Monika Navickienė siūloma tapti socialinės apsaugos ir darbo ministre. Vilniaus universitete baigė filosofijos bakalauro studijas, Mykolo Romerio universitete įgijo mokesčių administravimo magistrės išsilavinimą. 2011-aisiais tapo konservatorių partijos nare.

M. Navickienės pavardė itin garsiai nuskambėjo 2016-ųjų rinkimų į Seimą kampanijos metu. Tų metų rinkimuose ji vienmandatėje Naujosios Vilnios apygardoje antrajame rinkimų ture susirungė su prorusiškų pažiūrų politiku Algirdu Paleckiu, kuris dabar kaltinamas šnipinėjimu. Tuomet už M. Navickienę agitavo ir politiniai oponentai, ir visuomenininkai – visi siekė, kad nebūtų išrinktas A. Paleckis. Jiems pavyko, nes antrajame rinkimų ture laimėjo ir pirmai kadencijai į Seimą buvo išrinkta M. Navickienė.

M. Navickienės teigimu, šalyje tęsiantis karantinui reikėtų peržiūrėti gyventojams teikiamą paramą, užtikrinant pagalbą pajamų netekusiems ar į darbo rinką sunkiau grįžti galintiems žmonėms.

„Yra labai svarbu, kad žmonės, kurie patyrė kažkokius asmeninius iššūkius pandemijos fone, kad priemonės, kurias siūlo valstybė, būtų taip sukalibruotos, kad žmogus galėtų kuo greičiau grįžti atgal į darbo rinką“, – kalbėjo ji.

Susisiekimo ministerija: Kasparas Adomaitis

Vilnietis K. Adomaitis pirmąsias studijas baigė Stokholmo ekonomikos aukštojoje mokykloje (Ryga), vėliau Vilniuje studijavo psichologiją ir politikos mokslus. Turėjo nuosavą verslą, dabar tarptautinėje kompanijoje dirba miestų statistikos ir ekonomikos analitiku. Dirbo Vilniaus miesto tarybos ekonomikos komitete.

Nuskambėjus jo, kaip kandidato į susisiekimo ministrus, pavardei, 37 metų Laisvės partijos narys K. Adomaitis pasidalijo, ko imtųsi eidamas tokias pareigas.

„Europos Žaliojo Kurso strategijos uždaviniai, darnaus judumo planai ir technologinės inovacijos turės atsispindėti Susisiekimo ministerijos prižiūrimuose projektuose. Ne mažiau svarbu sklandus ministerijos prižiūrimų įmonių darbas – jų valdymas, duomenų atvėrimo ir profesionalių valdybų dėka turi būti orientuotas į konkrečius tikslus, o įmonių rezultatyvumas – pamatuojamas ir nuolat vertinamas.

Be abejonės, visos Lietuvos ateitis ir ekonominė plėtra priklausys nuo to, kaip greitai tęsime svarbiausių infrastruktūros objektų vystymą – tarp jų užtikrinant ir „Rail Baltica“ jungtį į Vilnių“, – socialiniame tinkle išvardijo kandidatas į susisiekimo ministrus.

Sveikatos apsaugos ministerija: Arūnas Dulkys

48 metų jokiai partijai nepriklausantis A. Dulkys penkerius metus vadovavo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei. LRT.lt primena, kad balandžio pabaigoje Seimas, anksčiau pasipriešinęs prezidentui Gitanui Nausėdai dėl valstybės kontrolieriaus A. Dulkio atleidimo iš pareigų, galiausiai nusileido šalies vadovui – parlamentarai pritarė A. Dulkio atleidimui.

A. Dulkys baigė ekonomikos studijas Vilniaus universitete. Profesinę karjerą pradėjo dirbdamas Lietuvos banko Vilniaus skyriuje kasininku. Vėliau ėjo įvairias pareigas komerciniuose bankuose, Lietuvos banke, buvo Lietuvos monetų kalyklos valdybos pirmininku, buvo Seimo pirmininko patarėju ekonomikos klausimais.

„Pirmas mano darbas būtų paskirti visas pirmąsias darbo valandas, minutes ir sekundes žiūrėjimui, kaip mes galėtume susitelkti ir išspręsti šitą klausimą – kaip išeiti iš šitos krizės“, – naujienų agentūrai BNS sakė A. Dulkys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: Jurgita Šiugždinienė

Socialinių mokslų daktaro laipsnį turinti J. Šiugždinienė kelerius metus dirbo Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje – nuo 2009 iki 2012 m. ji buvo Strateginio valdymo departamento direktorė. 2012 m. buvo ir vicekanclerė bei laikinoji kanclerė.

Nuo 2008 m. iki 2020 m. ji dirbo Kauno technologijos universitete (KTU): buvo docentė, metus – viešojo administravimo katedros vedėja, dvejus metus – Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanė, dvejus metus – universiteto prorektorė studijoms, metus – laikinoji rektorė. Į Kauno miesto tarybą J. Šiugždinienė buvo išrinkta 2019 m. Ji taip pat siekė miesto mero posto, tačiau surinko 12,68 proc. balsų.

TS-LKD narė J. Šiugždinienė prisidėjo prie konservatorių rinkimų programos kūrimo.

Apie savo būsimą darbą valdžioje LRT.lt kalbinama 48 metų J. Šiugždinienė kalbėjo šitaip: „Neabejoju, kad švietimas, o ypač bendrasis ugdymas, bus vienas iš prioritetų. Nenorėčiau sakyti, kad įžvelgiu negeroves, tiesiog matau dalykus, kuriuos svarbu spręsti. Tai ir didžiuliai ugdymo rezultatų skirtumai tarp Lietuvos mokyklų, vis dar nepatraukli mokytojo darbo vieta, dažnu atveju šiuolaikinių iššūkių neatitinkantis ugdymo turinys. Reikia ieškoti ir naujų, netradicinių sprendimų.“

Teisingumo ministerija: Evelina Dobrovolska

E. Dobrovolska Mykolo Romerio universitete baigė teisės studijas. Dirbo advokato padėjėja. Nuo 2012 m. aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis tautinių mažumų teisių užtikrinimo srityje, specializuojasi originalios asmenvardžių rašybos, lyties keitimo, neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos bylose. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.

LRT.lt paklausta apie darbus, kurių imtųsi kaip valdžios atstovė, 32 metų Laisvės partijos narė E. Dobrovolska sakė: „Aiškiai išdėstytos visos svarbiausios temos – tiek administracinės, tiek baudžiamosios perteklinės atsakomybės atsisakymas, pavyzdžiui, už nepranešimą apie pilietybę.

Taip pat kai kurių dalykų dekriminalizavimas, pavyzdžiui, šmeižtas tikrai neturėtų būti baudžiamosios atsakomybės klausimas. Keliame originalios asmenvardžių rašybos klausimus. (...) Manau, kad tos temos tikrai sutaps su koalicijos partneriams rūpimais klausimais ir per ketverius metus turėtų būti įgyvendintos. O gal ir greičiau nei per ketverius metus.“

Užsienio reikalų ministerija: Gabrielius Landsbergis

38 metų G. Landsbergis ilgą laiką po rinkimų neatskleidė savo planų ir norų valdžioje. G. Landsbergis buvo Europos Parlamento narys. 2015 m. išrinktas TS-LKD pirmininku. Nuo 2020 m. pavasario Seime ėjo opozicijos pirmininko pareigas.

„Manyčiau, kad radikalių pokyčių (užsienio politikai, - red. past.) šiandien Lietuvai nereikia, reikia tam tikrų įtvirtinimų ir aiškių žinučių, kad transatlantinė bendruomenė žinotų, jog Lietuva yra ir visada buvo patikimas JAV partneris ir visada bus, nepaisant to, kokia administracija yra išrinkta arba kuri valdo Amerikos vyriausybę“, – trečiadienį, vos paskelbus kandidatų į ministrus pavardes, BNS sakė jis.

G. Landsbergis tarp išrinktų į naująjį Seimą narių yra vienas turtingiausių. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderio turtas siekia 1,5 milijono eurų.

Vidaus reikalų ministerija: Agnė Bilotaitė

38 metų klaipėdietė A. Bilotaitė Klaipėdos universitete yra įgijusi politikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Vėliau Mykolo Romerio universitete ji įgijo teisės ir valdymo magistro laipsnį. Pagal mainų programą studijavo Miuncheno karo akademijoje.

Dirbo Seimo narių padėjėja, 2008-aisiais pirmą kartą buvo išrinkta į Seimą.

„Valstybės grobstymo tradicija auksinių šaukštų istorija neprasidėjo ir, deja, nesibaigė. Pandemija tik dar ryškesnėje šviesoje parodė didžiausią mūsų valstybės skaudulį – vogti bendrus pinigus tebėra norma. Ir pražudys mus ne koronavirusas, o besaikis godumas“, – neseniai tokias mintis ji išsakė savo komentare, publikuotame LRT.lt.

Kaip svarbiausius pirmuosius darbus ji įvardija krizių valdymo sistemos stiprinimą ir efektyvinimą, ypač siekiant suvaldyti koronaviruso situaciją, tačiau sako, kad kokie jie bus, priklausys nuo informacijos, kurią gaus atėjusi į ministeriją.

Jei taptų ministre, A. Bilotaitė taip pat žada daugiau svarbos teikti valstybės tarnybai, kuri, anot jos, per pastaruosius metus yra „nustekenta ir turėtų gauti deramą dėmesį“, taip pat teikti prioritetą socialinės, ekonominės ir kultūrinės atskirties mažinimui tarp regionų.

Populiariausi