Lietuvoje

2020.11.18 09:14

Čmilytė-Nielsen: šiek tiek jaučiasi prezidento parama Lenkijos pozicijai dėl abortų ir teisės viršenybės klausimų

atnaujinta 09.19
Gailė Jaruševičiūtė, ELTA, BNS2020.11.18 09:14

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad, jos nuomone, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos antradienį išsakytoje pozicijoje dėl teisės viršenybės ir abortų klausimų jautėsi parama Lenkijai. Visgi pirmininkė akcentuoja, kad naujai suburtai valdančiajai koalicijai reprodukcinės teisės bei moterų pasirinkimo laisvė yra labai svarbi vertybė, įtraukta ir į koalicijos sutartį.

„Matyt, parama Lenkijos pozicijai šiokia tokia jaučiasi. Aš galiu tik tai pabrėžti, kad vėlgi kalbant apie mūsų naująją suburtą koaliciją reprodukcinės teisės, reprodukcinė sveikata, moterų pasirinkimai ir laisvė pasirinkti dėl svarbiausių ir jautriausių temų tai yra svarbi vertybė mums“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Liberalų iniciatyva reprodukcinės sveikatos klausimais buvo įtraukta į koalicijos sutartį ir aš tikiuosi, kad mūsų įsisenijusius dalykus, kuriuos mums iki šiol nepavykdavo Seime išspręsti, tai per šią kadenciją tai pavyks“, – pridūrė ji.

Paklausta, kaip naujai išrinkti valdantieji tarsis su prezidentu dėl vieningos Lietuvos pozicijos, jei šalies vadovas konfliktuose su Europos Sąjunga rems Lenkija, V. Čmilytė-Nielsen akcentavo kol kas nenorinti spėlioti.

„Aš nenorėčiau dabar spėlioti kaip bus, aš tiesiog pabrėžiu, kad šie klausimai valdančiajai koalicijai, liberalams tikrai yra labai svarbūs ir mes ir toliau ketiname juos kelti ir spręsti“, – sakė ji.

Ji taip pat akcentuoja, kad l. e. p. premjero Sauliaus Skvernelio nuogąstavimai, kad Lietuva dešiniojo sparno partijoms esant valdžioje susipyks su Lenkija dėl jautrių žmogaus teisių klausimų, yra nepagrįsti.

ELTA primena, kad spalio mėnesį Lenkijos Konstitucinis tribunolas nusprendė, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, abortas yra teisėtas tik išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai motinos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Nuo tos dienos šalyje rengiami masiniai protestai. Tokį Lenkijos KT sprendimą pasmerkė Europos Taryba.

Moterų teisių gynimo grupės apytiksliai skaičiuoja, kad 80-120 tūkst. Lenkijos moterų per metus dėl nėštumo nutraukimo vyksta į užsienį. Lenkijoje moterys patiria sunkumų net ir tais atvejais, kai nėštumo nutraukimas yra teisėtas. Nemažai gydytojų atsisako nutraukti nėštumą religiniais pagrindais.

Prezidentas G. Nausėda, reaguodamas į Lenkijoje besitęsiančius protestus dėl abortų draudimų, antradienį akcentavo labai aiškiai pasisakantis už žmogaus teisių principus. Šalies vadovas paragino Lenkijos prezidentą Andrzejų Duda šiuo jautriu klausimu ieškoti dialogo su visuomene, siekti rasti kompromisą. Visgi G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad normalu, jog skirtingose Europos Sąjungos valstybėse abortų bei kitais aktualiais klausimais yra taikomos skirtingos praktikos tol, kol jos neprieštarauja tose šalyse galiojančios Konstitucijos principams.

Seimo pirmininkė: „valstiečiai“ savo atstovą valdyboje turės delegavę opozicijos lyderį

eimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija savo atstovą valdyboje galės turėti delegavę opozicijos lyderį.

Seimui antradienį atmetus „valstiečių“ kandidatę Aušrinę Norkienę ir į vicepirmininkus V. Čmilytės-Nielsen teikimu paskyrus socialdemokratą Julių Sabatauską, didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija kol kas liko be atstovo Seimo valdyboje.

„Ir dabartinėje situacijoje mes galime turėti visai gerą ir visam Seimui atstovaujančią valdybos sudėtį, ypatingai jei, kaip ir planuoja didžioji opozicinė frakcija, jie turės netrukus opozicijos lyderį, kuris taip pat bus valdyboje. Šioje situacijoje laikas galbūt šį aštrumą ir susipriešinimą užglaistyti“, – Žinių radijui trečiadienį teigė Seimo pirmininkė.

Ji priminė, jog praėjusią kadenciją opozicijai parlamente ilgą laiką nepavyko susitarti dėl opozicijos lyderio ir linki sklandesnių derybų dabartinei opozicijai.

„Linkiu opozicijai, kad pavyktų susivienyti, kad būtų opozicijos lyderis“, – sakė ji.

Nepritarus A. Norkienės skyrimui į vicepirmininkes, „valstiečiai“ antradienį pasiūlė Jono Jaručio kandidatūrą, tačiau V. Čmilytė-Nielsen Seimui šio kandidato nepateikė. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl didelės frakcijos teisių ribojimo.

V. Čmilytė-Nielsen sako, jog „valstiečiai“ ilgą laiką demonstravo „užsispyrimą ir nelankstumą“ dėl siūlymų teikti kitą kandidatą iš frakcijos vietoje A. Norkienės, o J. Jarutį pasiūlė tik paskutinę akimirką.

„Manau, kad nebuvo pažeista jokia tvarka, teikimas kandidato į pavaduotojus yra Seimo pirmininko prerogatyva išklausius frakcijas (...). Vertindama tą situaciją, blaškymąsi iš valstiečių, pasirinkau tą kandidatą, kuris ir pagal kompetenciją, ir pagal žmogiškas savybes puikiai tinka į šias pareigas. Ne, iš mano pusės jokio keršto nėra ir negali būti, nuo pat pradžių siekiau, kad Seimo valdyboje būtų kuo kompetentingesni asmenys“, – tvirtino ji.

Naujasis Seimas yra patvirtinęs šešis Seimo vicepirmininkus: konservatorius Paulių Saudargą, Radvilę Morkūnaitę ir Jurgį Razmą, Laisvės partijos atstovą Vytautą Mitalą, „darbietį“ Andrių Mazuronį ir socialdemokratą Julių Sabatauską.

Populiariausi