Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį pareiškė, kad dėl įtampos Rusijos ir Vakarų santykiuose pasaulis grimzta į naują šaltąjį karą. Reaguodama į tai Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad Rusijos premjeras klysta, nes Rusija kuria karštuosius konfliktus, tokius kaip Ukrainoje.
Miunchene vykstančioje konferencijoje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad Dmitrijus Medvedevas klydo, sakydamas, kad grįžtama į antrąjį Šaltąjį karą. D. Grybauskaitės teigimu, Rusija kuria karštuosius konfliktus, tokius kaip Ukrainoje.
Šiai nuomonei pritarė ir Suomijos prezidentas Saulis Niinisto. Jo teigimu, nepaisant D. Medvedevo tikinimų, kad jo šalis siekia taikos, bet pastarieji metai parodė, kad Rusija pati provokuoja konfliktus.
Suomijos lyderis paragino laikytis sienų saugumo, migracijos susitarimų, kurie buvo pamiršti ir atvedė prie pabėgėlių krizės bei kalbų apie Šengeno zonos griūtį.
„Artėjančiame NATO susitikime Varšuvoje privalome atsakyti į šiuos tarptautinius saugumo klausimus“, – teigė Lietuvos prezidentė.
„Turime būti atviri pasikeitimams, netgi organizacijų reformoms“, – sakė D. Grybauskaitė.
„Jei leisime Rusijai elgtis taip, kaip ji elgėsi 1939-40 metais, kartosime istorines klaidas, vėl atversime langą naujiems bandymams kurti konfliktus“, – įspėjo Lietuvos prezidentė.
Ji taip pat teigė, kad Europos Sąjunga vėluoja atsakyti į saugumo klausimus, pabėgėlių krizę.
„Mes vėluojame pateikti sprendimus“, – aiškindama žmonių nusivylimą sakė Lietuvos prezidentė.
Šeštadienio ryte apie konferenciją prezidentė kalbėjo LRT RADIJUI.
D. Medvedevas kalbėjo apie naująjį Šaltąjį karą
Įtampai padidėjus dėl konflikto Ukrainoje ir Rusijos paramos Sirijos režimui, D. Medvedevas piktinosi „nedraugiška NATO politika Rusijos atžvilgiu“.
„Išlieka nedraugiška ir uždara, mūsų vertinimu, politinė NATO linija Rusijos atžvilgiu, – sakė Rusijos premjeras Miuncheno saugumo konferencijoje. – Galima pasakyti ir griežčiau: mes nusiritome į naujo šaltojo karo laikus“.
„Vos ne kasdien mus skelbia baisiausia grėsme ir apskritai NATO (organizacijai) ir atskirai Europai, ir Amerikai bei kitoms šalims“, – nurodė jis.
D. Medvedevas kritikavo nuo šaltojo karo pabaigos vykdomą NATO plėtrą ir ES įtaką toli Europos rytuose, anksčiau kontroliuotuose sovietų.
„Europos politikams visuomet atrodė, kad vadinamosios draugų juostos kūrimas palei išorinį ES kontūrą gali tapti patikima saugumo garantija“, – sakė D. Medvedevas.
„Ir koks gi tokios politikos rezultatas? – tęsė jis. – Ne „draugų juosta“, o „atskirties zona““.
Jis pridūrė kad „kurti pasitikėjimą sunku, bet turime pradėti. Taip, pastarųjų dvejų metų įvykius mes vertiname neretai skirtingai, bet ne taip ryškiai, kaip prieš 40 metų, kai buvo pasirašytas Helsinkio paktas, kai vidury Europos tiesiog stovėjo siena“.
Lenkijos prezidentas: svarbiausia – NATO pajėgų stiprinimas Rytuose
Europos parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) didžiausiu iššūkiu tapo bandymas spręsti globalius konfliktus ir problemas bendru sprendimu.
„Prarastas žmonių pasitikėjimas neprisideda prie krizių sprendimo“, – pripažino M.Schulzas, pabrėždamas, kad nacionalinių interesų saugojimas nepadės išvengti tarptautinių problemų sprendimo.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pabrėžė, kad svarbiausias tikslas – NATO karinių pajėgų stiprinimas rytiniame flange.
„Stebėdami situaciją Ukrainoje, girdėdami Rusijos politikų žodžius privalome susirūpinti dėl saugumo“, – sakė A. Duda.
Ukrainos lyderis Petro Porošenka pareiškė, kad pagrindinė problema Europos saugumui yra bandymas kurti alternatyvią Europą, ne tokią dėl kurios galvas padėjo šimtai ukrainiečių karių.
„Ta alternatyvi Europa turi savo vadą – Vladimirą Putiną“, – rėžė P. Porošenka, pridurdamas, kad kurti tariamų naujų vertybių Europą padeda Kremliui pavaldžios radikalų partijos Europos valstybėse.
„Tai įrodo, kad mes gyvename skirtingose realybėse su Rusija“, – emocingai kalbėjo P. Porošenka.
„Mieli mūsų partneriai, mūsų rėmėjai, mes privalome veikti kartu. Ukraina turi būti sėkminga valstybe, nugalėti korupciją, sukurti tarpusavio pasitikėjimą“, – sakė jis.
Europos parlamento pirmininkas M. Schulzas patvirtino P. Porošenkos žodžius apie Rusijos bandymą skaldyti ES. Jo teigimu, Rusija ne tik telkia islamofobiškas, homofobiškas ir kitas radikalias jėgas, bet ir finansuoja jas.
Paragino JAV imtis lyderystės
Kalbėdama apie JAV prezidento rinkimus, Dalia Grybauskaitė paragino busimą JAV vadovą sugrįžti prie lyderystės.
„JAV turi prisiminti pasaulio lyderės vaidmenį“, – sakė Lietuvos vadovė.
Lenkijos prezidentas A. Duda sutiko su šiuo teiginiu, tačiau pabrėžė, kad Jungtinės Tautos taip pat turėtų aktyviau dalyvauti Sirijos konflikto sprendime, o Rytų Europos saugumo problemas turėtų spręsti NATO pajėgų stiprinimas.
„NATO susitikimas Varšuvoje turėtų pateikti sprendimus, planuoti ateities veiksmus. Turėsime du tikslus: NATO rytinio flango stiprinimas ir pačios organizacijos stiprinimas“, – pridūrė A. Duda.
