Lietuvoje

2020.11.17 09:06

Konflikte dėl Seimo vicepirmininkų – užuominos apie Konstitucinį Teismą, kaltinimai cenzūra ir rusiškomis tradicijomis

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.11.17 09:06

Naujiems valdantiesiems nepriimant Aušrinės Norkienės kandidatūros į Seimo vicepirmininkus, „valstiečių“ politikė Agnė Širinskienė vadina tai diktatu, o Gintautas Paluckas – cenzūra. Kito kandidato „valstiečiai“ siūlyti neketina, o kompromiso neradus ir likus be vieno iš pirmininko pavaduotojų posto užsimena ir apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.

„Mums praktiškai nurodė, kas ta opozicinė kandidatūra turėtų būti. Ir praktiškai nurodinėjo vakar visą dieną per žiniasklaidos priemones. Toks elgesys su opozicija, mūsų galva, tikrai nėra deramas. Paprastai opozicija demokratinėse valstybėse apsisprendžia pati, nenurodinėjant pozicijai, tai daroma tik rytuose – Baltarusijoje arba Rusijoje“, – taip LRT RADIJUI susiklosčiusią padėtį apibūdino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentarė Agnė Širinskienė.

Pasak jos, prieš ketverius metus daugumą turėję „valstiečiai“ taip nesielgė ir siūlomų kandidatūrų į opozicijai priklausančias pareigas neginčijo.

„Mes tikrai niekada nekvestionavome ponios Irenos Degutienės asmenybės ir galimybių užimti vicepirmininko postą, visi darniai balsavome už ją, nei mes kvestionavome gerbiamos Šimonytės galimybių užimti Audito komiteto pirmininkės postą, nors politiškai tikrai būtų parankiau, kad jį užimtų silpnesnis žmogus. Nei mes klausėme konservatorių, kodėl jie teikia tokią prieštaringą kandidatūrą kaip Antano Matulo į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkus – jis taip pat buvo patvirtintas mūsų balsais“, – vardijo A. Širinskienė.

Tiesa, 2018 m. padidinus Seimo vicepirmininkų skaičių iki 7 ir tuometei opozicijai išsireikalavus papildomo atstovo, susiklostė panaši situacija kaip šįkart. Tuomet vicepirmininku patvirtintas liberalas Jonas Liesys, kaip atvirai kalbėta – patogesnis valstiečiams už kitus potencialius kandidatus.

Aušrinė Armonaitė tuomet teigė, kad J. Liesio pavardė iškelta pačių „valstiečių“ iniciatyva, o kai kurios esą buvo nesvarstytinos.

„(...) pagal Seimo statutą būtent Seimo pirmininkas pasitaręs su frakcijomis teikia kandidatūras. Ar buvo kokių užkulisinių susitarimų? Nežinau, juose nedalyvauju. Trečia, vakar koridoriuose nuskambėjo viena konkreti J. Liesio pavardė kurią Seimo pirmininkas teiktų. Nuskambėjo ir pora konkrečių pavardžių, kurių Seimo pirmininkas jokiu būdu „negali teikti“. Tai buvo Gentvilo (Eugenijus – LRT.lt) ir mano pavardės. Šiandien 8 val. 30 min. susitikome aptarti situacijos ir kandidatūrų. Pakvietėme ir Seimo pirmininką. Tik įspūdinga tai, kad nutarimo projektas su konkrečia pavarde jau buvo užregistruotas prieš mums susėdant“, – tada feisbuke rašė Seimo narė, dabar Laisvės partijos pirmininkė ir viena valdančiųjų lyderių A. Armonaitė.

A. Širinskienė teigia, kad LVŽS frakcija nenusileis ir nemato „galimybės ieškoti kito kandidato arba paklusti diktatui“.

Į vieną iš vicepirmininko pareigybių socialdemokratų frakcija siūlė Gintautą Palucką, tačiau jis sakė apsisprendęs savo kandidatūros nekelti, nenorėdamas dalyvauti esą „pokiliminiuose, nešvariuose“ procesuose.

„Valdantieji užsiima opozicijos cenzūra – šitas tinka, šitas netinka, duokit kitą. Gal kai kam, ypač palaikantiems valdančiuosius, tai atrodo normalu. Bet priminsiu, kad tie patys kolegos konservatoriai, vargą vargę opozicijoje, aiškiai deklaravo naują politinę kultūrą ir jog leis opozicijai išlaikyti orumą. Orumas yra tam tikras savarankiškumas – jeigu jau siūlome, vadinasi, norime matyti tuos žmones“, – LRT RADIJUJE kalbėjo G. Paluckas.

A. Širinskienė sako, jog teisinga būtų grįžti prie 7 vicepirmininkų, ką leidžia Seimo statutas ir kaip būta nuo 2018 m. Prieš dvejus metus toks Seimo vicepirmininkų skaičius grąžintas, nors praėjusios kadencijos pradžioje „valstiečiai“ ėmėsi mažinti parlamento lyderio pavaduotojų skaičių, motyvuojant tai lėšų taupymu.

Vis dėlto V. Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, jog numato turėti 6 pavaduotojus. Situacija, kai Seimo pirmininkų korpuse neatstovaujama liktų didžiausia opozicinė frakcija, verstų kelti šį klausimą Konstituciniame Teisme, sakė politikė.

„Tokia situacija iškreipia proporcinį atstovavimą Seime, ji neleidžia būti atstovaujamiems ir mūsų rinkėjams. Matyt, tikrai teks paskui aiškintis santykius ir Konstituciniame teisme“, – sakė A. Širinskienė.

Pasak jos, V. Čmilytė-Nielsen jokių „dalykinių pastabų“ dėl A. Norkienės kandidatūros prieš savaitę neturėjo. „Priešingai, ji labai džiaugėsi, kad ponia Norkienė turi ilgą bendradarbiavimo su liberalais patirtį, puikiai su jais sutaria Tauragės savivaldybės lygmeniu“, – sakė A. Širinskienė.

Ji taip pat priminė, kad pati Rima Baškienė jos kandidatūros prašė nesvarstyti.

A. Širinskienė kol kas negalėjo patikslinti ateities ir dėl bendro opozicijos lyderio. Darbo partijos laviravimas ir šiuo atveju kelia keblumų.

„Puikiai suprantate subtilią situaciją su Darbo partija, kada tikrai gali įtarti, kad ji ir kolaboruoja su valdančiaisiais. Ir vis dėlto reikia pripažinti, galiu tik patvirtinti, ką gerbiamas Paluckas sakė, kad Darbo partija mus apgavo ir pasitikėti žmonėmis tikrai sudėtinga“, – LRT RADIJUI sakė A. Širinskienė.

Seimo statutas numato, kad opozicinei frakcijai arba jų koalicijai turint daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi statute numatytomis papildomomis teisėmis, jis priklauso Seimo valdybai.

Populiariausi