Lietuvoje

2020.11.16 19:08

Valdančiųjų dušas Karbauskiui: turės išmokti nediktuoti

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.11.16 19:08

Naujajai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen į parlamento vicepirmininkus nepasiūlius didžiausios opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovo, šie grūmoja kreipimusi į Konstitucinį Teismą (KT). Liberalų sąjūdžio senbuvis Eugenijus Gentvilas atšauna – „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui teks nusileisti ir išmokti eiti į kompromisus. Tuo metu politologas Bernaras Ivanovas svarsto, kad ši situacija, atrodo, yra ilgos kovos tarp valdančiųjų ir opozicijos pradžia.

LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę į pirmą posėdį susirinkęs naujos kadencijos Seimas pirmininke išsirinko Liberalų sąjūdžio vadovę V. Čmilytę-Nielsen, o ji savo ruožtu į parlamento vicepirmininkus pasiūlė valdančiosios koalicijos partnerių konservatorių atstovą Jurgį Razmą ir opozicinės Darbo partijos narį Andrių Mazuronį. Šių politikų kandidatūroms buvo pritarta, tačiau toks parlamento vadovės sprendimas supykdė didžiausią opozicinę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją, kuri į Seimo vicepirmininkus norėjo deleguoti savo narę Aušrinę Norkienę, tačiau net negavo tokios galimybės.

V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad penktadienį ji nutarė Seimui teikti tas Seimo vicepirmininkų kandidatūras, kurios, jos teigimu, sulaukė užtikrintos valdančiųjų paramos. Ji LVŽS frakcijai vėliau pasiūlė pateikti kitą kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus, tačiau „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis teigia kito kandidato neieškosiantis.

Pagal Seimo statutą parlamento vadovas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus. Koalicijos partneriai yra sutarę, kad jų bus šeši, ne mažiau kaip du iš jų turi būti opozicijos atstovai. Iki šiol nėra aišku, kuri opozicinė jėga – socialdemokratai ar „valstiečiai“ – turės galimybę deleguoti savo atstovą į Seimo vicepirmininko postą.

Jei negaus posto, kreipsis į KT

LRT.lt kalbinta parlamentarė „valstietė“ Agnė Širinskienė neslėpė mananti, kad Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen sprendimas į Seimo vicepirmininkus teikti „darbiečio“ A. Mazuronio kandidatūrą gali būti susijęs su noru užsitikrinti Darbo partijos paramą valdančiųjų kandidatams į kitus postus ir kitoms daugumos iniciatyvoms.

„Tokiu būdu tvirtinama valdančioji koalicija ir perkami opozicijos balsai, pasiūlant postą tai frakcijai, kuri turėjo mažiausią tikimybę jį gauti, jeigu žiūrėtume į tai, koks yra frakcijos narių skaičius“, – pabrėžė A. Širinskienė.

Ji neatmetė, kad tokiu būdu valdantieji bando užsitikrinti „darbiečių“ paramą ir priimant 2021 metų biudžetą.

„Pirmaeilis tikslas – turėti sklandesnę Seimo vicepirmininkų ir valdybos skyrimo procedūrą. Bet nepamirškime, kad ateina ir biudžetas, kur balsai yra kritiškai svarbūs. Visi žinome, kas įvyktų, jeigu būtų priimti radikalūs sprendimai mažinti kokias nors išmokas ar nurėžti pensijas. Be abejo, mes už tai nebalsuotume ir tų balsų nelabai būtų. Patiems valdantiesiems surinkti tuos balsus, turint trapią daugumą, būtų sudėtinga. Manau, tolesnis skaičiavimas yra ir dėl biudžeto tvirtinimo, kur „darbiečių“ balsai, galbūt pabarsčius jų vienmandatėms ar kitiems tikslams pinigų, būtų gauti“, – aiškino „valstietė“.

A. Širinskienės įsitikinimu, šiuo metu einama link iškreipto atstovavimo opozicijai Seimo valdyboje, kai didžiausia opozicinė frakcija joje gali neturėti nė vieno Seimo vicepirmininko. Jei taip nutiks, pasak LVŽS atstovės, „valstiečiai“ inicijuos kreipimąsi į KT.

„Mes tikrai kreipsimės, jeigu bus daromas toks pažeidimas, nes iš Konstitucinio Teismo nutarimų yra akivaizdu, kad atstovavimas (frakcijų Seimo valdyboje – LRT.lt) turi būti proporcinis. Negali maža frakcija su 10 žmonių įgyti didesnių teisių Seimo vadovybėje negu frakcija, turinti daugiau negu 30 žmonių“, – tvirtino A. Širinskienė.

Jos teigimu, „darbiečių“ bendradarbiavimas su valdančiąja koalicija gali pakišti koją ir sklandžiam opozicinių frakcijų veikimui kartu.

„Tikrai sunku įsivaizduoti bendradarbiavimą, kai pirmomis bendradarbiavimo dienomis, puikiai žinant ir dalyvaujant tarimesi dėl kvotų pasiskirstymo, staiga priimami kiti sprendimai, yra nesilaikoma tų susitarimų, kurie buvo padaryti. Paprastai žmonių patikimumas politikoje yra labai svarbus ir šiuo atveju Darbo partija, deja, pasirodė kaip labai nepatikimas partneris“, – kalbėjo „valstietė“.

Vis dėlto, kaip akcentavo A. Širinskienė, LVŽS ir toliau mėgins suburti opozicinių frakcijų bloką Seime, į jį įtraukiant ir „darbiečius“.

Politologas: formaliai žiūrint – viskas teisėta, iš esmės – pasityčiojimas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas politologas B. Ivanovas tikino, kad „darbiečio“ A. Mazuronio šuolis į Seimo valdybą ir „darbiečių“ gebėjimas susitarti su valdančiaisiais rodo daugumos ir šios opozicinės jėgos suartėjimą.

„Mūsų parlamentarizmo praktikoje ir tradicijoje yra baltų dėmių. Pavyzdžiui, senas parlamentarizmo tradicijas turinčiose šalyse galbūt tokie dalykai negalėtų vykti, nes, kaip pasakė R. Karbauskis, atrodo, kad niekam į galvą nešautų į vicepirmininkus skirti mažiausios opozicinės frakcijos atstovą. Pagal įstatymus opozicijos atstovas valdyboje būtinas, nes yra liberali demokratija, tai reiškia, kad opozicijai suteikiama vieta, nepamirštamos mažumos teisės. Tačiau į Seimo pirmininko pavaduotojus juk galima paskirti tą, kuris yra artimiausias. Noriu pasakyti, kad dabartinė Darbo partija yra gerokai artimesnė valdančiajai koalicijai, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – pažymėjo politologas.

„Formaliai žiūrint, viskas teisėta, bet iš esmės – pasityčiojimas“, – A. Mazuronio skyrimą Seimo vicepirmininku, neteikiant LVŽS kandidato į Seimo valdybą, trumpai apibūdino pašnekovas.

B. Ivanovas neatmetė, kad Darbo partija gali tapti itin svarbiu ramsčiu valdančiajai koalicijai. Politologas ragino atkreipti dėmesį, kad ir patys „darbiečiai“ pastaruoju metu keičiasi.

„Dabar jie („darbiečiai“ – LRT.lt) yra ne visai liberalai, bet liberalams, dešiniesiems artimi. Prisiminkime, Darbo partija aiškios ideologijos niekada neturėjo. Todėl, aš manau, jie (valdantieji ir „darbiečiai“ – LRT.lt) kuo puikiausiai susitarė iš anksto. To neįrodysi, bet kas galėtų atmesti?“ – svarstė B. Ivanovas.

„Yra formali ir neformali koalicija. Toje neformalioje koalicijoje Darbo partija visada būdavo. [...] O dabar turime labai įdomų atvejį, kai faktinėje koalicijoje yra daugiau partijų, partnerių negu oficialioje koalicijoje“, – tęsė politologas.

B. Ivanovo įsitikinimu, dabartinė situacija, kai „valstiečiams“ kyla grėsmė neturėti svarbaus posto parlamente šioje Seimo kadencijoje, nebus nei pirma, nei paskutinė. VDU docentas akcentavo manantis, kad šis valdančiųjų ir „valstiečių“ susikirtimas tėra ilgos tarpusavio kovos pradžia.

„Man atrodo, ten yra ir asmeninių reikalų, kurių didžiosios dalies mes nežinome. [...] Tai yra tik pradžia. Kerštas bus plataus masto. R. Karbauskiui reikia ruoštis.

Manau, tai yra ilgo ir skausmingo kelio „valstiečiams“ pradžia. Tai (Seimo pirmininko pavaduotojų skyrimas – LRT.lt) yra tik simbolinis smūgis, o paskui bus ne tokie simboliniai, o esminiai smūgiai“, – aiškino pašnekovas.

E. Gentvilas: R. Karbauskis turi išmokti nediktuoti

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas E. Gentvilas, LRT.lt paklaustas, ar „darbiečio“ A. Mazuronio, o ne „valstietės“ A. Norkienės kandidatūros į Seimo vicepirmininkus teikimas reiškia valdančiųjų ir „darbiečių“ bendradarbiavimo pradžią, teigė negalintis paneigti tokios versijos.

Vis dėlto, jo teigimu, tokia situacija susiklostė dėl „valstiečių“ nenoro eiti į kompromisą – esą Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir valdantieji norėjo, kad LVŽS į parlamento vicepirmininkus deleguotų Rimą Baškienę, o ne A. Norkienę, tačiau „valstiečiai“ nenusileido.

„Įsivaizduokime, V. Čmilytė-Nielsen būtų į Seimo vicepirmininkus pasiūliusi A. Norkienę, kuriai nepritaria nei socdemai, nei „darbiečiai“, nei turbūt ir dauguma nebūtų linkusi pritarti. Dauguma mato nuo „valstiečių“ R. Baškienės, o ne A. Norkienės kandidatūrą. Kaip atrodytų V. Čmilytė-Nielsen, jei pirmu siūlymu į Seimo vicepirmininkus pasiūlytų A. Norkienę? A. Norkienė krinta... Tada šiandien kritikuotume V. Čmilytę-Nielsen sakydami, kad ji nesugebėjo rasti kompromisinės figūros. Mano manymu, V. Čmilytė-Nielsen pasielgė apdairiau – pirmiausia pakvietė tą figūrą, kurią palaikė, kaip matėme, 84 Seimo nariai.

Pirmiausia problema ta, kad buvę valdantieji nėjo į kompromisą: R. Karbauskis blefavo sakydamas, kad turi (opozicinių frakcijų – LRT.lt) sutarimą, nors, pasirodo, tarp jų nėra sutarimo dėl A. Norkienės“, – situaciją apibūdino E. Gentvilas.

Jis priminė, kad pagal Seimo statutą Seimo pirmininkas, konsultuodamasis su frakcijomis, teikia Seimo vicepirmininko kandidatūras. Anot E. Gentvilo, dėl „darbiečio“ A. Mazuronio kandidatūros sutarimas buvo rastas, o štai dėl „valstietės“ A. Norkienės – ne.

Parlamentaras tikino, kad dabartinė situacija dėl Seimo vicepirmininkų jam primena praėjusios Seimo kadencijos situaciją, kai opozicijoje dirbdamas Liberalų sąjūdis įgijo teisę siūlyti savo kandidatą į parlamento vicepirmininkus. E. Gentvilas prisiminė tąkart „valstiečiams“ pasiūlęs Aušrinės Armonaitės kandidatūrą, tačiau LVŽS atkirto, kad ši kandidatūra netinkama ir jie norėtų, kad į Seimo valdybą būtų pasiūlytas Jonas Liesys arba frakcija iš viso neteks teisės siūlyti bet kokią kandidatūrą. Tąkart, kaip teigė E. Gentvilas, liberalams teko nusileisti LVŽS.

E. Gentvilas tikino, kad šį kartą nusileisti teks „valstiečiams“, jei jie nori turėti savo vicepirmininką Seimo valdyboje. Jei nenusileis, anot pašnekovo, tikėtina, kad parlamento valdyboje LVŽS teks tenkintis Seimo opozicijos lyderio postu, kuris, beje, paprastai yra rotuojamas.

„Seimo pirmininkei tinka R. Baškienė, R. Karbauskiui tinka A. Norkienė. Vadinasi, negali siūlyti A. Norkienės, nes ji gali pralėkti ir Seimo pirmininkė atrodytų prastai.

Jeigu „valstiečiai“ nori turėti Seimo vicepirmininką, jie turi įsiklausyti į V. Čmilytės-Nielsen poziciją – jai A. Norkienė netinka, kaip kažkada „valstiečiams“ netiko A. Armonaitė. Ko čia R. Karbauskiui putotis ir kalbėti apie sąmokslo teorijas? Gerai V. Čmilytė-Nielsen sako – piktinimasis yra per ankstyvas. R. Karbauskis turi išmokti ne diktuoti, ne nurodinėti, o tartis. Kai išmoks tartis, pasieks ir rezultatą“, – dėstė E. Gentvilas.

Populiariausi

Mokykla

Lietuvoje

2021.01.20 14:46

Ministrė išvardijo, kaip bus lopomos per pandemiją atsivėrusios mokymosi spragos, – tam skirta 7,5 mln. eurų turi vaikų grąžinimo į mokyklas planą, pagerėjus epidemiologinei padėčiai