Lietuvoje

2020.11.16 14:21

Netylant protestams dėl abortų draudimo Lenkijoje – Dudos vizitas Lietuvoje: aktyvistai organizuos akcijas, kreipiasi į šalies vadovus

LRT.lt2020.11.16 14:21

Šią savaitę antradienį ir trečiadienį su darbo vizitu Lietuvoje lankysis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, apie tai penktadienį pranešė prezidento Gitano Nausėdos atstovai. Reaguodama į Lenkijos miestuose iki šiol nesiliaujančius moterų protestus, kilusius dėl moterų žmogaus teisių pažeidimų ir abortų draudimų, visuomeninė Lietuvos piliečių iniciatyva Moterų teisių judėjimas Lietuvoje skelbia kreipimąsi į šalies vadovus, planuoja rengti protestus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Moterų teisių judėjimas Lietuvoje reiškia solidarumą su Lenkijos moterimis, pakartotinai kreipiasi į Lietuvos valdančiuosius dėl palaikymo žmogaus teisių gynėjams kaimyninėje šalyje ir skelbia protesto veiksmų ciklą, kuris vyks ir gyvai, ir virtualioje erdvėje viso A. Dudos vizito metu“, – rašoma organizatorių pranešime.

Viena iš protesto vietų kaip Lietuvos ir Lenkijos sąlyčio simbolis pasirinktas poeto Adomo Mickevičiaus paminklas Vilniuje, kartu prisimenant garsią šio autoriaus poemą „Gražina“, pasakojančią apie su karžygio šarvais į kovą su kryžiuočiais išjojusią mitinę kunigaikštienę Gražiną, narsiai žuvusią mūšyje.

Kaip teigiama pranešime, manoma, kad ši poema įkvėpė tikrą bajoraitės Emilijos Pliaterytės poelgį ir sprendimą prisijungti prie 1831 m. sukilimo bei tapti sukilėlių karinių pajėgų kapitone.

Organizatoriai praneša, kad prie A. Mickevičiaus paminklo antradienį, neviršydami karantino reikalavimų, penki moterų teisių judėjimo atstovai pradės žygį link Lenkijos Respublikos ambasados. Žygio metu aktyvistai nuneš ant pakabų sukabintus Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją bei kitus tarptautinės teisės dokumentus, įtvirtinančius universalias žmogaus ir moterų teises bei demokratines vertybes, dėl kurių pažeidimų yra kritikuojama Lenkija.

„Vielinė pakaba yra tarptautinis kovos prieš nelegalius buitinėmis sąlygomis atliekamus abortus simbolis. Jis primena, kad pačios moterys, o ne kažkas kitas, turi priimti sprendimus dėl jų kūno ir likimo, nesvarbu, koks tas sprendimas bebūtų. Todėl tose šalyse, kur, kaip šiuo metu Lenkijoje, legalaus nėštumo nutraukimo galimybės yra labai smarkiai apribotos, abortų skaičius nesumažėja, bet moterys yra priverstos ieškoti alternatyvių jo atlikimo būdų ir yra stumiamos į pavojų.

Nuo to labiausiai nukenčia socialiai pažeidžiamų grupių moterys. Pakabos simbolis kaip pagarbos ir atminimo ženklas primins apie moteris, nukentėjusias ar net žuvusias dėl to, kad neturėjo galimybės atlikti nėštumo nutraukimą saugiai“, – pranešime teigia Karina Klinkevičiūtė, viena iš judėjimo narių.

Pranešime taip pat rašoma, kad prie protesto veiksmų prisijungė ir Performatyvaus dizaino asociacijos iniciatyva „Trust point“, primenanti apie pasitikėjimo svarbą mūsų visuomenėse, paskelbusi „Leidimą Lenkijos moterims priimti sprendimą pačioms“, kurio esą iš jų niekas neturi teisės atimti.

Dėl pandemijos sąlygų esant ribotoms susirinkimo galimybėms kituose miestuose Moterų teisių judėjimas kviečia parodyti savo palaikymą Lenkijos moterims individualiai.

Nors nei oficialios, nei asmeninės pozicijos dėl žmogaus teisių pažeidimų Lenkijoje kol kas Lietuvos politikai nėra išsakę, tačiau praėjusį trečiadienį nuskambėjo visuomenės narių pasipiktinimas dėl protestų kontekste dviprasmiškai nuskambėjusio prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo Lenkijai Nepriklausomybės dienos proga.

Sveikinimo tekste prezidentas padėkojo Lenkijai už „demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynimą mūsų šalių kaimynystėje“. Žmogaus teisių gynėjai pranešime atkreipė dėmesį, kad net nukreipta į Baltarusijoje vykstančius procesus ši žinutė yra nekorektiška ir ignoruoja žmogaus teisių ir esminių demokratinės teisinės valstybių nepaisymą Lenkijoje.

Praėjusią savaitę apie aštuoniasdešimt visuomenės, kultūros ir mokslo sričių atstovų, žmogaus teisių aktyvistų bei dvidešimt šešios nevyriausybinės organizacijos išsiuntė viešą kreipimąsi „Dėl moterų žmogaus teisių pažeidimų ir reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje“, adresuotą svarbiausioms Lietuvos valdžios institucijoms. Kaip teigia iniciatyvų organizatoriai, pirmadienį kreipimasis buvo dar kartą adresuotas šįkart jau naujojo Seimo nariams ir iki šiol yra laukiama, kokią poziciją šiuo klausimu išsakys penktadienį priesaiką davusieji parlamento nariai.

Kreipimosi į Lietuvos valdžios institucijas iniciatoriai kvietė sutelkti dėmesį ir į Lietuvoje iki šiol neišspręstus klausimus, susijusius su reprodukcinėmis moterų teisėmis ir reprodukcine bei lytine sveikata. Tarp jų – iki šiol nepriimtas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, lengvatų dėl kontracepcijos nebuvimas, nekokybiškas lytinio švietimo programos įgyvendinimas mokyklose, neišspręstos medikamentinio aborto galimybės.

Protesto akcijų organizatoriai ir kreipimosi į Lietuvos valdžios institucijas autoriai bei bendraminčiai pareikalavo „nutraukti institucinę tylą ir pateikti aiškią Lietuvos poziciją, pagrįstą tarptautinės teisės normomis ir Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais gerbti moterų žmogaus teises, įskaitant reprodukcines teises“.

Kaip rašoma pranešime, prašoma išsakyti poziciją dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimo ir moterų reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje pasmerkimo, taip pat dėl moterų reprodukcinių teisių užtikrinimo Lietuvoje, ir dėl kuo skubesnio mūsų šalyje iki šiol neišspręstų klausimų, susijusių su reprodukcinėmis moterų teisėmis ir reprodukcine bei lytine sveikata, sprendimo.

LRT.lt prezidentūros atstovų pasiteiravus, ar A. Dudos vizito metu šalių prezidentai planuoja aptarti abortų klausimą Lenkijoje ir protestus, gautas atsakymas, kad to daryti neplanuojama.

Pateikiame visą pakartotinai siunčiamo kreipimosi tekstą:

Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei, LR Seimo nariams

KREIPIMASIS

Dėl moterų žmogaus teisių pažeidimų ir reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje

Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus reikšdami susirūpinimą dėl iki šiol nesuformuluotos ir oficialiai neišsakytos Lietuvos pozicijos dėl kaimyninėje Lenkijoje vykstančių sisteminių moterų žmogaus teisių pažeidimų.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog šiuo metu Lenkijoje vėl vyksta visą šalį apėmusios protesto demonstracijos, kilusios dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, kuriems pagrindą suteikė Lenkijos Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, esą nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai. Šis sprendimas kaimyninėje šalyje dar labiau pablogino moterų padėtį, suvaržydamas nuo 1993 metų palaipsniui mažinamas jų teises, ypač susijusias su jų reprodukcinėmis teisėmis ir pasirinkimais. Toks Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimas rodo mažėjančią pagarbą demokratijai, valdžių atskyrimo principui, ir toliau gilina piliečių nepasitikėjimą valdžios institucijomis.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Jungtinių Tautų organizacijos Žmogaus teisių komitetas dar 2018 metais yra oficialiai paskelbęs, kad pasirinkti nėštumo nutraukimą yra moters kaip žmogaus ir pilietės teisė[1]. Europos žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad negimusio vaisiaus „teisė į gyvybę“ yra besąlygiškai ribojama motinos teisių ir interesų.[2]

Esame įsitikinę, kad Lietuva, aktyviai palaikydama demokratinius procesus kaimyninėje Baltarusijoje ir ne vienerius metus siekdama šių vertybių gynimo lyderystės regione, turi išreikšti palaikymą protestuojančioms Lenkijos moterims ir oficialiai kreiptis į Lenkijos vadovus su raginimu vadovautis tarptautinės teisės normomis, Jungtinių Tautų organizacijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos rekomendacijomis, ir gerbti bei įtvirtinti moters teises, kaip visuotines ir nedalomas žmogaus teises.

Pažymėtina, kad Lietuvoje moterų teisės, nors ir būdamos neabejotinai geresnėje padėtyje negu kaimyninėje šalyje, iki šiol nėra iki galo užtikrinamos. Iki šiol nėra priimtas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, o teisę į abortą užtikrina tik Sveikatos apsaugos ministro Įsakymas. Taip pat nėra užtikrinamos galimybės pasinaudoti lengvatomis dėl kontracepcijos, kurios yra ypač reikalingos labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, siekiant mažinti nėštumų nutraukimų skaičių. Iki šiol kyla nesutarimai dėl lytinio švietimo programos mokyklose – šios programos turinys ir įgyvendinimas neužtikrina jaunų žmonių teisės į informaciją ir taip riboja jų galimybes pasirinkti saugiausius sprendimus. Lietuvoje taip pat iki šiol nėra išspręstos medikamentinio aborto galimybės, kuriomis sėkmingai naudojasi Šiaurės šalių pilietės, galinčios atlikti ankstyvą nėštumo nutraukimą saugiau, be intervencinių procedūrų.

Dėl šių priežasčių raginame nedelsiant sistemiškai spręsti Lietuvos moterų reprodukcinių teisių užtikrinimo problemą. Tikimės, kad naujos kadencijos Seimas nedelsiant priims Reprodukcinės sveikatos įstatymą, o atsakingi politiniai sprendimai užkirs kelią bet kokiems reprodukcinių teisių pažeidimams Lietuvoje.

Prašome nutraukti institucinę tylą ir pateikti aiškią Lietuvos poziciją, pagrįstą tarptautinės teisės normomis ir Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais gerbti moterų žmogaus teises, įskaitant reprodukcines teises: 1) dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimo ir moterų reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje pasmerkimo, 2) dėl moterų reprodukcinių teisių užtikrinimo Lietuvoje, 3) dėl Lietuvoje iki šiol neišspręstų klausimų, susijusių su reprodukcinėmis moterų teisėmis ir reprodukcine bei lytine sveikata, sprendimo, to neatidėliojant ir neignoruojant šiuo metu egzistuojančių žmogaus pasirinkimą ribojančių problemų, visokeriopai užtikrinant reprodukcines teises ir teisę į PSO rekomendacijomis grįstą lytinį švietimą.

[1] Human Rights Committee General comment No. 36 (2018) on article 6 of the International Covenant on Civil and Political Rights, on the right to life, 30 October 2018, CCPR/C/GC/36.

[2] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. liepos 8 d. sprendimas Vo prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 53924/00.

Populiariausi