Per pirmąsias dvi lapkričio savaites ugdymo įstaigose nustatomų koronaviruso atvejų skaičius smarkiai šovė aukštyn. Nuo rugsėjo iki spalio pabaigos bendrojo ugdymo mokyklose buvo nustatyti 1307 atvejai, o per dvi lapkričio savaites – 1454 atvejai. Tarp susirgusiųjų ugdymo įstaigose apie 70 proc. sudaro vaikai.
Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės, per pastarąją parą nustatyti 33 nauji teigiami atvejai vaikams darželiuose, mokyklose ir ugdymo įstaigų darbuotojams.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. ugdymo įstaigose registruoti 1307 COVID-19 ligos atvejai – 804 vaikams ir 503 ugdymo įstaigų darbuotojams.
O skaičiuojant bendrai nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 d. registruoti 2716 COVID-19 ligos atvejai – 1537 vaikams ir 1179 ugdymo įstaigų darbuotojams. Tad per dvi lapkričio savaites COVID-19 kreivė mokyklose smarkiai šovė į viršų.
Kaip sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė, 97 iš užsikrėtusių vaikų yra iki 7 metų, lankantys ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Šiuo metu ugdymo įstaigose serga 1152 vaikai ir 914 mokyklų darbuotojai.
Tačiau D. Razmuvienė per konferenciją žiniasklaidai pirmadienį ramino, kad padėtis nėra grėsminga.
„Jei pasižiūrėtume į protrūkius mokyklose, darželiuose, jie nėra gausūs. Serga dalis vaikų. Protrūkiai mokyklose, darželiuose neišplito", – sakė D. Razmuvienė.
Ji sakė, kad darželiuose nuo rugsėjo pradžios yra nustatyta 11 protrūkių (71 užsikrėtimo atvejis, iš jų – šeši vaikai), bet, pabrėžė D. Razmuvienė, jie apėmė po vos kelis atvejus. D. Razmuvienė paaiškino, kad protrūkiu vadinama padėtis, kai registruojami du ir daugiau COVID-19 atvejų.
D. Razmuvienė sakė, kad pradinėse mokyklose nuo rugsėjo 1-osios nustatytas vienas protrūkis, kai liga išplito mokykloje. Infekcija užsikrėtė 4 vaikai ir 8 ugdymo procese dalyvaujantys specialistai.
Pagrindinėse mokyklose nuo mokslo metų pradžios registruoti šeši protrūkiai. Virusu užsikrėtė 44 darbuotojai ir 6 vaikai nuo 12 iki 18 metų.
„Taigi mokyklos susitvarkė. Vaikams susirgimai lengvesni. Bet, žinoma, matome, kad serga ir darželinukai. Didžioji dalis sergančiųjų – personalas. Bet skaičiai nėra grėsmingi. Jie pavieniai mokyklose“, – padėtį apibūdino D. Razmuvienė.
Nuosaikiau koronavirusas plinta aukštosiose mokyklose, bet ir jose lemtingos buvo dvi lapkričio savaitės – per jas užsikrėtimų skaičius išaugo 326 atvejais.
NVSC duomenimis, aukštosiose mokyklose nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. COVID-19 patvirtinta 225 aukštųjų mokyklų studentams. O skaičiuojant nuo mokslo metų pradžios – nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 d. – COVID-19 patvirtinta 551 aukštųjų mokyklų studentams.
Šiuo metu šalies bendrojo ugdymo mokyklos dirba mišriu būdu, kai derinamas kontaktinis ir nuotolinis būdas, bet dalis jų dirba tik nuotoliniu būdu. Aukštosios ir profesinės mokyklos pasirinko nuotolinį mokymąsi.
„Yra neramu, juk matome bendrą padėtį, kuri yra įtempta. Tam tikros sumaišties sukelia mišrus ugdymas, tad situacija yra sudėtinga“, – sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas.
Jis sakė, kad tie pedagogai, kurie dirba realiai mokyklose, nerimauja dėl savo ir vaikų saugumo, dėl pavojaus sveikatai.
„Be to, kyla susvetimėjimas, santykiai tampa sudėtingesni, justi įtampa. O tai gali atsiliepti ir ugdymo procesui.
Žinant, kad vaikai turi platų bendravimo spektrą, natūralu, kad mokytojai, ypač vyresni, bijo užsikrėsti“, – pabrėžė A. Navickas.
Sunkiausia, anot jo, yra nežinia, įvairūs svarstymai, gandai apie COVID-19, bet to, įtampą didina ir kaitaliojami valdžios sprendimai.
