Lietuvoje

2020.11.15 20:13

Viktorija Čmilytė-Nielsen: viliuosi, kad Basčio ir Kildišienės istorijos šiame Seime nepasikartos

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.11.15 20:13

„Man labai gerai sekdavosi žaisti komandinėse varžybose, atstovaujant Lietuvai olimpiadose, pasaulio čempionatuose, Europos komandiniuose čempionatuose, tai matyt, ta kažkokia charakterio ypatybė, ar gebėjimas sutarti komandoje buvo, atsirado ne tik politinėje veikloje, bet buvo ir iki tol“, – LRT TELEVIZIJAI sako naujai išrinkto Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Išrinktas Seimas penktadienį išsirinko pirmininkę ir tai įvyko be jokių nesusipratimų, atvirkščiai – V. Čmilytė-Nielsen buvo išrinkta didelės daugumos parlamentarų: 106 balsavo už ją, 18 buvo prieš, 5 – susilaikė.

Profesionali šachmatininkė praeityje, didmeistrė, Europos čempionė ir pasaulio čempionato prizininkė, pasaulio šachmatų olimpiadų nugalėtoja su anglų filologijos bakalauro diplomu, Liberalų sąjūdžio lyderė. V. Čmilytė-Nielsen jau įvardijo svarbiausius savo darbus – biudžeto priėmimą ir reikalingą sąlygą tam – nuotolinio balsavimo užtikrinimą. Šįvakar naujoji Seimo pirmininkė „Savaitėje“.

Čmilytė-Nielsen: politinės tradicijos, kultūra ar tiesiog reputacija – vertybės, dėl kurių verta priimti nepatogius sprendimus

– Jūsų kandidatūra nuo pat koalicijos susibūrimo buvo tokia akivaizdi, bet nei jūs pati leidotės įkalbama prisipažinti, nei būsimoji premjerė tą patvirtindavo. O kada koalicija susitarė, kad būtent jūs būsite siūloma į šitas pareigas?

– Pirmiausia, mes koalicijos formate kalbėjome apie programines nuostatas ir apie koalicijos sutartį, kurioje apie postus iš esmės nekalbama. Pirmąją savaitę skyrėme būtent šioms deryboms ir tik, berods, jau šios besibaigiančios savaitės pradžioje perėjome prie kalbos apie konkrečias pozicijas ir apie siūlymus vienam ar kitam žmogui, asmenybei juos užimti. Tai iš tiesų ne taip seniai apsisprendėme dėl to.

– Bet ar buvo kitų kandidatų aptarinėjimų koalicijoje iki likote tik jūs viena? Ar visą laiką tik kad jūs viena ir buvote kandidatė?

– Iš tiesų mes ne tiek daug apie tai kalbėjome tas kelias derybų dienas, kai skyrėme pokalbiams apie konkrečius asmenis. Man rodos, kad kaip pagrindinė buvo minima mano pavardė.

– Prieš balsavimą dviejų opozicinių partijų vadovai patikino, kad jus parems. Ar buvo sąlygų tokiai paramai?

– Buvo pageidavimų prieš išsakant paramą. Aš pageidavimus išklausiau, tačiau jokių pažadų ar įsipareigojimų nei vienai opozicinei partijai ar jos vadovams nedaviau.

– Ar galite pasakyti, kokie buvo pageidavimai?

– Pageidavimai buvo dėl teikimo į Seimo pirmininko pavaduotojus – dėl kandidatūrų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pageidauja savo kandidatės Aušrinės Norkienės. Tai apie tai ir buvo kalba.

– Žiūrėkite, šią savaitę jūs pateikėte dvi Seimo vicepirmininkų kandidatūras – konservatoriaus Jurgio Razmos ir Darbo partijos nario Andriaus Mazuronio. Ir tai leido nebūti patenkintam Ramūnui Karbauskiui, kodėl nebuvo pateikta ir jūsų minima didžiausios opozicinės partijos kandidatė A. Norkienė. Jūs sakote, kad nuo mažiausios opozicinės frakcijos kandidato pradėjote, nes kitų frakcijų kandidatai neturėjo koalicijos palaikymo. Tai LVŽS kandidatę mes žinome, o koks buvo socdemų siūlymas?

– Su socialdemokratais trumpai buvau susitikusi prieš pat teikimus ir jų pasiūlymas buvo Gintautas Paluckas.

– Tai ar dabar tai reiškia, kad šitie kandidatai jau ir nebus priimtini? Jūs prašysite pateikti kitus?

– Ne, to nereiškia, tai reiškia, kad tiesiog užvakar pirmąją naujojo Seimo posėdžio dieną labai norėjosi pradėti nuo, sakykim, paprasčiausių sprendimų, bent jau tų sprendimų, dėl kurių mes tikrai žinojome, kad galime turėti platesnį sutarimą ir kurie gali būti sėkmingi. Ir buvo akivaizdu, kad tiek J. Razmos, tiek A. Mazuronio kandidatūra surinks pakankamą kiekį, skaičių balsų, gaus pakankamą palaikymą ir jie bus patvirtinti pirmininko pavaduotojais.

– Bet opozicija turės tik du vicepirmininkus ir dabar, kai vienas jau patvirtintas, tai dar yra dvi frakcijos ir viena iš jų aiškiai neteks savo kandidato – arba „valstiečiai“, arba socdemai. Jūs jau žinote, ką jūs dabar teiksite, kurios frakcijos atstovą?

– Tai yra derinimo objektas. Derinti šį klausimą reikia ne tik su opozicinėmis frakcijomis, bet, natūralu, ir su pozicija. Formaliai dar nebuvau susitikusi su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija ir, tiesą pasakius, ir su Laisvės partijos frakcija. Tai tikrai šie darbai yra vieni iš pirmųjų, jie laukia.

O bendrai žvelgiant į šios valdybos sudėtį, tikrai, manau, labai svarbu, kad maksimaliai didelis frakcijų skaičius turėtų savo atstovus valdyboje – Seimo pirmininko pavaduotojus, taip pat atstovauti opozicijai gali ir, matyt, galės opozicijos lyderis. Tai jei taip atsitiktų, kad visos opozicinės frakcijos turės po atstovą valdyboje, manyčiau, kad tai bus tikrai geras dalykas demokratiniams procesams mūsų parlamente.

– Ar aš tai teisingai suprantu, kad gali būti taip, jeigu opozicijos lyderis taptų didžiausios frakcijos žmogus, tai tada tą dar vieną likusį postą vicepirmininko jūs atiduotumėte socdemams?

– Gali būti ir taip, bet tikrai, kaip jau minėjau, tai yra derinimo objektas ir tikrai labai svarbu, kad šie sprendimai turėtų kuo platesnį palaikymą Seime.

– Ar jūs žinote kandidatus, kuriuos teiks konservatoriai ir Laisvės partija į vicepirmininkus?

– Ne, kol kas nežinau.

– Jūsų koalicija akcentuoja politinės kultūros, moralios politikos standartą. Jeigu jūsų vadovaujamame Seime nutiktų tai, kas nutiko su Mindaugu Basčiu praėjusiame, kai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, o Seimas nepanaikino jo mandato, arba, tarkime, Gretos Kildišienės tragikomiškos istorijos? Esate apgalvojusi tokias situacijas, kaip jūs reaguotumėte, nes juk tai niekaip neprisidėtų prie politinės kultūros moralumo?

– Be abejo, neprisidėtų, aš tikrai viliuosi, kad tokios istorijos nesikartos, jei jos kartotųsi aš iš savo pusės imčiausi visų priemonių, kad tie sprendimai, kurių rinkėjai pasitikėję savo atstovais Tautos atstovybėje, būtų priimti ir, žinoma, už tai kovočiau.

– O kokios tos priemonės gali būti? Pavyzdžiui, premjerė sakė, kad pasitrauktų, jeigu ministras susikompromituotų ir pats nesuvoktų, jog jam reikia trauktis. Jums kažkaip būtų keista, jeigu dėl kažkokio balsavimo nepavykusio staiga Seimo pirmininkė traukiasi, bet aš tik svarstau. Kokios tos priemonės galėtų būti?

– Priemonės yra... Vėlgi kalbame apie šiek tiek hipotetinę situaciją, bet, matyt, priemonės yra ir įtikinimas kolegų, kad politinės tradicijos, politinė kultūra ar tiesiog reputacija Seimo in corpore – tos vertybės, dėl kurių verta iš tiesų kartais priimti nepatogius sprendimus arba dėl kurių negalima užmerkti akių į vienokį ar kitokį elgesį.

– Savo kalboje prieš balsavimą jūs labai aiškiai pasakėte, kad kuriant įstatymus bus svarbu kokybė, o ne kiekybė ir greitis, kuriuo pasižymėjo XII Seimas. Kaip ta kokybė bus kuriama, kokie kriterijai bus taikomi, kad teisės aktas būtų priimamas Seime?

– Tam reikia kelių dalykų, kad keistųsi teisėkūros kultūra. Pirmiausia, žinoma, mes svarstome Statuto pakeitimus, kurie bent jau šiek tiek apribotų tą konvejerį teisėkūros. Kitas dalykas, kuris yra labai svarbus tai, kad iš teisinės pusės tie įstatymų projektai ar projektų pakeitimai būtų kur kas kokybiškiau rengiami, kuo tikrai nepasižymėjo praėjęs Seimas.

Mes ir koalicijos formate kalbame apie tai, kad kokybė yra kur kas svarbiau už kiekybę ir tikrai vengsime tokių situacijų, kaip buvo XII Seime, kai vienas ar kitas įstatymas ar įstatymų grupė apie 100 kartų yra keičiami per vieną kadenciją. Ir čia, matyt, labai blogai pasitarnauja tokia buvusi populiari skubos tvarka, ypatingos skubos tvarka, tai jos tikrai reikia vengti ir taikyti ją tiktai absoliučiai išimtiniais atvejais.

– Man kirba tokia mintis, kad šachmatai yra labai individualus žaidimas, jokios komandos čia nėra, niekas neveža į finišą, kaip kokiam dviračių sporte arba neužbaigia atakos, kaip futbole. O jūs, profesionali šachmatininkė praeityje, demonstruojate absoliučiai komandos žmogaus polinkius – norą kalbėtis, tartis, ieškoti bendrų sprendimų. Ar čia nėra dvilypumo ir prieštaravimo tarp to, ką jūs darėte ir kokia jūs esate dabar?

– Manau, kad nėra. Man labai gerai sekdavosi žaisti komandinėse varžybose, atstovaujant Lietuvai olimpiadose, pasaulio čempionatuose, Europos komandiniuose čempionatuose, tai matyt, ta kažkokia charakterio ypatybė, ar gebėjimas sutarti komandoje buvo, atsirado ne tik politinėje veikloje, bet buvo ir iki tol.

– Ką gi, ačiū jums. Labai linkiu jums, kad jūsų komandinio žaidimo principai pasitarnautų ir Seime. Dėkui jums.

Populiariausi

Filipas Kirkorovas

Lietuvoje

2021.01.19 12:24

Istoriniame posėdyje subsidijas dėl neįvykusių Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų vadino „baisia klaida“ atnaujinta 13.10; Skvernelis: CSKA tiesiogiai susijusi su Raudonąja armija – drauskime ir ją?

24
Mokykla; mokiniai

Lietuvoje

2021.01.18 17:10

Sveikatos ekspertai siūlo svarstyti galimybę nuo COVID-19 skiepyti ir vyresnius mokinius išvardijo, kas pirmiausia grįžtų į mokyklas; atnaujinta 17.52