Lietuvoje

2020.11.15 21:21

12-asis Seimas: atėjusių drausti žmonių įvaizdis, rekordinis įstatymų leidimas ir veiksmai, galėję sukelti konstitucinę krizę

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.11.15 21:21

Jau istorija tapo 12-asis Seimas. Pasižymėjęs ryškiu „valstiečių žaliųjų“ dominavimu, parlamentas įsimins kaip nesibaigiančių ginčų, pykčių pereinančių į patyčias, buveinė.

Tai buvo 4 didžiausios valdančiosios frakcijos ir didžiausios opozicinės frakcijos – „valstiečių žaliųjų“ ir konservatorių – nesutaikomo oponavimo metai. Nors kilo pensijos, vaiko pinigai, kitos išmokos, tačiau skambi reforma „milijardas milijonui“, švietimo, sveikatos reformos liko tik šūkiais. Buvęs Seimas rekordininkas pagal priimtų teisės aktų skaičių – daugiau nei po 7 per dieną, tačiau dėl tokios skubos kentėjo kokybė. Vargu ar galima buvo nepastebėti dar vienos dabar jau buvusio Seimo ydos – žemos politinės kultūros ir moralės standartų.

Savo kadenciją dabar jau buvę valdantieji pradėjo skandalu: žiniasklaida skelbė vis naujas detales apie LŽVS frakcijos lyderį Ramūną Karbauskį ir narę Gretą Kildišienę, netrukus ji padėjo Seimo nario mandatą.

Istorija tapęs 12-asis Seimas: nesibaigiantys skandalai, kaltųjų paieškos ir įstatymų leidybos rekordai

„Gėda“ – taip drauge su minia 2018-jų kovą skandavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis dėl to, kad Seimas sužlugdė apkaltą ir išsaugojo Mindaugo Basčio mandatą. Tarp R. Karbauskio ir V. Pranckiečio kilęs karas nesibaigė iki pat kadencijos pabaigos.

Tačiau išskirtinis kadenciją baigusių valdančiųjų bruožas – konservatorių veiklos tyrimas. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kone dvejus metus aiškinosi Andriaus Kubiliaus Vyriausybės kaltumą dėl finansų krizės. Mesti kaltinimai ne tik jam, bet ir Lietuvos banko vadovui Vitui Vasiliauskui, komerciniams bankams. Dėl galimo poveikio sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams tyrimą atliko ir Agnės Širinskienės vadovaujama komisija. Konstitucinis Teismas pripažino, kad pati komisija sudaryta neteisėtai, taigi, Seimo patvirtintos išvados – niekinės. Šie tyrimai skatino nesibaigiančius valdančiųjų ir opozicijos ginčus bei skundus teisėsaugai.

„Visas tas Seimas per tuos metus sugebėjo sukurti savo, kaip piktų, besiknisančių istorijoje, kerštingų žmonių, kurie atėjo į valdžią ir bando viską drausti, įvaizdį“, – aiškina viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.

Prieš ketverius metus, 2016-siais, į valdžią atėjusi LVŽS-LSDP koalicija skelbė didingus planus.

„Reikėtų prisiminti nuo ko viskas prasidėjo, nes valdančioji dauguma pradėjo dirbti nuo valstybės programos ir 33 prioritetinių darbų 2017 metais. Tada 2018 m. inicijavo 6 struktūrines reformas, 2019 metais jau veikė naujos koalicijos susitarimo pagrindu. Trūko tokio nuoseklaus plano reformoms įgyvendinti ir taip pat valdančioji dauguma neturėjo vieningos ir nuoseklios ideologinės krypties“, – nurodo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius dr. Vitalis Nakrošis.

Tačiau Seimui pavyko patvirtinti naują Darbo kodeksą, sujungti miškų urėdijas, pertvarkyti Vaiko teisių apsaugos sistemą, bet strigo patvirtintas valstybinių universitetų optimizavimo planas ir švietimo reforma apskritai, nes jos vykdytojai Vyriausybėje neturėjo ne tik opozicijos, bet ir savų palaikymo Seime.

Buvo mėginimų reformuoti ir sveikatos apsaugos sistemą, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažino pralaimėjimą – projekto nepalaikė ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų. Tiesa, pagrindine sveikatos reformos duobkase ministras įvardijo prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Vis dėlto pirmas sveikatos apsaugos ministro darbas, kurio jis ėmėsi dėl alkoholio ribojimų, Seime sulaukė palaikymo: įvesti griežti alkoholio reklamos draudimai, padidinti akcizai, sutrumpintas prekybos laikas.

„Alkoholio vartojimas mažėjo jau 10 metų iki tol ir dabar jis mažėja, nes žmonės tiesiog gyvena sveikiau. Bet rezultatas buvo toks, kad mes tapome valstybe, kurioje yra daugiausiai alkoholio reguliavimo įvairių tvarkų visoje ES“, – teigia Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Buvusios kadencijos Seimas pagal priimtų teisės aktų skaičių – rekordininkas. Per trylika sesijų priėmė daugiau kaip 3330 teisės aktų, iš jų daugiau nei 2400 įstatymų, t. y. vidutiniškai per posėdį po 7,4 teisės akto. Valstybės kontrolė yra konstatavusi, kad teisės aktų gausa ir jų svarstymas skubos ar ypatingos skubos tvarka lemia įstatymų leidėjų darbo broką. Lietuvoje tokiu būdu priimama net apie 50 proc. įstatymų, o pavyzdžiui Estijoje skubos tvarka priimama tik apie 10 proc. Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės instituto profesorė dr. Toma Birmontienė tokį darbą prilygina Stalino numylėtinio angliakasio Aleksejaus Stachanovo vardu pavadintam judėjimui, kai dėl kiekybės vaikymosi nukentėdavo darbo kokybė.

„Toks stachanovietiškas darbas ir tokių įstatymų priėmimas rodo, kad anksčiau ar vėliau prie tų pačių įstatymų reikia sugrįžti ir man atrodo, jeigu vertiname apskritai visą teisėkūros procesą, tai ypač tas stachanovietiškas darbas kažkodėl buvo sustojęs pirmosios pandemijos metu. Tada kaip tik ir buvo reikalingas Seimas“, – pabrėžia profesorė.

12-ajam Seimui pavyko priimti naują Nacionalinio saugumo strategiją, o partijoms pasirašyti susitarimą krašto gynybai skirti 2 proc. BVP ir iki 2030 metų pasiekti 2,5 proc.

„Šie, darbą baigiantys valdantieji, apskritai pernelyg nesidomėjo saugumo, gynybos ar užsienio politikos reikalais, kurie iš esmės buvo palikti užsienio reikalų ministro, krašto apsaugos ministro ir prezidentės iš pradžių. Vėliau, praeitais metais išrinkto prezidento nuožiūra“, – tikina VU TSPMI profesorius habil. dr. Ramūnas Vilpišauskas.

Užsienio politikos požiūrį šioje valdančiojoje daugumoje pademonstravo LLRA atstovai – Zbignevas Jedinskis neteisėto prezidento Aliaksandro Lukašenkos terorą prieš taikius protestuotojus, vadino Konstitucijos gynimu ir patarė Lietuvai nesikišti. Jam pritarė ir partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis. Šie pasisakymai koalicijos lyderiams valstiečiams neužkliuvo.

Galiausiai LLRA neperžengė 5 procentų kartelės per rinkimus, bet pasiekė, kad Seimas, koalicijos partnerių balsais, ypatingos skubos tvarka priimtų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl rinkimų rezultatų, nors įstatyme numatyti terminai buvo praėję. KT prašymą atmetė.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad toks neatsakingas vienos politinės jėgos nuogąstavimų perkėlimas ir Seimo vardu kreipimasis dėl tokių dalykų, jis teoriškai gali kelti ir konstitucinę krizę“, – pabrėžia dr. T. Birmontienė.

Paskutinėmis 12-ojo Seimo darbo dienomis Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis garsiai pamąstė, kad naujosios centro dešinės koalicijos padėtis yra labai sunki, nes per šiuos ketverius metus valdžios kartelė užkelta labai aukštai.

Populiariausi

Filipas Kirkorovas

Lietuvoje

2021.01.19 12:24

Istoriniame posėdyje subsidijas dėl neįvykusių Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų vadino „baisia klaida“ atnaujinta 13.10; Skvernelis: CSKA tiesiogiai susijusi su Raudonąja armija – drauskime ir ją?

24