Lietuvoje

2020.11.13 21:35

Naujajai Seimo pirmininkei – politologės priminimas: šiame poste svarbu būti ne gerai, o teisingai

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.11.13 21:35

Seimo pirmininko poste Viktorą pakeitė Viktorija. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininkė Čmilytė-Nielsen buvo vienintelė kandidatė į šį postą ir sulaukė ne tik valdančiųjų, tačiau opozicijos palaikymo. Naujoji Seimo pirmininkė teigia bendraujanti su buvusiais Seimo pirmininkais ir tikina esanti atvira konsultacijoms ir patarimams.

Naujoji Seimo pirmininkė svečiuojasi ir „Dienos temoje“.

– Viktorija, sveikiname Jus su nauju postu. 13-asis Seimas darbą pradėjo penktadienį ir dar 13 dieną. Ar jūs pati esate prietaringa?

– Ačiū už sveikinimą. Ne, nesu tiek prietaringa, kad būčiau nerimavusi dėl šiandienos.

Dienos tema. Urbonaitė: Čmilytė-Nielsen yra kompromisinė figūra (su vertimu į gestų k.)

– Jūsų kandidatūrą parėmė ne tik valdantieji, tačiau ir opozicijoje esantys socialdemokratai bei valstiečiai. Ar mainais buvo prašoma į kokią nors paslaugą, pavyzdžiui, paremti jų Seimo vicepirmininkus?

– Buvau susitikusi šiandieną su opozicinių partijų vadovais ir ketinu po šios laidos taip pat susitikti su opozicinėmis frakcijomis. Nežadėjau peikti nei vieno kandidato. Tai dar yra derinimo objektas.

– Viktorija, ar jums yra svarbu, su kokiais žmonėmis jums teks dirbti? Omenyje turiu Seimo vicepirmininkus.

– Taip, man svarbu, kokia bus Seimo valdyba, nes nuo to priklauso, kaip konstruktyviai, kaip efektyviai mes priimsime sprendimus, kurie turės įtakos ir Seimo darbo organizavimui, taip pat sklandžiam mūsų institucijos veikimui.

Tikrai bendrauju su buvusiais Seimo pirmininkais: tiek su kolega Viktoru Pranckiečiu, tiek su Irena Degutiene, tiek su Česlovu Juršėnu. Manau, kad iš jų tikrai turiu ko pasimokyti.

– Jūsų pirmtakas Viktoras Pranckietis buvo užsibrėžęs padidinti Seimo prestižą, tačiau kadenciją parlamentas baigė kaip mažiausiai žmonių pasitikėjimą turinti institucija. Ar jūs turite planą, kaip tą prestižą didinti, ar sutinkate su partijos kolega Kęstučiu Glavecku, kad net jei popiežius ateitų į Seimą, pasitikėjimo žmonių jis nepakeltų.

– Aš vengiu labai skambių pažadų. Mano tikslas, iš tiesų, yra tas, kad pasitikėjimas Seimu didėtų. Manau, tam reikia sutelkto visų Seimo narių darbo – tiek pozicijos, tiek ir opozicijos. O mano tikslas yra tą dialogą tarp pozicijos ir opozicijos moderuoti.

Būtent dialogo palaikymas su opozicijos politikais ir yra ta savybė, kuri būtina šiandieną ir ateinančius ketverius metus.

– Jūsų koalicinė sutartis ir antra jos dalis įtvirtina politines vertybes ir moralinę politikų atsakomybę. Galima premjerė, Ingrida Šimonytė, yra sakiusi, kad atsistatydins, jei nesitrauks abejonių sukėlęs jos ministras. Kokiomis aplinkybėmis arba kokios ribos turi būti peržengtos, kad postą svarstytumėte palikti jus?

– Aš nenorėčiau dabar vardinti hipotetinių situacijų, tiesiog turiu lygiai taip pat, kaip ir kandidatė į premjeres, Ingrida Šimonytė, pasakyti, kad mums šioje koalicijoje vertybiniai dalykai išties yra labai svarbūs ir mes esame prieš savo rinkėjus įsipareigoję, jog sieksime, kad politiniai sprendimai ir politinė kultūra augtų ir būtų kokybiškesni nei buvo iki šiol.

– Pradedate trečią kadenciją Seime, tačiau pirmąją Seimo pirmininko poste. Ar tuos dalykus, kurių jūs nežinote, bando išsiaiškinti, konsultuodamasis su kitais, ar ieškoti atsakymų pati.

– Aš esu atvira patarimams vyresnių, labiau patyrusių kolegų ir manau, kad jie yra iš tiesų labai vertingi. Taigi, tikrai bendrauju su buvusiais Seimo pirmininkais: tiek su kolega Viktoru Pranckiečiu, tiek su Irena Degutiene, tiek su Česlovu Juršėnu. Manau, kad iš jų tikrai turiu ko pasimokyti.

– Šios kadencijos Seimui teks spręsti galybę klausimų, kurie nėra arba nebus įtraukti į Vyriausybės programą ir bus sprendžiami Tautos atstovybėje, todėl Seimo pirmininko vaidmuo sutelkti jėgas balsavimui bus labai svarbus. Kokios jūsų savybės padės tą padaryti?

– Akivaizdu, kad šiame Seime reikės labai daug to telkiamojo darbo. Esame užsibrėžę ne vieną iniciatyvą įgyvendinti, kuri reikalaus palaikymo ne tik visų pozicijos frakcijų, bet ir iš opozicijos. Manau, kad būtent dialogo palaikymas su opozicijos politikais ir yra ta savybė, kuri būtina šiandieną ir ateinančius ketverius metus.

– Na, mes linkime, kad jūs būtumėte moderatore, kurios taip tikisi tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai.

O dabar kalbiname Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologę Rimą Urbonaitę. Viktorija Čmilytė-Nielsen buvo patvirtinta 106 parlamentarų balsais, 18 balsavo prieš, penki susilaikė, du biuleteniai buvo rasti negaliojantys. Kaip manote, ar tas pasitikėjimas, kuris yra gan didelis, jai suteiktas avansu, ar vis dėlto, na didelė dalis politikų tiki, kad trečią kadenciją Seime dirbsianti Viktorija iš tiesų gali būti tuo Seimo pirmininku, kuris vienys?

– Ji tikrai yra ta kompromisinė figūra. Iš tikrųjų nebuvo labai daug norinčių šitą figūrą kirsti, jeigu galėtume taip išsireikšti. Kitaip tariant, tai buvo žmogus, kuris galėjo iš tikrųjų sulaukti labai nemažai paramos ir natūralu, kad mes pagal tuos rezultatus dabar tai ir matome.

Kitaip tariant, ji galėjo labai daug kam būti būtent ta tokia, nekelianti labai daug tokių prieštaravimų arba negatyvų. Aišku, kažkiek mes jo matėme, tai buvo natūralu, tos kritikos Seimo posėdžio, pirmojo, metu, su ja diskutuojant ir jai užduodant klausimus buvo, bet iš esmės mes matome, kad tai nėra tokia kontraversiška figūra, dėl kurios būtų labai daug susikirtimų.

Vis dėlto Seimo pirmininkas turi būti tas, kuris telkia visus, o ne bando būti geras ir tam, ir anam – svarbu, kad jis pirmiausia būtų teisingas, o ne geras.

Net tie patys, na jau dabar opozicijoje, buvę valdantieji, irgi matome palaikė šitą kandidatūrą, nes, prisimename, kad Ramūnas Karbauskis kažkada su Viktorija Čmilyte-Nielsen netgi ir kalbėjo apie jos galima tapimą Seimo pirmininke. Taip kad tai tikrai yra tokia labai kompromisinė figūra, bet aišku, kad Seimo pirmininkas neturi būti tas, kuris siekia įtikti visiems.

Vis dėlto Seimo pirmininkas turi būti tas, kuris telkia visus, o ne bando būti geras ir tam, ir anam – svarbu, kad jis pirmiausia būtų teisingas, o ne geras. Tai pažiūrėsime, kaip jai seksis tai daryti.

– Ar galima dėti viltis, kad ta telkianti jėga bus ir tais atvejais, kada Seimo nuomonės tam tikrais klausimais išsiskirs, nes sudėtingų sprendimų tikriausiai bus?

– Natūralu, kad sudėtingų sprendimų netrūks ir jų bus daugiau negu, turbūt, mes norėtume. Tačiau Seimo pirmininkas ne visada turi būti tais klijais, nes kartais yra dalykų, kurių suklijuoti tiesiog yra neįmanoma, bet svarbu, kad, galbūt, Seimo pirmininkas dar labiau ne aštrintų situacijos, o vis dėlto, bandytų išgirsti abi puses ir vadovautųsi tais vertybiniais dalykais, galų gale vadovautųsi pirmiausia ir tuo pačiu Seimo statutu, o ne darytų kažkokius užkulisinius veiksmus, siekdamas vienos arba kitos pusės naudos.

Nebūtinai viskas keisis ir nebūtinai mes visada matysime tiktai konstruktyvų, ramų, išlaikytą racionalų dialogą.

Ar bus pavykęs tas vadinamasis taikinimo procesas, aš tikrai nuoširdžiai abejoju, bet kad ji gali tai padaryti, manau, kad tikrai taip, ir mes pažiūrėsime, kaip greitai jai tai seksis. Aišku, kompromisų paieškose ir konfliktų reguliavimo klausimais Viktorija Čmilytė-Nielsen gali būti tas žmogus, kuris turės to potencialo vienaip arba kitaip sureguliuoti tas situacijas ir būti tuo mediatoriumi ar moderatoriumi – priklausomai nuo situacijos, kokio to vaidmens reikės.

– Jūs pripažįstate, kad Viktorija Čmilytė-Nielsen gali būti tas moderatorius. Nueinantis Seimas pasižymėjo komisijų kūrimu ir kapstymusi praeityje. Šitas Seimas bent jau deklaruoja norintis daugiau diskutuoti apie ateities strategijas. Kaip jūs manote, įvertinus valdančiųjų, dabar opozicijoje esančių valstiečių elgesį, ar jie geranoriškai žiūrės į tas diskusijas?

– Akivaizdu, kad patys valstiečiai ne visada buvo linkę į tas diskusijas. Tai irgi turėtume pripažinti ir matyti. Man atrodo, kad ir dabar nebūtinai viskas keisis ir nebūtinai mes visada matysime tiktai konstruktyvų, ramų, išlaikytą racionalų dialogą.

Kartais žiūrėti Seimo posėdžius tampa iš tikrųjų labai nemaloniu procesu. Seimo nariams, turbūt visiems, reikėtų nepamiršti, kad juos kartais žiūri visuomenė ir pagalvoti apie tai, o kokią žinutę jie tai visuomenei siunčia. Tai jiems būtų tikrai paranku ir sveika.

Manau, kad tų konfliktų lygiai taip pat netrūks, ir netgi įdomu, ar kada nors mes pamatysime ir iš tos pačios opozicijos tą vadinamąjį kortelių traukimą, dėl kurio konservatorius labai kritikavo tie patys valstiečiai, nes tiesiog kartais gali nebūti kito kelio stabdyti sprendimus, kurių tu nenori, kad jie būtų priimti. Tai aš manau, kad mes visko matysime.

Nebuvo niekada Seimų, kuriuose nekiltų nei skandalų, kuriuose nebūtų ir aštresnių pasisakymų ir konfliktų. Viso šito bus. Tik tai klausimas, kiek bus kalbama argumentų kalba, o kiek bus tos emocijos, kurios, kartais, iš tikrųjų nepadaro tokio vaizdo solidaus – kartais žiūrėti Seimo posėdžius tampa iš tikrųjų labai nemaloniu procesu. Seimo nariams, turbūt visiems, reikėtų nepamiršti, kad juos kartais žiūri visuomenė ir pagalvoti apie tai, o kokią žinutę jie tai visuomenei siunčia. Tai jiems būtų tikrai paranku ir sveika.

Visas interviu su nauja Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir politologe Rima Urbonaite – vaizdo įraše.

Dienos tema. Urbonaitė: Čmilytė-Nielsen yra kompromisinė figūra (su vertimu į gestų k.)

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Populiariausi

VUL Santaros klinikos; gydytojai; ligoninė

Lietuvoje

2021.01.15 09:32

1149 COVID-19 atvejai: naujas protrūkis Pagėgiuose, po tris asmenis mirė 50–59 ir 60–69 amžiaus grupėse nuo pandemijos pradžios pasveiko daugiau nei 100 tūkst. žmonių; atnaujinta 11.22

5