Lietuvoje

2020.11.13 14:59

Ištyrė žmonių skundus dėl karantino – įžvelgia žmogaus teisių ribojimų, turi priekaištų dėl žeminančio elgesio

Aida Murauskaitė, Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.11.13 14:59

Karantino metu varžomos žmogaus teisės pateko į Seimo kontrolierių akiratį. Jie ištyrė skundus dėl žmogaus teisių ribojimo ir pateikė savo rekomendacijas. Ataskaitoje teigiama, kad privaloma izoliacija savivaldybės patalpose buvo neproporcinga ir galėtų prilygti pagal tarptautinę teisę draudžiamam žeminančiam elgesiui, kilo abejonių ir dėl kitų žmogaus teisių pažeidimų.

Į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi žmonės, kurie mano, kad COVID-19 akivaizdoje buvo neteisėtai apribotos ir suvaržytos jų laisvės izoliuojant juos nuo visuomenės. Į kontrolierių akiratį pateko tie atvejai, kai pirmosios koronaviruso bangos metu grįžtantys į tėvynę Lietuvos piliečiai turėjo priverstinai izoliuotis savivaldybių tam skirtose patalpose, pavyzdžiui, viešbučiuose.

Be to, Seimo kontrolierius tyrė ir žmonių, manančių, kad buvo ribojamos jų teisės į planines medicinos paslaugas, skundus, taip pat dėl judėjimo laisvės ribojimo per Velykas.

„Buvo pradėtas tyrimas, nes į Seimo kontrolierių kreipėsi žmonės dėl priverstinio izoliavimo, pažeidžiant jų teises, sveikatos paslaugų neprieinamumo. Be to, buvo gausu viešos informacijos apie tai, kad žmonės buvo izoliuojami viename viešbučio kambaryje su nepažįstamaisiais, jiems nebuvo suteikta galimybė grįžti namo ir ten izoliuotis, nors jie turėjo tam sąlygas, asmenys negavo reikiamų sveikatos paslaugų“, – LRT.lt paaiškino Seimo kontrolierių įstaigos žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius.

Jis sakė, kad Seimo kontrolierius, įvertinęs šią informaciją, nusprendė, jog tokie skundai yra pagrįsti, nes kilo pagrįsta abejonė dėl nepagrįstai ir neproporcingai ribojamų ir varžomų žmogaus teisių, tad buvo imtasi tyrimo.

Seimo kontrolierių įstaiga tyrė ir socialinėje erdvėje pasirodžiusius pranešimus apie karantino metu galimai pažeistas žmogaus teises.

Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje pažymima, kad net ir susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, taigi ir ekstremalios situacijos arba nepaprastosios padėties metu, žmogaus teises ir laisves ribojančios priemonės turi atitikti tam tikras sąlygas.

Privaloma izoliacija savivaldybės patalpose – neproporcinga

Operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendimu, iš pradžių vienintelė sąlytį turėjusių asmenų izoliacijos vieta buvo savivaldybių administracijų numatytos patalpos. Visiems iš kitų šalių į Lietuvą atvykusiems asmenims iki kovo 24 dienos buvo taikyta izoliacija savo namuose, tačiau visus atvykusius iš užsienio šalių asmenis buvo nuspręsta privalomai izoliuoti tik savivaldybių administracijų numatytose patalpose.

Kaip teigiama Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje, bet kokie valdžios pareigūno ar kito oficialias pareigas einančio tarnautojo veiksmai ar neveikimas, kuriais asmeniui, kurio laisvė yra suvaržyta, sukeliama kančia ir žeminamas šio asmens orumas, gali prilygti pagal tarptautinę teisę draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui.

LRT.lt primena, kad kai kuriais atvejais autobusuose, vežančiuose į saviizoliacijos vietą, nebuvo įmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų keleivių, ne visi gavo maisto ar muilo rankoms nusiprausti, viename kambaryje būdavo apgyvendinami keli žmonės.

„Seimo kontrolieriaus vertinimu, asmenų izoliavimas jų poreikiams nepritaikytose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų galimai neatitinkančiose savivaldybių administracijų numatytose patalpose, nevertinant kiekvieno atvejo individualiai. (...)

Nesuteikiant alternatyvios galimybės izoliuotis asmens namuose arba kitoje jų gyvenamojoje vietoje, taip pat tinkamo asmenų informavimo apie jų izoliavimo savivaldybės administracijos skirtose patalpose pagrindą, sąlygas ir tvarką neužtikrinimas, dėl ko asmenys patyrė didelių nepatogumų, stresą ir padidėjusią užsikrėtimo COVID-19 liga riziką, buvo neproporcinga ribojimo priemonė jos taikymu siektam teisėtam tikslui ir galėtų prilygti pagal tarptautinę teisę draudžiamam žeminančiam elgesiui“, – pažymima dokumente.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas tvirtina, kad būtent iš užsienio valstybių grįžusių asmenų priverstinis izoliavimas savivaldybių administracijų numatytose patalpose sukėlė daugiausia abejonių.

„Verta prisiminti tarptautinėse sutartyse numatytą žmogaus teisių ir laisvių efektyvaus užtikrinimo svarbą šalyse net ir susidarius ypatingoms aplinkybėms. Tačiau kokiu atveju tam, kad būtų apsisaugota nuo valdžios savivalės, visos priemonės, kurių valstybėse nuspręsta imtis, turi būti pagrįstos vidaus teise, priimtos dėl būtinybės apsaugoti demokratinę tvarką nuo jai kilusių grėsmių ir proporcingos“, – vėliau atsiųstame pranešime cituojamas A. Normantas.

Seimo kontrolierius nerimauja, kad asmenys šių metų kovo 24–25 dienomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos numatytose patalpose buvo priverstinai izoliuojami be jokios atrankos, o gydytojai šių asmenų sveikatos būklės netikrino.

Asmenų buvo prašoma pasirašyti, kad jie yra supažindinti su sprendimu, įpareigojančiu priverstinai izoliuotis, tačiau pats šio sprendimo tekstas pasirašymo metu nebuvo pateiktas, patalpose nepažįstami vyrai ir moterys į vieną patalpą buvo uždaromi priverstinai, nesuteikiant šiems asmenims detalesnės informacijos apie jų sulaikymo ir laisvės suvaržymo pagrindą, jo taikymą bei taikomų priemonių apskundimo tvarką.

Abejonės dėl galimo gydytojų piktnaudžiavimo, žmogaus teisių pažeidimų

2020 m. kovo 31 dieną Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, numatančia, kad, kai asmenų būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas taikomas dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, motyvuotą sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ar būtinojo izoliavimo ir jo trukmės priima gydantis gydytojas.

Seimo kontrolierių įstaiga pabrėžia, kad toks sprendimas be teismo kelia pagrįstų abejonių dėl galimo gydytojų piktnaudžiavimo bei galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų.

„Darytina išvada, jog (...) numatyti įgaliojimai tam tikromis sąlygomis asmenų būtinąjį hospitalizavimą ir (arba) būtinąjį izoliavimą taikyti vienasmenišku gydytojo sprendimu, t. y. be teismo sprendimo, net iki vieno mėnesio, kelia pagrįstų abejonių dėl galimo gydytojų piktnaudžiavimo šia nuostata suteiktais įgaliojimais, žmogiškųjų klaidų ir, atitinkamai, galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų taikant tokią rizikos valdymo priemonę“, – rašoma dokumente.

Nebuvo užtikrinta teisė į prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas

Paskelbus karantiną, buvo pakeista asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka nustatant, jog šios paslaugos asmenims neteikiamos arba teikiamos tik nuotoliniu būdu, išskyrus neatidėliotiną pagalbą ir paslaugas, kurių nesuteikimas pacientui turėtų tiesioginės įtakos jo sveikatos pablogėjimui.

Seimo kontrolierius buvo informuotas apie tai, kad sustabdžius profilaktinių patikrinimų ir prevencinių programų vykdymą, atidėjus planines operacijas bei hospitalizacijas kilo tiesioginis neigiamas poveikis visuomenės sveikatai.

Asmenims nesikreipiant dėl įtariamų susirgimų diagnozavimo ar neatliekant profilaktinių patikrinimų, tam tikri sveikatos sutrikimai nebuvo diagnozuoti, jiems nepaskirtas gydymas, tokiu būdu sukeliant pavojų asmenų sveikatai ar net gyvybei, rašoma dokumente.

Dėl šių priežasčių, teigiama ataskaitoje, Seimo kontrolieriui kyla abejonių tiek dėl tam tikrų karantino laikotarpiu taikytų kovos su COVID-19 plitimu priemonių pagrįstumo, tiek ir dėl jų būtinumo bei proporcingumo, taip pat ir dėl to, ar iš tiesų karantino metu iškelto tikslo apsaugoti visuomenės sveikatą nebuvo galima pasiekti švelnesniais, mažesnio masto apribojimais, išvengiant žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų rizikos.

Dokumente daroma išvada, kad karantino galiojimo metu nebuvo tinkamai užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė į prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas ir aukščiausią įmanomą sveikatos apsaugos lygį.

Dėl apribojimų nesikonsultavo

Seimo kontrolierius pastebi, kad dėl įvairių žmogaus teises ir laisves ribojančių priemonių, įvestų karantino galiojimo metu, nebuvo konsultuotasi su žmogaus teisių ekspertais. Taigi jie neturėjo galimybės pateikti atitinkamoms vykdomosios valdžios įstaigoms siūlymų, kaip tinkamai užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityje laikymąsi, įskaitant labiausiai saugomų žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.

„Kaip pažymėjo Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į fizinę ir psichikos sveikatą Dainius Pūras, pandemijos plitimo pažabojimo priemonės turi būti grįstos mokslu, žmogaus teisėmis ir taikomos nepažeidžiant įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, o sprendimų priėmėjai visuomet turi būti laikomi už tai atsakingi.

Epidemijos, pandemijos ar kitos visuomenės sveikatos krizės metu žmogaus, ir ypač pažeidžiamoje situacijoje atsidūrusių asmenų, teisių ir laisvių apsauga, yra esminė tinkamo krizės valdymo sąlyga“, – rašoma Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje.

Vyriausybei pateikė rekomendacijas

Seimo kontrolierius Vyriausybei pateikia rekomendacijas užtikrinti, kad visose situacijose, net ir tuomet, kai šalyje įvesta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, būtų vadovaujamasi aukščiausiais žmogaus teisių standartais, kad žmogaus teises ir laisves ribojančios priemonės būtų pagrįstos, būtinos ir nevaržytų asmens teisių ir laisvių labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti.

Taip pat rekomenduojama imtis priemonių, kad ateityje, susidarius situacijoms, kai nedelsiant reikia imtis žmogaus teises ribojančių priemonių, būtų užtikrinamas sklandus ir savalaikis bendradarbiavimas su žmogaus teisių srityje veikiančiomis institucijomis.

Rekomenduojama imtis priemonių tobulinti Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalį taip, kad būtų išlaikyta asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyra.

Vyriausybė iki gruodžio 7 dienos turi pranešti apie Seimo kontrolieriaus rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus bei nedelsiant informuoti apie priemones, kuriomis planuojama pasiekti jų pateiktų siūlymų įgyvendinimo rezultatus.

Populiariausi

COVID-19 testavimas
COVID-19 TRUMPAI 9