Lietuvoje

2020.11.12 17:04

Lietuvos gyventojai, sulaukę 25 metų, nustoja mokytis, o kaimynai estai veržiasi į priekį

LRT.lt2020.11.12 17:04

Šiandien mokymasis visą gyvenimą – tai ne tik žmonių teisė, bet ir būtinybė, kuri gali padėti jiems išlaikyti ar keisti darbą, gauti didesnes pajamas, susirasti ir kritiškai vertinti viešai skelbiamą informaciją, bendrauti ar suteikti pagalbą kitiems. 

Vis dėlto Lietuvoje iki šiol nepavyksta pasiekti dar 2008 m. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje užsibrėžto tikslo padidinti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą rodiklį iki 15 proc.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2019 m. mokėsi vos 7 proc. suaugusiųjų (25-64 m.). Per dešimt metų šis rodiklis padidėjo vos 2,4 procentinio punkto, tuo tarpu Estijoje per šį laikotarpį besimokančiųjų suaugusiųjų rodiklis padvigubėjo nuo 10,5 iki 20,2 proc.

Lietuvoje mokytis, sulaukus 25 metų ir daugiau, dažniau eina moterys, dirbantys asmenys sudaro 7,9 proc., bedarbiai – 3,5 proc., sostinės regiono gyventojai – 8,1 proc., o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas – 6,5 proc.

Mokymosi visą gyvenimą spragas kaip svarbią problemą ne kartą nurodė ekspertai. Apie tai galite skaityti čia.

Mokymosi kokybė atpažįstama, kai įvairiuose mokymuose aktyviai ir savanoriškai dalyvauja įvairios gyventojų (dirbančių ir senjorų) grupės. Ką jie dažniausiai renkasi? Tai IT, užsienio kalbų mokymai, sveikatos stiprinimo ir psichologijos mokymai, verslumo mokymai, užimtumo ir laisvalaikio edukacinės veiklos, kai palaikomas nuolatinis ir tęstinis gyventojų mokymasis ir tokių paslaugų įvairovė.

Siekiant išsiaiškinti, kodėl stringa neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtra Lietuvoje, Nacionalinis švietimo NVO tinklas kartu su Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija atliko kokybinį tyrimą apie tai, kaip šalies regionuose įgyvendinamas neformalusis suaugusiųjų švietimas: kokie yra žmonių mokymosi poreikiai ir kaip jie tenkinami, kokios programos siūlomos ir kaip užtikrinama jų kokybė.

„Šiuo metu Lietuvoje suaugusiųjų neformaliojo švietimo (NSŠ) plėtrą užtikrinti patikėta Lietuvos savivaldybėms, tačiau kaip parodė tyrimas – dažnai savivaldoje NSŠ planuojamas be finansavimo garantijų, suprantamas kaip ne pirmaeilės reikšmės paslaugos, dažnai NSŠ koordinatorių funkcijos kam nors primetamos kaip papildomos prie jau esamų“, – sako Inga Jagelavičiūtė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentė.

Kaip teigiama tyrimo ataskaitoje, NSŠ įgyvendinimui būtina reguliari suaugusiųjų mokymosi poreikių analizė, tačiau šiuo metu ji neatliekama, o pavienių tyrimų kokybė – abejotina. Nacionaliniu lygmeniu organizuojami „masiniai“ mokymai dažnai
neatliepia vietos žmonių poreikių, todėl yra „popieriniai“ ir neduoda laukiamų rezultatų.

Anot Ingos Jagelavičiūtės, „įvairios gyventojų grupės turi skirtingas galimybes mokytis, skirtumai ypač ryškūs tarp miesto ir kaimo bendruomenių. NSŠ įgyvendinimas priklauso nuo politinių šalies, miesto ir regiono savivaldybių sprendimų, paslaugų teikėjų įvairovės ir paslaugų pasiūlos, tenkinančios skirtingus suaugusiųjų grupių mokymosi poreikius. NSŠ neturi finansavimo ir programų įgyvendinimo koordinavimo garantijų.“

Tyrime pateikiamos konkrečios rekomendacijos nacionalinio ir savivaldybių lygmens švietimo politikams:

• įtraukti į sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą visas suinteresuotas šalis,

• užtikrinti nacionalinių koordinuojančių institucijų partnerystę su savivaldybių NSŠ koordinatoriais,

• reguliariai atlikti suaugusiųjų mokymosi poreikių tyrimus,

• parengti rekomendacines NSŠ programų kokybės gaires,

• įsteigti visose savivaldybėse etatinę koordinatoriaus pareigybę ir

• skirti tikslinį finansavimą NSŠ.

Tyrimo metu organizuotos fokus grupės, kuriose dalyvavo 10 Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorių iš skirtingų Lietuvos savivaldybių. Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Naujoji švietimo paradigma konkurencinėmis sąlygomis“,
finansuojamą iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.