captcha

Jūsų klausimas priimtas

Briuselyje bus sprendžiamas karinių pajėgų Baltijos šalyse klausimas

NATO gynybos ministrai trečiadienį Briuselyje pradeda susitikimą, per kurį turėtų sutarti dėl pajėgų Baltijos šalyse ir kitose rytinėse Aljanso narėse stiprinimo. Ministrai tikriausiai pažadės ne nuolatines bazes, bet tvirtą besikeičiančių dalinių buvimą, kuris galėtų atgrasyti Maskvą. Išvakarėse Vašingtonas perspėjo, kad Maskva žiūri į NATO paranojiškai, o tai gali atnešti naują Šaltąjį karą. Ministrai spręs, kaip kovoti su hibridinėmis grėsmėmis bei propaganda ir kaip spartinti sprendimų priėmimą kilus krizei.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad šiandieniniai pokalbiai bus svarbūs, rengiantis NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje.

Be gynybos klausimų aptarimo Aljansas gali svarstyti įvairią pagalbą, tačiau svarbiausia, anot Juozo Oleko, rasti tinkamiausią ir efektyviausią sprendimą. Ministras LRT RADIJUI sako, kad Lietuva, kovojant su nelegalia migracija, taip pat gali prisidėti. Turkijoje šiuo metu vien Sirijos pabėgėlių skaičius artėja prie trijų milijonų, tuo metu Vokietija yra daugiausiai migrantų priimta šalis Europos Sąjungoje.

Tuo metu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad Aljanso gynybos ministrai trečiadienį sustiprins atgrasymo poziciją – priešakinėse šalyse bus daugiau Aljanso pajėgų ir bus sutarta, kaip joms prireikus dar pasiųsti pastiprinimų. Nuo sąjungininkių užtikrinimo NATO pereina prie priešo atgrasymo.

„Tikiuosi, kad ministrai sutars padidinti mūsų priešakinį buvimą rytinėje mūsų Aljanso dalyje. Tai sustiprins mūsų kolektyvinę gynybą ir tuo pat metu pasiųs galingą žinią, atgrasant bet kokią agresiją ar bauginimą“, – sakė J. Stoltenbergas.

Pasak J. Stoltenbergo, visoms Europos sąjungininkėms derėtų atsižvelgti į JAV pavyzdį. Pentagonas dar pernai atsiuntė į Baltijos šalis ir Lenkiją sunkiosios technikos, nes kilus karui Rusija taip lengvai nebeprileistų pastiprinimų. Dabar Baltieji rūmai siekia 2017 metais Europos gynybai skirtas lėšas padidinti keturgubai ir pripažįsta, kad rengiasi kariauti jau nebe su sukilėliais, kaip per pastarąjį dešimtmetį, bet su didžiosiomis karinėmis galybėmis, kurios turi žinoti, kad jei pradės karą – pralaimės.

„Sudėjus visa tai su Jungtinių Valstijų pajėgomis Europoje – jau esančiomis ir nemažomis, – iki 2017-ųjų tai leis greitai suformuoti labai pajėgias kombinuotąsias pajėgas, kurios prireikus galėtų atsakyti visame kovos veiksmų teatre“, – džiaugėsi JAV gynybos sekretorius Ashas Carteris.

Tačiau kol kas ekspertų surengtos simuliacijos rodo, kad NATO pajėgos greitai pralaimėtų Baltijos šalyse, jei Rusija smogtų staigiai ir tada Aljansui kiltų sunkus klausimas – kaip atsikovoti teritorijas, kai priešas turi branduolinį ginklą.

Todėl ministrai tikriausiai pažadės ne nuolatinį, bet tvirtą buvimą. NATO vis dar vengia pažeisti 19 metų sutartį su Rusija, kuri numato, kad nebus nuolatinių Aljanso pajėgų prie jos sienų. Daugelis Vakaruose bijo provokuoti Rusiją ir kartoja, kad atgrasymui pakanka besikeičiančių pajėgų, o ne bazių.

Tačiau Rusija vis vien NATO žingsnius vadina nedraugiškais ir žada deramą atsaką.

„Visa tai vyksta prisidengiant „Rusijos sulaikymu“. Su sąmyšiu ir atgrasumu priimame tai, kad viskas vykdoma labai agresyviai, kai potencialiai įmanoma Rusijos agresija virsta dingstimi“, – teigė Rusijos URM atstovė spaudai Marija Zacharova.

Išvakarėse visų Amerikos slaptųjų tarnybų koordinatorius perspėjo, kad Maskva taip bijo NATO, kad jos agresyvūs veiksmai gali įsukti tokią pat nepasitikėjimo spiralę kaip per Šaltąjį karą.

„Manau, Rusija iš esmės į NATO žiūri paranojiškai. Ji labai bijo būti sutramdyta ir, žinoma, labai nerimauja dėl raketinės gynybos, kuri galėtų neutralizuoti svarbiausią dalyką, dėl kurio ji save laiko didžiąja valstybe – tai yra branduolinį arsenalą“, – padėtį analizavo JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis.

Tad ministrai tikriausiai nusileis sąjungininkių Vakarų Europoje reikalavimui pirmą kartą nuo Krymo okupacijos surengti NATO ir Rusijos susitikimą.

„Nėra prieštaravimų tarp stiprios gynybos ir politinio dialogo. Tiesą sakant, tvirtai tikiu, kad yra atvirkščiai. Kol esame tvirti, nuspėjami ir stiprūs, galime su Rusija įsitraukti į politinį dialogą“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO vadovas žada ir ministrų sprendimus, kaip karinius sprendimus priimti sparčiau, be to, kaip geriau atsakyti į hibridinį ir propagandinį karą. Susirinkę sausį, visų NATO šalių kariuomenių vadai, pasak agentūros „Reuters“, sutarė dėl slaptų 23 puslapių siūlymų politikams, kaip atsakyti į propagandą, patiems jos nesiimant. Siūloma sparčiau išslaptinti duomenis, kurie viešai pagrįstų NATO argumentus, ir geriau koordinuoti pranešimus per visus prieinamus kanalus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...