Lietuvoje

2020.11.28 10:48

Už neaiškios reklamos apie tariamą Lietuvos rusakalbių priespaudą – visai ne Kremliaus ranka

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.11.28 10:48

7 tūkstančiai Lietuvos piliečių vos per kelias dienas internete įvedė savo asmens kodą ir taip nubalsavo už naują teisės aktą, kurį turėtų svarstyti ES. Tačiau paaiškėjo, kad lietuviai balsuoti buvo kviečiami apeliuojant į esą pažeidžiamas rusakalbių teises, tam buvo išleistos Lietuvos rinkoje retai pastebimos feisbuko reklamos sumos, o akcijos iniciatoriai nei su Lietuva, nei su Lietuvos tautinėmis mažumomis neturi nieko bendro.

Tvirtina, kad mažumos Lietuvoje miršta

Šios reklamos per pirmąsias dvi lapkričio dienas buvo parodytos beveik pusę milijono kartų, daugiausia Vilniaus apskrities gyventojams.

Ne vienam socialinių tinklų vartotojui kilo įtarimas, ar rodomos reklamos nėra susijusios su Rusijos Vyriausybės tarnybomis, mat pasitelkiama rusakalbių mažumų priespaudos korta – istorija, kokias mėgsta išnaudoti Kremlius.

Tokia suma vienai reklamai nebuvo skirta net Seimo rinkimų kampanijos metu.

Reklamose matomas, pavyzdžiui, toks tekstas rusų kalba: „Pasirašykite peticiją dėl nacionalinių mažumų išsaugojimo Europoje! Pasirašykite, jei norite išsaugoti gimtąją kalbą!“; „Lietuva – ir mano namai“; „Reikalauju teisės mokytis gimtąja kalba“; „Neleisk savo tautinei mažumai numirti“; „Jei nori, kad tavo vaikai kalbėtų ta pačia kalba, pasirašyk peticiją“. Tokio pat pobūdžio žinučių buvo išleista ir Estijoje bei Latvijoje.

Tokioms žinutėms platinti – paryškinti socialiniuose tinkluose – skirtas ir solidus biudžetas. Beveik pusantro tūkstančio eurų, skirtų vien žinutei apie rusakalbių teises mokytis, reiškė, kad ją pamatė 250 tūkst. žmonių. Tokia suma vienai reklamai nebuvo skirta net per Seimo rinkimų kampaniją, rodo feisbuko duomenys.

Reklamos užsakovai – Budapešte

Tačiau priešingai, nei baimintasi, atrodo, kad reklamos veda ne taip toli į Rytus, o renka parašus vadinamajai Europos Sąjungos piliečių iniciatyvai dėl „regionų lygiateisiškumo“. Surinkus milijoną ES piliečių parašų ir peržengus minimalius slenksčius bent 7 valstybėse, būtų svarstoma pertvarkyti ES sanglaudos politiką – tautinės bendruomenės ir mažumos galėtų gauti daugiau finansavimo tiesiogiai iš Briuselio.

Skamba biurokratiškai, tačiau tai – karštai diskutuojama tema Vengrijoje, kur, paaiškėjo, ir buvo suplanuota Lietuvai skirta reklamos kampanija.

Kaip skelbiama, iniciatyva atstovauja Vengrijos seklerių bendruomenei. Tai etninė mažuma, dar žinoma kaip Rumunijos Transilvanijos regione gyvenantys vengrai, nuo Vengrijos atskirti po Pirmojo pasaulinio karo. Tai yra iki šiol skaudus klausimas Vengrijoje. Tačiau tai, kas ilgai buvo tik kultūrinė skirtis, šiandien vis dažniau politizuojama Viktoro Orbano Vyriausybės, pavyzdžiui, užsienyje gyvenantiems vengrams suteikiama pilietybė, į gyvenvietes Budapeštas investuoja pinigų ir palaiko vis didesnį ryšį.

Jei įsigaliotų nauji ES įstatymai, šie regionai dar labiau atsiskirtų.

Skamba biurokratiškai, tačiau tai – karštai diskutuojama tema Vengrijoje, kur, paaiškėjo, ir buvo suplanuota Lietuvai skirta reklamos kampanija.

„Orbanas šį klausimą labai aktyviai išnaudoja ir jo populiarumas Transilvanijoje išties aukštas. Veikiausiai ir kiti politikai tą klausimą išnaudotų, kadangi vengrams tai labai skaudus įvykis ir jie kultūriškai vis dar jaučia Transilvaniją kaip itin artimą istorinį regioną. Bet iš esmės taip, suaktyvėjo Orbano laikais, jis pradėjo ir gausias investicijas į regioną tiek Rumunijoje, tiek Serbijoje: tai ir futbolas, ir švietimas, ir kultūra“, – aiškino Vilniaus universiteto doktorantas ir Azijos kultūrų tyrinėtojas Šarūnas Rinkevičius.

„Aiškinimas, kad šios teritorijos turėtų vėl priklausyti Vengrijai, dar prieš dešimt metų būtų pavadintos lunatiko sapnu“, – LRT.lt sakė nacionalizmo ir kalbų politikos Rytų Europoje tyrinėtojas Škotijos Šv. Andriaus universitete Tomašas Kamusela. – Tačiau tada į valdžią atėjo Orbanas ir ėmė išnaudoti nacionalistines nuotaikas. Jis grąžino šią ideologiją, buvo užfiksuotas rodantis Vengrijos žemėlapį su 1914-ųjų sienomis.“

Pašnekovo teigimu, tokie sprendimai ir retorika yra Vyriausybės bandymas atsverti tai, jog daugybė vengrų emigravo į Vakarus.

Analogiškos nuotaikos apie persekiojamas mažumas buvo kurstomos ir Lietuvoje, apeliuojant į rusakalbių mažumą ir siekiant užsitikrinti reikiamus Lietuvos piliečių balsus.

Lietuviai, latviai ir estai sureagavo piktai

Įdomu tai, kad Lietuvos rusakalbiai organizatoriams Vengrijoje rūpėti pradėjo visai neseniai, rugsėjį, kai buvo likę vos du mėnesiai iki reikiamų parašų surinkimo termino, – tada prasidėjo ir aktyvi komunikacija feisbuke, atsirado puslapio versija rusų kalba.

Dar vasarą kampanijos atstovai Vengrijos žiniasklaidai sakė neketinsiantys ieškoti Baltijos valstybių rusakalbių paramos dėl to, kad jų statusas jautrus politiškai, dauguma šeimų buvo atkeltos sovietiniais metais Maskvos sprendimu. Tačiau Lietuvos lenkai, organizatorių manymu, kriterijų atitinka.

Dauguma parašų buvo gauti vos per paskutines kelias kampanijos dienas: mėnesių mėnesius iki tol lietuvių iniciatyva nesudomino.

Ir vis tik vėliau buvo pasirinkta taikytis būtent į vietinius rusakalbius, Latvijoje iniciatyva sulaukė Tatjanos Ždanokos palaikymo – tai prieštaringai vertinama politikė ir europarlamentarė, dažnai pasisakanti apie tariamą nacizmą Baltijos valstybėse ir cituojama būtent Kremliaus žiniasklaidos. Ji taip pat dalijosi žinute apie „pradedamą diskusiją dėl rusiškų bendruomenių autonomijos [Baltijos] regione“.

Būtent pasisakymai apie esą Baltijos valstybėse diskriminuojamus rusakalbius sulaukė daugiausia įsitraukimo ir reakcijų, daugiausia neigiamų, socialinių tinklų vartotojai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jie turi galimybę mokytis rusų kalba.

Lietuvoje tikslą pasiekti pavyko, tačiau aplinkybės įtartinos

Iniciatyva dėl tautinių mažumų Lietuvoje prasiskynė kelią: laiku surinkta virš 8 tūkstančių parašų. Neįprasta tai, kad dauguma jų buvo gauti per paskutines kelias kampanijos dienas: mėnesių mėnesius iki tol lietuvių iniciatyva nesudomino.

Tuo metu organizatoriai paskelbė, kad jie sieks pratęsti parašų rinkimo laiką, motyvuodami koronaviruso pandemija, ketina vykdyti kampaniją Ispanijoje.

Organizatoriai: mūsų kvietimas galioja ne tik rusams, bet ir žemaičiams

Kampanijos organizatoriai, paklausti, koks jų tikslas ir kodėl buvo pasirinkta strategija apeliuoti į rusakalbius Lietuvoje, LRT.lt sakė siekiantys didesnių finansinių galimybių Europos tautinėms mažumoms.

„Mūsų kampanija vyksta visose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir Baltijos šalyse (tačiau Baltijos šalims, ir ypač Lietuvai, buvo skirtas daug didesnis „Facebook“ reklamos biudžetas – LRT.lt).

Teikiame informaciją apie iniciatyvą visoms Baltijos šalių tautinėms mažumoms: žemaičiams, suitams (etninė bendruomenė Latvijoje – LRT.lt), lenkams, ukrainiečiams, rusakalbiams, žydams, vokiečiams, Kaukazo regiono tautoms, setams (etninė bendruomenė Estijoje – LRT.lt)“, – aiškinama atsiųstame atsakyme.

Ekspertai apie rusakalbių bendruomenę Lietuvoje: problemų yra

LRT.lt kalbinti pašnekovai, prašyti įvertinti tokią iniciatyvą ir jos reklamą, sakė, kad savaime ji nėra įtartina, nereikėtų stengtis už jos įžvelgti ir Rusijos įtakos.

„Jei žiūrėtume be geopolitinio ir politinio konteksto, klausimas turi prasmę, tai sena Vidurio ir Rytų Europos problema“, – sakė Grigorijus Potašenka, Vilniaus universiteto istorikas.

Jo teigimu, Lietuvoje reikėtų tautines mažumas ginančių įstatymų.

Joms sakoma: prisiminkite, kam turite būti lojalūs, anksčiau ar vėliau grįšime į šias žemes.

„Dešimt metų neturime tautinių mažumų įstatymo, nėra politinės valios jo priimti, kad būtų teisinis mechanizmas apsaugai. Viskas lieka truputį migloje. <...> Neturime vieno įstatymo, kur įvardytos mažumų teisės: yra Konstitucija, švietimo įstatymas, vaiko teisių apsaugos“, – apie problemą kalbėjo G. Potašenka.

T. Kamusela atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys formaliai net nelaiko rusakalbių mažuma – jos iki šiol nėra pasirašiusios Europos regioninių arba tautinių mažumų kalbų chartijos.

„Sovietų Sąjungoje rusakalbiai buvo sociologinė dauguma. Jie turi šią atmintį ir, iškilus Putinui, neoimperializmu, vadinamuoju „Russkij mir“, arba rusų pasauliu, bandoma parodyti, kad tai, kas [šiandien] laikoma mažumomis, [rusiškoje] imperijoje būtų dauguma. Joms sakoma: prisiminkite, kam turite būti lojalūs, anksčiau ar vėliau grįšime į šias žemes“, – apie tai, kaip Kremlius bando nuteikti rusakalbius buvusioje Sovietų Sąjungoje, pasakoja tyrėjas. Tai taip pat didina Vladimiro Putino populiarumą šalies viduje, sako jis.

O Vakarus Rusija dažnai stengiasi įtikinti, kad tokios valstybės kaip Lietuva pažeidžia rusakalbių teises.

„Vakarų Europoje žmogaus priklausymą tautai istoriškai nurodo pilietybė. Centrinėje Europoje tai lemia kalba. Rusijos politikai, propaganda išnaudoja šį skirtumą – sako, kad štai yra rusakalbių mažuma ir blogieji lietuviai, ukrainiečiai, jie neleidžia kalbėti gimtąja kalba“, – sakė T. Kamusela.

Jis atkreipė dėmesį, kad Rusija dažnai remia radikalius nacionalistinius judėjimus skirtingose valstybėse.

„Tai nacionalistai Lenkijoje, Slovakijoje, Katalonijoje – buvo išsiaiškinta, kad jie yra gavę paramos iš Rusijos. Tačiau abejoju, ar visus juos kontroliuoja Rusija, tai nebūtų įmanoma“, – sakė pašnekovas.