Lietuvoje

2020.11.11 06:30

Kol ministerija planavo, nuotolinis mokymas pabrango kelis kartus

Mindaugas Aušra, LRT.lt2020.11.11 06:30

Spalį savivaldybes pasiekė ilgai laukti pinigai, skirti moksleivių nuotolinio mokymo įrankiams įsigyti. Tačiau praėjus mėnesiui po pinigų pervedimo, mokytojų profsąjungos sako, kad iki šiol ne visos mokyklos aprūpintos skaitmeninėmis priemonėmis, o kol mokyklos delsė, kai kurie tiekėjai kainas sukėlė kelis kartus.

Dar vasarą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pranešė, kad iš DNR plano mokykloms aprūpinti informacinėms ir komunikacinėms technologinėms priemonėms skirs lėšų, kurios vienam mokiniui vieniems mokslo metams sudarys 40 eurų. Iš viso savivaldybėms planuojama paskirstyti apie 14 mln. eurų. Iš numatytų lėšų 2020 m. 4 mėn. vienam mokiniui skiriama po 10 eurų, 2021 m. – po 30 eurų.

Rugsėjo pabaigoje, kai dėl kylančios antrosios koronaviruso bangos vis daugiau mokinių kėlėsi į namus, nei pinigų, nei reikalingų priemonių mokyklos vis dar neturėjo, žadėto skaitmeninio mokymo priemonių katalogo – taip pat nebuvo. Spalį, visu tempu skelbiant karantiną vis kitame šalies mieste, savivaldybes pinigai pasiekė, rekomendacinis katalogas su skaitmeninio turinio priemonėmis taip pat atsirado.

Tačiau praėjus mėnesiui, o visoje šalyje jau paskelbus karantiną, mokytojų atstovai sako, kad lėšos dar ne visas mokyklas pasiekė, kai kuriais atvejais mokymosi priemones perka patys tėvai. O pinigų gavusios mokyklos pastebėjo, kad gerokai padidėjo tiekėjų kainos, į tai dėmesį atkreipė ir profsąjungos, todėl valdžios skirtų papildomų pinigų gali neužtekti visiems planams įgyvendinti. Tuo metu mokyklų vadovų atstovai tikina, kad tik lapkričio pradžioje ministerija išaiškino, kaip efektyviausiai galima būtų panaudoti mokiniams skirtus pinigus.

Kaina kilo beveik 3 kartus

Viešųjų pirkimų duomenys rodo, kad elektronines mokymosi medžiagas mokyklos pamažu perka jau nuo rugsėjo, bet aktyviai perkama ir šiuo metu. Kai kurios įstaigos skaitmeninio turinio licencijoms skiria po kelis šimtus eurų, kitos – ir po kelis tūkstančius.

Pavyzdžiui, Kauno Martyno Mažvydo progimnazija spalį iš leidyklos „Šviesa“ už daugiau kaip 4 tūkst. eurų įsigijo skaitmeninę mokymosi aplinką „EDUKA klasė“. Pasak mokyklos direktorės Juzės Grigalienės, mokyklą jau pasiekė mokiniams skirti po 10 eurų, todėl juos galėjo nukreipti 5–8 klasių moksleivių skaitmeniniam turiniui įsigyti, taip pat pirko 10 kamerų su mikrofonais.

„Laukiame naujųjų metų, kai gausim po 30 eurų ir mąstysime, ką turime įsigyti. „EDUKA“ rinkomės dėl to, kad yra labai patogu. Ją nupirkus, mokiniai prieina prie įvairių testų, vadovėlių ir pratybų. Pradinių klasių mokytojams licencijas pirkome iš savo lėšų, o pradinių klasių vaikams – neturime galimybės nupirkti, nes neužtenka pinigų. Mąstome, ar vertės šiais mokslo metais iš viso pirkti, nes po sausio bus likę ne visi mokslo metai“, – LRT teigė J. Grigalienė.

Direktorė pasakojo, kad, sudarydama sutartį su „Šviesos“ leidykla, pastebėjo, jog licencijos kaina pakilo, tačiau sakė suprantanti, jog skaitmeninio turinio parengimas nėra pigus. Anot jos, jeigu licencija nebūtų pabrangusi, mokykla būtų turėjusi galimybę skaitmeniniu turiniu aprūpinti visus mokinius.

Martyno Mažvydo progimnazija „EDUKA“ licenciją vienam mokiniui pirko už 19 eurų, mokytojui – už 15 eurų visiems mokslo metams. Tokia oficiali kaina skelbiama ir „Šviesos“ leidyklos portale, o į kainą patenka visi mokomieji dalykai mokiniui. Tačiau, pavyzdžiui, šias licencijas rugsėjį pirkusi Kretingos Simono Daukanto progimnazija mokėjo beveik keturis kartus mažiau – po 5 eurus vienam mokiniui. Ši kaina oficialiai galiojo ir visus 2019–2020 mokslo metus.

Tiesa, „Šviesos“ leidykla liepą LRT komentavo, kad skaitmeninio turinio paslaugas per pirmąjį karantiną tiekusi nemokamai, nuo naujų mokslo metų licencijas apmokestins – vienam mokiniui kainuos 7 eurus. Tačiau spalį kainą padidėjo beveik 3 kartus.

Leidyklos vadovė Milda Juonė LRT komentavo, kad „EDUKA“ kaina evoliucionavo kartu su paslaugos mastu.

„Nuo šio rudens išsiplėtė turinio bazė ir vienija žymiai didesnę autorių bendruomenę. Skaitmeninis turinys yra intelektualinis produktas, jį saugo autorių teisės ir mes jas labai gerbiame. Lyginant su pernai, teko išplėsti technologinius parametrus, sistemą pritaikyti didesniems srautams. Perkelti į daugiau serverių, į greitesnius, geresnius, užtikrinti greitaveiką, turėti didesnę komandą“, – kainos padidėjimo priežastis vardija M. Juonė.

Anot jos, licencijos brangimas niekaip nėra susijęs su valstybės skirtomis lėšomis tokiam turiniui įsigyti arba su tuo, kad iki šio rudens skaitmeninio turinio tiekėjai mokykloms šias paslaugas teikė nemokamai.

„Apskritai kaina turi atspindėti tą indėlį, kurį įmonė padaro į produktą ir kokį indėlį tas produktas sukuria. Ši rinka tokia nenusistovėjusi ir dar tiek daug kartų keisis, anksti vertinti ir daryti išvadas“, – sakė „Šviesos“ leidyklos vadovė.

Turi įtilpti į 40 eurų

Tai, kad tarp švietimo atstovų girdisi kalbų, jog tiekėjai pakėlė kainas, LRT patvirtino Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Girdim, kad tiekėjai pakėlė kainas. Blogai vertinam, taip negalėtų būti. Apskritai jau labai seniai tarp vadovėlių leidėjų ir ministerijos vyksta trintis, vieni nori iš to daryti verslą, kiti nori, kad tai būtų kur kas labiau subalansuota. Bet kol kas niekas sprendimo nėra radęs. Bet vis tiek tai yra pinigai, tie pinigai nėra maži ir čia lobizmas prasideda“, – komentavo E. Milešinas.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) balandį atlikta mokyklų apklausa parodė, kad didžioji dalis jų per pirmąjį karantiną naudojosi skaitmeniniu turiniu. Populiariausia – „EDUKA klasė“, antroje vietoje – TAMO grupės siūlomos „EMA pamokos“, trečioje – pačios NŠA kuriamas skaitmeninių išteklių rinkinys. NŠA duomenimis, šiais mokslo metais tendencijos neturėtų pakisti, nes kol kas praėjo per mažai laiko.

„Šviesos“ leidyklos vadovė M. Juonė teigė, kad ministerijai padalinus papildomus pinigus moksleiviams, užsakymo bumo nepajutusi, esą mokyklos skaitmeniniu turiniu rūpinasi nuo vasaros.

„Mokyklų Lietuvoje yra virš tūkstančio, į mus mokyklos kreipiasi nuo vasaros vidurio, kai, turbūt, šiek tiek pailsėjo po įtempto pavasario. Nuo to laiko tikrai kreipėsi gana nuosekliai. Čia jau mokyklos vidaus reikalas, kai ji apsisprendžia, kad jai tas turinys reikalingas. Bet tai tikrai nėra bendra tendencija. Galbūt tai susiję su finansavimo turiniui skyrimu“, – LRT sakė M. Juonė.

Tuo metu „EMA pamokas“ siūlanti TAMO teigia, kad kaip tik šiuo metu daugėja centralizuotų užsakymų.

„Mokyklos vis dar aktyviai kreipiasi dėl mokymosi aplinkos įsigijimo. Tikrai pastebėjome, jog centralizuoti užsakymai, kai EMA pamokas įsigyja mokykla, ženkliai išaugo“, – rašoma atsakyme.

Pasak įmonės, nepakito ir jos skaitmeninio turinio kaina. Vieno dalyko licencija vienam mokiniui visiems mokslo metams kainuoja 5,5 eurų. Tuo metu NŠA direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė teigia, kad, skaičiuojant minėtus 40 eurų moksleiviui visiems mokslo metams, buvo atsižvelgta ir į mokinių skaičių, ir į įmonių įvardintas licencijų kainas, kiek galėtų kainuoti skaitmeninis paketas.

Paklausta, kaip vertina, kad vienas iš tiekėjų rudenį ženkliai pakėlė kainas, A. Ranonytė sakė žinanti situaciją, o informaciją apie kainodaros pokyčius buvo gavusi prieš mokslų metų pradžią.

„Besitęsiantis poreikis naudotis skaitmeninėmis priemonėmis susidaro iš kelių faktorių: kiek tas produktas buvo naudojamas mokymosi procese anksčiau ir kiek į tą priemonę yra įtraukta skirtingų mokomųjų dalykų, kiek segmentų dengia“, – LRT komentavo NŠA direktoriaus pavaduotoja A. Ranonytė.

LRT apklaustos mokyklos teigia, kad gautus papildomus pinigus iš DNR plano leidžia taip, kaip nurodyta ministerijos, – 30 proc. skiria IT įrangai įsigyti, o 70 proc. pinigų leidžia arba skaitmeniniam turiniui pirkti, arba mokytojų informacinio raštingumo mokymams. Tai reiškia, kad 12 eurų iš 40 reikia išleisti vadinamajai kietajai įrangai, o 28 eurus – minkštajai.

Pinigų gavo, o problemos tęsiasi

Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas teigė, kad tarp daugumos direktorių kilo diskusijos dėl ministerijos nurodytos 30 ir 70 proporcijos. Vis dėlto, anot jo, lapkričio mėnesį buvo patikslinta, kad nebūtina per vienerius metus 40 eurų mokinio krepšelį išleisti pagal ankstesnį nurodymą.

„Kaip tik vyko susitikimas ir apie tai kalbėjome. Jeigu turėtume vienus kalendorinius metus ir turėtume susispausti tame biudžete, reikėtų leisti pinigus pagal proporcijas, bet dabar aš supratau, kad DNR plano įgyvendinimas ilgesnis ir tą lėšų santykį galime skaičiuoti visame plano laikotarpyje. Tai, matyt, mokyklos pradžioje daugiau lėšų išleis įrangai įsigyti, o vėliau – mokymams ir programoms“, – teigė mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.

Kol vienos mokyklos sprendžia, kaip vis dėlto teisingai reikia panaudoti DNR plano pinigus, kitose, pasak profsąjungų atstovų, mokiniams reikalingą turinį perka patys tėvai. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė Jurgita Kiškienė sako, kad nuotoliniu būdu tenka dirbti jau kurį laiką, o vis dar laukiama apklausų, poreikio vertinimo ir priemonių paskirstymo.

„Mes žinom, kad daugumoje mokyklų, ypač vyresnėse klasėse, nuotolinis mokymas prasidėjo seniai, o priemonių, skirtų nuotoliniam mokymui, vis dar stinga arba jos vėluoja, arba išvis nėra. Girdime, kad netgi tėveliai perka pasiteisinusias priemones. Matom visą priemonių sąrašą, pateiktą oficialioje platformoje, ir galima būtų pasidžiaugti, kad tas sąrašas toks didelis, bet mokytojui pačiam tenka spręsti dėl kokybės, bandyti parsisiųsti, nežinai, veiks ar neveiks. Matome, kad yra ir nereikalingų dalykų, neveikiančių arba sunkiai administruojamų platformų“, – sakė J. Kiškienė.

Kita problema – investicijos į technologijas. Svarstoma, kad joms gali būti skirta kur kas per mažai pinigų, nes yra mokinių, kurie namie turi tik vieną kompiuterį arba planšetę, o juo naudojasi kur kas daugiau namiškių. Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos direktorė J. Grigalienė mini, kad mokykloje yra maždaug 38 moksleiviai, kuriems reikia pagalbos su technika.

„Ne visi tėvai turi internetą, todėl, pavyzdžiui, planšečių, kurias gavome iš ministerijos, negalime duoti tokiems moksleiviams, nes dovanotas internetas baigėsi po 2 mėnesių. Galvojam pirkti naujas korteles, turime šiek tiek likučių krepšeliuose, kažkaip spręsime vienaip ar kitaip. Mes dar turime 30 tobulesnių planšečių, galbūt jas dalinsime vaikams. Pavyzdžiui, šiemet atsikėlė mama, išlaikanti tris vaikus, ir ji neturi nei interneto, nei kompiuterio, ir mokykla sprendžia, kaip padėti tokiai šeimai“, – LRT pasakojo mokyklos direktorė.

Tai, kad trūksta įvairių priemonių, jau dabar pripažįsta ir J. Kiškienė, tačiau, anot jos, didžiausią nerimą kelia ryšys.

„Jau ir taip stengiamės naudoti savo pačių ryšio priemones, bet ir jos stringa. Vaikams tos priemonės taip pat stringa, jie jaučiasi nepatogiai. Labai didelė problema su kameromis. Kad ir kaip norėtume matyti vaikų veidus, kartais jie to negali padaryti“, – sakė mokytojų atstovė J. Kiškienė.

Ragina skaitmeną derinti su įprastu mokymu

Į kritiką, kad antroji koronaviruso banga švietimo institucijas užklupo netikėtai, NŠA direktoriaus pavaduotoja A. Ranonytė reaguoja teigdama, kad mokinio krepšelyje mokyklos dar iki DNR plano turėjo lėšų, kurias esą galėjo planuotis ir naudoti, rengdamosi šiems mokslo metams ir skaitmenos priemonėms įsigyti. Anot jos, DNR lėšos niekada nebuvo planuojamos kaip pagrindinis finansavimo šaltinis arba kaip alternatyva iš biudžeto skirtoms lėšoms.

„Mokykloms siūlomas įvairus skaitmeninis turinys, bet mokykla sprendžia didesnį klausimų skaičių nei tik licencijų įsigijimas. Apskritai, mažiau yra daugiau, reikia efektyviai naudoti turinį, svarbu įsivertinti, ar reikia to turinio, nes nupirkti visas licencijas mokyklai, o paskui tikėtis, kad bus reikalinga, nėra gerai. Atėjęs skaitmeninis mokymosi turinys nepaneigė vadovėlio“, – teigė A. Ranonytė.

„Šviesos“ leidyklos, kuri yra ir viena didžiausių vadovėlių tiekėjų Lietuvoje, duomenimis, prasidėjus ir besitęsiant pandemijai, vadovėlių pirkimų apimtys nesumažėjo, todėl esą matosi, kad kol kas mokyklos popierinių mokymo priemonių skaitmena dar nepakeitė.

„Mišrusis mokymo modelis, kai skirtingos priemonės subalansuotos tarpusavyje, jau buvo derinamas iki šiol, tik mažesniais mastai. Mes jau kurį laiką galvojame, kaip skaitmeninis turinys gali papildyti tradicinį ugdymą. Tai puikiai įdarbina šiuolaikinio mokinio gebėjimus“, – sakė leidyklos vadovė M. Juonė.

Tai, kad šalies mokyklos jau kurį laiką derina skaitmeninį mokymosi turinį su popieriniais formatais, pastebi ir TAMO grupė. Pasak jos atstovų, jau ne vienus metus mokytojai naudoja interaktyvią mokymosi aplinką ir kiekvienais metais naudotojų skaičius auga.

Populiariausi

Rugsėjo 1-oji

Lietuvoje

2021.03.05 12:48

Pradinukų sugrįžtuves į klases ketinančios skelbti Plungės meras: baubas nėra toks didelis, kokį jį piešia

iki antradienio vakaro laukia mokyklų, kurios nori atverti duris, apsisprendimo; atnaujinta 15.58