captcha

Jūsų klausimas priimtas

Su kokiais iššūkiais Lietuvoje susiduria Ispanijos karių kontingentas

Nuo NATO oro misijos pradžios sausį Ispanijos karių kontingentas jau ne kartą kilo identifikuoti lėktuvų. Dažniausiai tai buvo Rusijos žvalgybiniai ir transportiniai lėktuvai, su naikintuvais susidurti neteko. Taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Karinės paslaptys“ pasakoja Ispanijos kontingento vadas Pulkininkas leitenantas Juan Antonio Ballesta Miñarro.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lietuvoje sausį išsilaipino 130 Ispanijos karių: pilotai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, ryšių ir kitų sričių specialistai. Ispanija oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvauja trečiąjį kartą. Nuo 2004-ųjų kovo, kada Lietuva, Latvija ir Estija taip NATO narėmis, oro policijos misiją vykdė jau 16 NATO valstybių. Ispanijos kontingento misija – jubiliejinė – 40-toji.

Ispanijos kontingento vadas Pulkininkas leitenantas J. A. B.Miñarro pasakoja, kad įrangos gabenimas į Lietuvą buvo didžiausias iššūkis ispanų kariams, tačiau kitkam jie buvo pasiruošę.

Savo ruožtu pilotas Leitenantas Antonio Juárez Pérez pažymi, kad misija Lietuvoje nesiskiria nuo to, ką ispanų kariai atlieka namie. „Mes šiai misijai esame visiškai pasirengę [...]. Čia budime dvidešimt keturias valandas per parą, esame šiai užduočiai visiškai pasirengę, todėl papildomų treniruočių nereikia“, – kalba pilotas.

– Ką reiškia pilotuoti naikintuvą Eurofighter Typhoon?

– Paaiškinti sudėtinga, nes tai reikia pajausti. Tinkamų žodžių tam negalėčiau rasti. Pilotuodamas šį lėktuvą jaučiuosi puikiai. Kai esu ore, jaučiu didelį malonumą.

– Kiek skrydžio valandų jūs turite surinkti per nustatytą laiką, kad būtumėte kvalifikuotu pilotu?

– Priklausomai nuo misijos. Pavyzdžiui, misija Lietuvoje nesiskiria nuo to, ką mes atliekame namie. Todėl mes šiai misijai esame visiškai pasirengę, atliekame ją kasdien, turime pakankamai treniruočių.

Būdami čia, Lietuvoje, skraidome mažiau negu Ispanijoje, nes turime pakankamai įgūdžių. Čia budime dvidešimt keturias valandas per parą, esame šiai užduočiai visiškai pasirengę, todėl papildomų treniruočių nereikia.

[...]

– Esate pilotas iš Ispanijos.  Ar yra skirtumų skraidyti virš skirtingo kraštovaizdžio, virš lygumų, juk mes neturime jums įprastų kalnų ir vandenyno?

– Kai skrendi aukštai, skirtumo nematai. Dangus visur vienodas. Tačiau man neįprasta žvelgti žemyn ir matyti didžiulius apsnigtus plotus. Beje, skrendant žemoje temperatūroje, varikliai pagamina daugiau galios. Todėl kai šalta, kilti labai smagu.

Man pačiam neteko patirti dvidešimties laipsnių šalčio temperatūros, todėl prieš skrydžius būdavo šaltoka, tačiau lėktuve jau to nebejauti. O žemėje tenka šilčiau apsirengti. Taigi, skirtumų nedaug. Tiesa, dar pakilimo takas pateikė staigmenų. Ispanijoje niekada neteko leistis ant apledėjusio tako. O čia kartais ant tako būna ir sniego, ir ledo. Tačiau didelių problemų nematau. Atliekame savo misiją, ir tiek.

Kontingento vadas: prie Lietuvos sąlygų pripratome

– O kokius tarnybos Ispanijoje ir Lietuvoje skirtumus pamatėte jūs, neskaitant oro?

– Didžiausias iššūkis buvo atsigabenti viską, ko reikia. Įrankius, aptarnavimo įrangą. Viskas, ko reikia, kad mūsų lėktuvai galėtų pakilti bet kuriuo metu. Oras, žinoma, taip pat iššūkis. Atvykome paskutinėmis gruodžio dienomis, kai smarkiai atšalo. Mums tai buvo neįprasta ir sunku. Dabar jau aklimatizavomės.

Lėktuvai paleidžiami angaruose, kurie yra šildomi, o dėl viso kito skirtumų daug nematau. Mūsų pilotai taip pat ruošėsi tokiam klimatui. Jie pasirengę netikėtumams, jei tektų katapultuotis, palikti lėktuvą. Jie aprūpinti specialia įranga, kuri gausesnė nei mes įprastai naudojame Ispanijoje. Visa kita – taip pat, kaip ir Ispanijoje.

– Nuo misijos pradžios jums jau teko kilti pagal aliarmą ir identifikuoti lėktuvus. Tai buvo Rusijos naikintuvai, kariniai lėktuvai?

– Taip, tai buvo Rusijos, tačiau ne koviniai, o kitokios paskirties lėktuvai. Žvalgybiniai ir transportiniai. Kol kas dar nematėme nė vieno naikintuvo.

– Iš jūsų patirties Europoje, virš Atlanto vandenyno, ar dažni atvejai, kai lėktuvai skraido be skrydžio planų, be atpažinimo signalų, išjungtais atsakikliais? Tai dažnas atvejis čia?

– Taip, kartais tokių atvejų pasitaiko. Tai nebūtinai susiję su negerais ketinimais. Kartais tai gali įvykti dėl orlaivio techninių problemų. Be to, po Rugsėjo  11-osios teroro aktų visuomet turime galvoje lėktuvų užgrobimą. Turime daug treniruotis, kad sėkmingai reaguotume į kiekvieną šių situacijų.

Visuomet, kai artėjame prie orlaivio, kuris neatsiliepia, arba nevykdo nurodymų, svarstome, ar lėktuvo skrydis nėra susijęs su teroristiniais ketinimais arba užgrobimu. Tikėkimės, kad tokių įvykių čia nebus. Bet dažniausiai tenka susidurti su lėktuvais, kurie patiria kokią nors bėdą. Ne kasdien, bet dažnai. Pagalbos teikimas civiliniams lėktuvams, kurie galbūt pateko į bėdą  – mūsų darbo dalis, ne tik susidūrimai su koviniais orlaiviais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...