Lietuvoje

2020.11.10 08:34

Šimonytė: kandidatai į ministrus gali būti ir ne Seimo nariai, ir nepartiniai

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.11.10 08:34

Būsimosios valdančiosios koalicijos kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad tarp šiuo metu derinamų kandidatūrų vadovauti ministerijoms gali atsirasti ir partijoms nepriklausantys asmenys, tačiau pabrėžia, kad sieks, jog šie turėtų platų palaikymą parlamente.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos lyderiai pirmadienį pasirašė sutartį dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo. Kitas etapas – susitarimas dėl pozicijų Vyriausybėje ir Seime. Jau penktadienį bus renkamas naujojo parlamento pirmininkas, realiausia kandidate pareigoms užimti matoma Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jog šios kandidatūrą palaikytų, pasisakė ir opozicijoje būsiantys „valstiečiai“.

LRT RADIJUJE antradienį kalbėjusios I. Šimonytės vertinimu, tokia aplinkybė svarbi.

„Yra tokių precedentų buvę, norėčiau priminti Ireną Degutienę, kuri visada turėdavo didelį pasitikėjimą, taip pat ir opozicijos, ir kai būdavo slapti balsavimai, jis sugebėdavo Seime surinkti 100 ir daugiau balsų. (...) Seimo pirmininkas yra viso Seimo pirmininkas, pagal galiojančias normas jis negali būti ir konkrečios frakcijos narys, nors aišku, dalyvavimo kažkiek yra. Jeigu tave gerai vertina ir opozicija, ir pozicija, būti viso Seimo pirmininku yra daug lengviau nei to nesant“, – sakė konservatorių kandidatė į premjeres.

Kol kas potencialių ministrų pavardės minimos tik svarstymuose žiniasklaidoje, I. Šimonytė sako, kad partijos vis dar tariasi, visiškai tikėtina, jog tarp kandidatų bus ir nepartinių žmonių.

„Žinoma, kad gali būti ir žmonės, kurie nėra Seimo nariai, kurie nepriklauso politinei partijai. Aš ir pati nepriklausau partijai, kaip žinia, todėl būtų keista kelti kitiems reikalavimus, kurių pati neatitinku“, – sakė I. Šimonytė.

Ji pridūrė, kad norėtų išvengti kandidatų siūlymo, kurie neturės palaikymo parlamente. „O ar tai Seimo narys, ar ne – tai ne taip svarbu“, – teigė ji.

Viena aktualiausių pozicijų – sveikatos apsaugos ministro, kuriam teks didelė atsakomybė valdant koronaviruso plitimą. Tiesa, I. Šimonytė mano, kad Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo poziciją naujoje Vyriausybėje užimti turėtų ministras pirmininkas, jog būtų išvengiama „dvigalvystės“. Be to, priimami sprendimai platesni nei tik sveikatos apsaugos sritis.

„Tai nėra lokali epidemija ar sveikatos krizė, su kuria tikrai sveikatos apsaugos ministras susitvarkytų. Tai yra toks dalykas, kuris turi įtaką švietimo sistemai, ekonomikai ir įvairioms kitoms gyvenimo sritims“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sakė ji.

Kaip teigė I. Šimonytė, šiuo metu dirba koalicijos deleguota grupė, kuri analizuoja su COVID-19 susijusius duomenis ir modeliuoja scenarijus.

„Scenarijų gali būti įvairių, labiausiai jie priklausys nuo to, kiek pavyks karantino priemonėmis pristabdyti naujų atvejų augimą. Opcijų, pagal kurias naujai Vyriausybei reikėtų pradėti savo darbą, yra nemažai. Todėl dabar turi darbo ne tiek ministras, kiek žmonės, kurie dirba su duomenimis, su skaičiais, scenarijų modeliavimu, taip pat diskutuoja su medikais ir kitais ekspertais“, – sakė kandidatė į premjerus.

Kalbėdama apie incidentą Astravo atominėje elektrinėje Baltarusijoje, kai sprogo keli įtampos transformatoriai, I. Šimonytė sakė, jog tai kelia nerimą, kaip ir „bet kokie incidentai, kurie vyksta toje vietoje“.

„Mūsų pagrindinė linija ir pagrindinis argumentas per visą laiką ir buvo, kad kalbame apie nesaugų statinį ir juo labiau toje šalyje informacija vertintina absoliučiai kritiškai, nes niekada negalime pasitikėti jokia oficialia informacija, kokia yra, kokia nors dokumentacija, kuri buvo dingusi prieš pat planuojamą elektrinės paleidimą“, – kalbėjo politikė.

Tai, pasak jos, tik aktyviau skatina imtis priemonių, kad nebūtų svarstymų apie šios elektrinės plėtrą, „o ir tai, kas yra padaryta, būtų kiek įmanoma sustabdyta“.

Populiariausi

Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5