Lietuvoje

2020.11.09 21:47

Apžvalgininkas apie konservatorių planus valdžioje: į pagrindines ministerijas nusitaikiusi jaunimo grupuotė, lojali Landsbergiui

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.11.09 21:47

Pirmadienį pasirašyta centro dešinės valdančiosios koalicijos sutartis tarp Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Kaip seksis riedėti valdančiųjų traukiniui?

Atsakymų ieško laidos „Dienos tema“ svečiai – Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė ir politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

– Viešojoje erdvėje atrodo, kad valdančiųjų traukinys pūškuoja nesustodamas ir puikiai braunasi į priekį. Kada prasidės trintis? Aš kalbu apie trintį ne tik tarp koalicijos partnerių, bet ir partijų viduje. Tarkime, ir konservatorių partijoje, kurioje yra daugybė profesionalių politikų, kurie norėtų užimti tam tikrus postus, bet postų skaičius yra ribotas.

V. Būdienė: Koalicijos sutartis, kuri šiandien pasirašyta, iš tikrųjų yra, sakyčiau, labai saliamoniška. Diskutuotini klausimai sudėti į atskirą punktą ir dėl jų nėra jokių pažadų, tik pasakyta, kad išsiskiria nuomonės, skliausteliuose net pridėta, kad dviejų partijų. Taigi, manyčiau, apžvelgiant tą koalicijos sutartį, reikia galvoti, kokie galimi scenarijai. Ar tai, kas įrašyta penktame punkte, tai yra vertybinės nuostatos, tikrai išmintingai buvo sudėtos taip, kad jų į Vyriausybės programą net nežadama dėti, jos bus paliktos Seimui. Seimui kaip ir grąžinama daugiau reikšmingumo, nes normatyvinės, vertybinės nuostatos bus svarstomos, Seimo narys, kiekvienas frakcijos narys galės teikti įstatymų pasiūlymus. Bet čia kyla klausimas dėl pačios koalicijos sutarties – ar tai iš tikrųjų kompromisas, ar abi liberaliosios partijos nusileido didžiosios koalicijos partnerės Tėvynės sąjungos diktatui.

Dienos tema. Bruveris užsiminė apie galimus pirmus susirėmimus tarp konservatorių ir prezidento (su vertimu į gestų k.)

– O kokia nuomonė peršasi stebint, nes liberalios partijos džiaugiasi, kad į jų siūlymus atsižvelgta? Tačiau, kaip teisingai pastebėjote, penktame straipsnyje paminėti svarbūs klausimai, tačiau dėl jų nėra sutarimo, nėra įsipareigojimų juos spręsti.

V. Būdienė: Taip, įsipareigojimo nėra ir galbūt palikta liberalioms partijoms, toms frakcijoms parodyti savo pajėgumą teikti Seimui ir ieškoti žymiai daugiau atramos Seime, ne vien tiktai koalicijoje. Manau, politinis teatras dar tik prasidėjęs. Bet greitai pasirašyta sutartis dėl to yra tokia nugludinta, be aštrių kampų, kurie išskirti visai į atskirą straipsnį, nedaug ką reiškiantį. Manau, kad tas teatras greit prasidės. Žinoma, gali kilti konfliktų. Žinant, kad Tėvynės sąjunga dvilypė: iš vienos pusės, gana liberaliai nusiteikę Seimo nariai, iš kitos pusės, konservatyvūs tikrąja konservatyvumo prasme. Taigi visko gali būti. Be to, daug priklausys nuo to, kas bus Seimo pirmininkas. Galbūt mes dar turėsime progą apie tai pasikalbėti. Jeigu Seimo pirmininke taptų Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdžio frakcija, mano požiūriu, labai susilpnėtų, nes ji tarytum taptų visų. Seimo pirmininkas turėtų būti visų, gan nešališkas.

– Kaip tik norėjau paklausti pono Bruverio apie Seimo pirmininką. Mes iki šiol žinome vieną pavardę – pavardė aiškiai įvardyta Ingridos Šimonytės, kuri yra kandidatė į premjerus. Taip pat minima Viktorija Čmilytė-Nielsen, tačiau tai jokiuose dokumentuose neužfiksuota. Jūsų manymu, koks realiausias kandidatas užimti Seimo pirmininko postą?

V. Bruveris: Na, nežinau, man tebėra tas susiformavęs įspūdis, kad kažkoks neformalus, neoficialus, bet principinis sutarimas tarp Liberalų sąjūdžio ir konservatorių lyg ir yra, tai V. Čmilytė-Nielsen. Jeigu jau Liberalų sąjūdis iškart po antrojo rinkimų turo pasiryžo garsiai pasakyti savo ambicijas dėl Seimo pirmininko posto... Suformuluokite taip: man atrodo, V. Čmilytė-Nielsen turi neblogus šansus ją tapti.

– Net Ramūnas Karbauskis šiandien pareiškė, kad „valstiečiai žalieji“ balsuotų už šią kandidatūrą.

V. Bruveris: Aš manau, su tuo klausimu yra susijęs kitas klausimas. Kitas nežinomasis – kur dėtis Gabrieliui Landsbergiui? Į kurią, pavyzdžiui, poziciją Vyriausybėje? Greičiausiai tai būtų užsienio reikalų ministro postas. Ar tai nekeltų problemų ar alergijos, pavyzdžiui, prezidentui ar kokioms kitoms grupėms arba partijoms? Aš manau, kad atsiranda daug papildomų nežinomųjų. Tokia kadrinė problema. Dėl V. Čmilytės-Nielson – manau, yra neblogos galimybės, kad ji taps Seimo pirmininke. Gal šiek tiek nesutikčiau su kolegės nuomone, kad labai smarkiai susilpnėtų Liberalų sąjūdžio frakcija. Formali nenarystė Seimo pirmininko frakcijoje nereiškia tikros, realios nenarystės. Liberalų sąjūdis kaip partija ir frakcija įgautų daugiau politinio svorio, reikšmės koalicijoje. Ko jie iš tiesų ir siekia.

– Minėjote G. Landsbergį. Ar jums nekeista, kad rinkimus laimėjusios partijos lyderis iki šiol nepasakė, ką galėtų daryti ir kokios pozicijos imtis? Kai kas jam matavo ir Seimo pirmininko kėdę, kiek realu, kad jam būtų baisu bandyti pasitikrinti pasitikėjimą Seime todėl, kad balsavimas yra slaptas?

V. Bruveris: Man keista, trumpai atsakant į jūsų klausimą. Apskritai keistas šis kadrinis slaptumas. Naujoji valdžia žadėjo kokybiškai radikaliai skirtis nuo buvusios valdžios ir būti maksimaliai atvira, skaidri, demokratiška. Dabar tas tradicinis slapukavimas būsimus ministrus ruošiant pateikti mūsų teismui kaip triušį iš rankovės man ne visai patinka ir yra keistas.
O dėl G. Landsbergio – aišku, pagal politinę logiką sutikčiau su Laisvės partija ir jos lydere Aušrinė Armonaite. A. Armonaitė sako – dėl to, kad kalbama apie Liberalų sąjūdį. Bet ir čia aš sutikčiau su tuo, kad taip stipriai laimėjusi partija kaip konservatoriai turėtų kontroliuoti ir Seimo pirmininko postą. Būtų logiška partijos pirmininkui Seimo pirmininko postas. Bet, matyt, ir jūs teisus savo klausimu suponuodamas, kad toje pačioje konservatorių partijoje ar tarp koalicijos partnerių, ar tame pačiame Liberalų sąjūdyje gali atsirasti tokių, kurie neįmes reikalingo balselio į tą krepšelį, paskui galėtų laukti partijos pirmininko didesnis konfūzas nei G. Palucko Utenoje.

– Dar klausimas dėl kandidatės į premjerus I. Šimonytės vakarykščio pareiškimo: laidai „Savaitė“ ji pasakė, kad jeigu susikompromitavęs ministras neatsistatydintų, tai atsistatydintų pati. Ką reiškia tokia retorika, ko tikėtis iš Vyriausybės ir, kita vertus, jeigu I. Šimonytė bus tokia principinga, ar ji išdirbs visą kadenciją?

V. Būdienė: Manyčiau, toks pasakymas yra labai teigiamas. Mūsų, kaip rinkėjų, ausims jis yra patrauklus, nes tokios moralios politikos seniai Lietuvos žmonės trokšta. Tos visos istorijos su keliukais nemalonios ne tik politikams, bet ir patiems rinkėjams, kurie nori skaidrios politikos. Tai, manyčiau, toks gan populistinis pasakymas, bet bus malonu, jeigu taip ir įvyks.

– Dėl kokių ministrų postų turėtų vykti atkakliausia kova? Galbūt išskirtumėte ministerijas, kurios tradiciškai bent jau iki šiol būdavo mažiausiai grobstomos, mažiausiai norimos?

V. Bruveris: Švietimo ministro postas gali būti dviprasmiškiausias. Viena vertus, aišku, tai daugiausia problemų turinti ministerija. Kita vertus, viena iš tų, kur galima visai neblogai pasirodyti dažnumo, regimumo prasme. Dėl šios ministerijos stumdymasis gali įvykti. Na, ir svarbiausios – ūkinės ministerijos: Aplinkos ministerija, Susisiekimo, Energetikos, Ūkio, Ekonomikos ir inovacijų. Dėl finansų ministro – viskas aišku, čia bus premjerės ministerija, dešinioji ranka. Bet aš manau, kad dėl pačių ministerijų žūtbūtinių pasistumdymų neturėtų vykti, nes tas pagrindines daugiausia ims konservatoriai, kiek teko girdėti tas pagrindines skambančias pavardes. Vis tiek tai šalia G. Landsbergio susibūręs partijos jaunimas, jaunoji partijos moterija.

– Gal galite įvardyti?

V. Bruveris: Ne paslaptis, ir spaudoje yra praslydusios tos pavardės: ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, ir Monika Navickienė, ir Gintarė Skaistė minima. Gal geriau šiame etape kalbėti apie bendras politines tendencijas. Kiek teko girdėti, į pagrindinės ministerijas, kurios turėtų atitekti konservatoriams, yra nusitaikiusi partijos jaunimo grupuotė, kuri yra lojali G. Landsbergiui ir priskiriama jo aplinkai. Partijos vyresnioji karta, konservatyvi partijos karta paliekama labiau Seime. Jai bus siūloma užsitikrinti Seimo komitetų pirmininkų postus, čia bus tokia takoskyra.

– Ar į prezidento G. Nausėdos reikalavimus bus atsižvelgta? Jūsų manymu, ko galėtų prezidentas norėti labiau? Viešojoje erdvėje minima, kad jis galėtų siūlyti užsienio reikalų ministrą.

V. Bruveris: Aš manau, kad užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai prezidentui turėtų būti vieni labiausiai rūpimų. Tai labiausiai rūpimi postai ir konservatoriams. Krašto apsauga ir užsienio reikalai jiems yra labai svarbios simboliškai ir politiškai temos. Aš manau, čia turėtų būti pirmos susirėmimų temos tarp konservatorių ir prezidento.

Populiariausi

Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5