captcha

Jūsų klausimas priimtas

Miltų skandalo tęsinys: „auksiniai“ konservai viceministrui per brangūs nepasirodė

Per brangūs miltai varguoliams netinka, tačiau auksinės kokybės ir dvigubai brangesni nei rinkoje Kėdainių konservų fabriko gamybos mėsos ir pupelių konservai kaip tik. Taip nusprendė Žemės ūkio ministerijai pavaldžios Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros valdyba, vadovaujama buvusio „Krekenavos agrofirmos“ vadybininko žemės ūkio viceministro Viliaus Martusevičiaus.
M. Vaičiulio (BFL) nuotr.
M. Vaičiulio (BFL) nuotr.

15min.lt gavo žvalgybinio rinkos tyrimo duomenis, kuriais remdamasi Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra bandė valdybai įrodyti, kad priekabės dėl per brangių miltų yra nepagrįstos.

Iš jų matyti, kad brangiau nei rinkoje varguoliams perkami daugelis produktų. O dvigubai permokama ne tik už miltus, bet ir už mėsos ir pupelių konservus.

Agentūrai parengtoje lentelėje nurodoma, kad kilogramą mėsos konservų, kuriuose ne mažiau nei 80 proc. kiaulienos, rinkoje galima įsigyti už 1,6 euro, tuo tarpu varguoliams jie pirkti už 3,2 euro. Konservuotų pupelių kaina stebina dar labiau. Rinkoje ji siekia vos 0,89 euro, o varguoliams pupelės pirktos už kilogramą sumokant 2 eurus.

Šiuos produktus parduoti teisę laimėjo įmonė „Sanitex“, o produktų gamintojas – Kėdainių konservų fabrikas.

Nors pateiktoje lentelėje matyti, kad vertinti tik tie konservai, kuriuose mėsos ne mažiau nei 80 proc., tačiau viceministras Vilius Martusevičius tikina, kad rinkos tyrimą agentūrai atlikusi ir pateikusi šiuos skaičius įmonė „Eurotela“ neatsižvelgė į konservų kokybę.

Jis patikino esąs 100 proc. garantuotas, kad už visus kitus pirkinius, išskyrus miltus, agentūra permokėjo pagrįstai.

„Jei kalbame apie konservus, tai esminis dalykas yra, koks procentas kiaulienos ir negali būti konservantų. Buvo kalbama, kad mėsos konservus galima įsigyti dvigubai pigiau, bet padarėme analizę, kad tada kiaulienos būtų vos 20 proc.“, – sakė viceministras.

Jis sakė šiuo metu mėsos konservų pavyzdžių turintis net savo kabinete ir kvietė kartu juos apžiūrėti.

„Nieko brangaus nėra nupirkta, nes tai priklauso nuo techninių specifikacijų. Jūs atvykit pas mane į kabinetą ir pažiūrėsite, nes yra supirkti analogiškų produktų pavyzdžiai. Analogai kainuoja, pavyzdžiui, 4,99 euro „Biovelos“, o kituose pigesniuose, kurie gal ir 1,6 euro kainuoja, kiaulienos tik 26 proc.“, – užtikrino jis.

Jis pabrėžė, kad produkciją varguoliams brangina ir tai, kad dalijimui maisto produktai turi būti specialiai įpakuoti, pažymėti ES vėliava ir nurodymu, kad ši prekė pirkta iš ES fondų lėšų.

Ką pirkti sprendė ne valdyba?

V. Martusevičius tikino, kad jo vadovaujama agentūros valdyba nežinojo, kokios kokybės produktus agentūra ketina pirkti. Esą tai agentūros viešųjų pirkimų komisija derino ne su Žemės ūkio ministerija, kuriai yra pavaldi, o su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir jos partneriais.

V. Martusevičius vėliau per Žemės ūkio ministerijos viešųjų ryšių skyrių patikslino, kad dar pernai liepos mėnesį buvo gauti patvirtinimai dėl techninių specifikacijų pirkiniams.

2015 metų liepos 9 d. buvo gautas patvirtinimas iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kad pastabų techninei specifikacijai nėra. Patvirtinimas gautas dėl visų 16 pozicijų.

2015 metų liepos 13 d. gautas patvirtinimas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kad nėra pastabų dėl gabalinės mėsos konservų.

Liepos 20 d. Europos Socialinio fondo agentūra patvirtino, kad neturi pastabų techninei specifikacijai dėl maisto pirkimo sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Patvirtinimas gautas dėl visų 16 pozicijų.

Gali tik leisti arba ne

Anksčiau šią savaitę žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigė, kad skurstantiems ne patį prasčiausią maistą ragina pirkti jį varguoliams dalinantis „Maisto bankas“, tačiau jo atstovai tikina, kad jokios įtakos sprendžiant, kokius produktus teikti nepasiturintiems, neturi.

V. Martusevičius sako, kad įtakos lemti, kokios kokybės maistą pirkti varguoliams, neturi ir jo vadovaujama agentūros valdyba.

Mes iš tikrųjų valdyboje nei kainų, nei tiekėjų, nei techninių sąlygų nenustatinėjome ir netgi negalėjome kištis, kad nebūtų įtakos ar ko, – sakė viceministras.

„Kai vyksta kažkoks konkursas, valdyba gali tik leisti daryti arba ne, o visa kita įmonė turi daryti pati. Mes iš tikrųjų valdyboje nei kainų, nei tiekėjų, nei techninių sąlygų nenustatinėjome ir netgi negalėjome kištis, kad nebūtų įtakos ar ko“, – sakė jis.

Jis tikino nežinojęs nei konkurso laimėtojų, nei jų pasiūlytų subtiekėjų, nors agentūra konkurso sąlygose griežtai nurodžiusi tiekėjams pateikti informaciją apie maisto gamintojus.

„Esmė buvo, kad laimėtojai turi pasiūlyti mažiausią kainą ir, kad būtų atitikimas techninei specifikacijai“, – sakė jis.

Miltų kainą stebėjo akyliau

Tačiau ne visi mažiausią kainą pasiūlę tiekėjai įmonės valdybai įtiko.

Dar spalio 26 dienos valdybos posėdyje vienbalsiai nutarta, kad dvigubai permokėti už miltus negalima ir reikia prašyti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo pasiūlymą atmesti.

Pastebėtina tai, kad sprendimas priimtas viceministro V. Martusevičiaus ir kitų dviejų Žemės ūkio ministerijos darbuotojų Reginos Mininienės ir Rimanto Krasuckio balsais. Posėdyje tuometė agentūros vadovė Aldona Milinienė ir agentūros darbuotoja Vita Kijanskaitė dalyvavo neturėdamos balso teisės.

„Buvo paprašyta parodyti, kokios prekės perkamos ir kokia kaina. Kadangi miltai yra ta strateginė prekė, kurios kaina labai matoma ir labai išsiskyrė, tai buvo logiška, kad valdyba pasiūlė nepirkti. Stebina ir mane, kad antrus metus su miltais vyksta tas pats. Juk bet kuris žmogus mano vietoje labai atidžiai žiūrėtų. Praėjusiame pirkime baltymo buvo numatyta daugiau, taigi šį kartą labai atidžiai buvo žiūrima į miltus. Kiti produktai nėra strateginiai, grikiai ar košės gali būti greito paruošimo, o miltų nebūna greito paruošimo arba tokių, kuriuose miltų daugiau, todėl buvo lengva pastebėti“, – aiškino V.Martusevičius.

Atidžiai miltus V. Martusevičius galėjo vertinti dar ir dėlto, jog yra juos matęs ne tik virtuvėje ir parduotuvėje.

Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje privačių interesų deklaracijoje V. Martusevičius nurodė kad yra užėmęs vadovaujančias pareigas bendrovėje „Jonavos grūdai“.

VPT nepirkti neleido

Valdybos pasiūlymo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) su prašymu stabdyti pirkimą agentūra vykdyti neskubėjo. Todėl lapkričio 20 dieną valdyba susirinko dar kartą ir įpareigojo agentūrą atlikti rinkos kainų analizę ir paaiškinti, kodėl miltus ketinama pirkti kur kas brangiau.

Tokią analizę agentūra pirko iš „Eurotelos“ gruodžio 3 dieną. Pateiktoje kainų lentelėje nurodoma, kad konkurse didesnėmis nei rinkos kainomis perkami tikrai ne vien miltai.

Tačiau valdyba neatlyžo nutraukti pirkimą tik dėl kvietinių miltų. Agentūra pernai gruodžio 21 dieną pagaliau kreipėsi į VPT ir šiemet sausio 12 dieną sulaukė atsakymo.

Jame VPT nurodo, kad agentūra neturi teisės nevykdyti miltų pirkimo, kai tuo pačiu metu didesnėmis nei rinkos kainomis perka kitus maisto produktus, pavyzdžiui, grikius. Be to, tarnyba nurodo, kad maistui pasirengta iš viso išleisti 16,4 mln. eurų ir ši suma jau patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministrės.

Be miltų, agentūra buvo sudariusi sutarčių už 12,5 mln. eurų, tad pinigų jai pakako ir miltams įsigyti.

Šį VPT sprendimą agentūra galėjo skųsti teismui. Tačiau Žemės ūkio ministerija to padaryti jos neprivertė. Po VPT išvados dar pareigas ėjusi A.Milinienė tikino, kad miltai bus perkami. Tačiau netrukus A.Milinienė atsistatydino, o Žemės ūkio ministerija dėl maisto pirkimo nepasiturintiesiems sausio 28-ąją kreipėsi į Generalinę prokuratūrą norėdama išsiaiškinti, ar pirkimo procedūros buvo atliktos teisėtai, ar Rinkos reguliavimo agentūros atlikti veiksmai nepažeidė įstatymų.

Prokuratūros prašoma apginti viešąjį interesą, kreipiantis į teismą, kad pirkimo sutartys būtų nutrauktos, o dėl miltų pirkimo sutartis nebūtų sudaryta. 

Pirko ne bet ką

Abejonių kelia ir tai, kad skurstančiųjų maitinimui agentūra pirko vos ne pačios aukščiausios kokybės ir tikrai ne kiekvienam pensininkui įperkamus produktus.

Štai, pavyzdžiui, baltymų kiekis miltuose turi būti 10-12 proc., o jų peleningumas privalo būti 0,51- 0,63 proc., šlapiojo glitimo kiekis – 25-27 proc. Tokiomis savybėmis pasižymi tik pačios aukščiausios rūšies miltai.

Panašūs reikalavimai kelti ir kitiems maisto produktams. Štai mėsos konservuose, pagal konkurso sąlygas, turėjo būti 88 proc. kiaulienos, o grikių 97 proc. branduolių turėjo būti kokybiški, o sausainiai – būtinai kvadratiniai ir nesulūžę.

Dar viena keista sąlyga, kad užpilamą avižinę košę agentūra nutarė pirkti ne dėžutėmis, o mažomis porcijomis po 100 gramų. Be to, buvo nustatyta, kad varguoliai valgys ne paprastą, o vaisiais ar uogomis paskanintą avižų košę. Todėl nenuostabu, kad šios kaina ypatingai išaugo.

Visi šie produktai, išskyrus miltus, jau nupirkti ir dalijami varguoliams.

Pigiau gavo ne kažką

Pagal agentūros gautus duomenis apie perkamų produktų rinkos kainas, paaiškėjo, kad labiausiai permokėta už konservuotas pupeles, mėsos konservus.

Taip pat konkurse didesnėmis nei rinkos kaina pirkti grikiai, trijų grūdų kruopos, sausainiai, miežių kruopos, cukrus, greito paruošimo avižų košė, ryžiai ir žirniai.

Lygiai už rinkos kainą agentūra nupirko sausų pusryčių, o šiek tiek pigiau gavo tik aliejaus, makaronų, greitai paruošiamos kviečių košės ir saldinto pieno. Šio produkto kilogramas perkant didelį kiekį nupirktas net 42 centais pigiau nei rinkos kaina.

15min paklausė bendrovės „Sanitex“, kodėl jos pasiūlytos konservuotų maisto produktų ir miltų kainos konkurse kur kas didesnės nei rinkos, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė.

Darbą „Krekenavos agrofirmoje“ pamiršo

V. Martusevičius kadaise pats turėjo ryšių su mėsos ir pupelių konservų subtiekėju Kėdainių konservų fabriką valdančiu koncernu „Vikonda“. 2000-aisias jis Krekenavos agrofirmoje dirbo vadybininku.

Tačiau oficialioje ministerijos tinklalapyje skelbiamoje biografijoje šį faktą nurodyti V. Martusevičius pamiršo. Jis skelbia, kur dirbo iki 1998 m. ir po 2000-ųjų, palikdamas dvejų metų tarpą tuomet, kai užėmė vadybininko pozicijas „Krekenavos agrofirmoje“.

„Niekada neanalizuoju savo darboviečių, o dabar teks pasižiūrėti ir prisiminti, ką dariau prieš dešimt metų. Nematau, kad kažkoks čia yra nusikaltimas, nes juk visuomet galima pasižiūrėti kitur“, – aiškino jis.

Tačiau ši detalė nepraslydo pro opozicijos politikų akis. Penktadienį liberalai kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją prašydami išaiškinimo, ar nebuvo supainioti interesai, kai Darbo partijos atstovų valdoma ministerija skurdžiai gyvenantiems Lietuvos gyventojais dvigubai brangiau nei rinkos kaina nupirko su Darbo partija siejamo Kėdainių konservų fabriko produkcijos. 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close