captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šventosios uostas: projektas yra, pinigų nėra

Šventosios žvejai mina ministerijų slenksčius, ragindami pradėti Šventosios uosto statybas. Jų projektas ir leidimai parengti, tačiau ministerijos statyboms neranda lėšų.
A. Bagdono (BFL) nuotr.
A. Bagdono (BFL) nuotr.

Apie Šventosios uostą žinoma jau nuo kuršių laikų. Tarpukaryje, laikotarpiu, kai Klaipėdos uostas nepriklausė Lietuvai, sutarus su Latvija, buvo parengtas projektas ir Šventosios uostą pradėta atstatyti. Tačiau jis taip ir nebaigtas Lietuvai atgavus Klaipėdą. 

Nuo tarpukario iki šių dienų šis uostas taip ir liko statomas tik kalbomis. Uostą buvo pradėta gilinti prieš ketverius metus, tačiau blogai parinkus iškasto grunto pylimo vietą, per štormą vanduo iškastą smėlį grąžino atgal. Buvo planuota, kad pagilinus prieplauką, ji žvejams tarnautų kelis metus, kol 2015 m. būtų pradėta paties uosto statyba. Tačiau lėšų pritrūko uosto techniniam projektui. Statybų nepradėjus, joms numatytos lėšos atiteko kelių fondui. Dabar prieplauka užako, o žvejai kol kas tik svajoja, kada iš šio uosto į žūklę galės plaukti su galingesniais dvylikos metrų laiveliais, kaip Švedijoje ar Vokietijoje.       

„Žvejams reikėtų, kad prieplauka būtų kokių dviejų metrų gylio, o kad galėtų įplaukti ir poilsinės jachtos, tai gylis turėtų būti apie penkis metrus, kai dabar yra tik 20 centimetrų. Ir tai tik rudenį“, – kalbėjo Priekrantės verslinės rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Šventojoje bei apylinkėse yra iki 20 žvejų įmonių. Per metus jos sugauna žuvies už 200 000 eurų. Pagilinus uostą, žvejai sako, sugautų žuvies iki penkių kartų daugiau. Uosto statybų techninis projektas ir leidimas parengti, tačiau joms pradėti nėra pinigų. O reikia daugiau nei 50 milijonų eurų. Tačiau Klaipėdos uosto direkcija europinių lėšų investuoti negali, nes jai priklausantis Šventosios uostas ne pramoninės paskirties, o rekreacinis turizmo ir žuvininkystės. Verslas investuoti taip pat kol kas perspektyvų nemato. 

„Privačios lėšos tol neateis, kol nematys iš to naudos. Čia natūralus verslo klausimas. O kad toks procesas prasidėtų, mano supratimu, turi pradėti funkcionuoti uostas. Nebūtinai iškart reikalingi nauji molai. Uostas daug metų negilintas“, – sakė Vaclovas Petkus, Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas sako, kad uosto įrengimo darbai galėtų būti atliekami etapais. Pirmajame etape – molų įrengimas ir gilinimo darbai, jie kainuotų iki 30 milijonų eurų. 

Šventosios uostą perdavus Palangos savivaldybei, jo statybai galėtų būti naudojamos ir europinės lėšos. Dar šį mėnesį planuojama surengti Šventosios uosto plėtros tarybos posėdį. Žvejai tikisi, kad po jo bus daugiau aiškumo dėl Šventosios uosto ateities.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close