Lietuvoje

2020.11.05 15:38

Išrinktoji parlamentarė Dobrovolska: žodžiai „Lietuvos lenkas“ dažnai skamba kaip keiksmažodis, tuo manipuliuojama

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.11.05 15:38

„Kalbėti apie savo tautybę buvo svarbu matant, kad pastaraisiais metais žodžiai „Lietuvos lenkas“ dažnai skamba kaip keiksmažodis, kad dažnai manipuliuojama šiais žodžiais, plevėsuojama diskriminacijos kortele“, – portalui LRT.lt sako išrinktoji parlamentarė Evelina Dobrovolska.

Anot Laisvės partijos narės, tendencijos, kai Lietuvos lenkas, kandidatuojantis kartu su lietuvišku sąrašu, išreitinguojamas aukščiau, yra labiau išimtis, o ne taisyklė: „Dažniausiai vis dar pasirenkame labiau žinomus žmones, nekeliame didesnių reikalavimų dėl kompetencijų“, – tvirtina E. Dobrovolska.

Interviu išrinktoji Seimo narė svarsto, kad išspręsti kai kurias tautinių mažumų problemas Lietuvoje trukdo atskirų pusių labai sąmoningas nenoras susitarti ir ieškoti sąlyčio taškų.

„Galbūt kai kuriems tai yra labai naudinga – neišspręsta problema yra amžina problema, kurią visada galima vystyti. (...) Kalbant apie LLRA-KŠS pasisakymus, tai iš jų retorikos matome, kad jiems ir Tautinių mažumų įstatymas nėra prioritetas. Tai labai sąmoningas nenoras išspręsti problemas, nes iš tų problemų egzistavimo ir sukurta visa partijos vizija“, – kalba E. Dobrovolska.

– Kandidatuodama į Seimą prisistatėte taip: teisininkė, žmogaus teisių aktyvistė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė ir Lietuvos lenkė. Ką apie save visuomenei pasakytumėte dabar, kaip prisistatytumėte, kai esate išrinkta Seimo nare?

– Prisistatymas pasikeistų tuo, kad dar esu išrinkta Seimo nare. Visi tie etapai, išvardyti prisistatyme, mano gyvenime buvo esminiai ir atspindėjo tai, ką aš darau, jie atspindėjo visą kelią, kodėl esu ten, kur esu. Be visų patirčių, kurias turėjau tiek nevyriausybiniame sektoriuje, tiek atstovaudama teismuose, dirbdama Vilniaus miesto taryboje, tikėtina, niekada nebūčiau atėjusi ten, kur dabar esu.

– Daug kur pabrėžiate, kad esate Lietuvos lenkė, o savo prisistatyme pasakojote, kaip jums sakydavo, jog Lietuvos lenkas niekada nepasieks to, ką pasieks lietuvis. Susidūrėte su tokiu požiūriu, diskriminacija?

– Mano aštuonerių metų darbas buvo tiesiogiai susijęs su tautinių mažumų klausimais – tiek rengiant šešėlines ataskaitas, tiek bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis, kurios tikrina, kaip yra įgyvendinama tautinių mažumų teisės Lietuvoje.

Tai (kalbėti apie savo tautybę – LRT.lt) buvo svarbu ir matant, kad pastaraisiais metais žodžiai „Lietuvos lenkas“ dažnai skamba kaip keiksmažodis, kad dažnai manipuliuojama šiais žodžiais, plevėsuojama diskriminacijos kortele. Tai dažnai siejama ir su kontroversiškomis pažiūromis, todėl norėjosi ištraukti tautybę, kad ji įgautų kitokį atspalvį.

Turime suprasti, kad Lietuva yra labai daugiakultūrė – Lietuvoje turime 16 proc. tautinių mažumų, todėl atstovavimas joms politikoje yra būtinas. Tik klausimas, kokių atstovų mes norime? Šie rinkimai ir atspindėjo, kad norime tokių, kurie vadovautųsi teisės viršenybės, demokratijos principais.

Mane asmeniškai labai džiugina, kad šiemet kandidatavo lenkų iš skirtingų partijų. Jei tautybė yra esminis momentas balsuojant, žmonės galėjo rinktis ir pagal politines pažiūras. Norėčiau tikėti, kad tautybė po ketverių metų nebebūtų vienas lemiamų kriterijų balsuojant. (...)

Manau, tai labai panašu į Tomo Vytauto Raskevičiaus pavyzdį – jam tenka garsiai kalbėti apie savo orientaciją vien tik todėl, kad šiuo metu tai yra vienintelis būdas atkreipti dėmesį.

– Tikriausiai ne be priežasties vienas iš jūsų akcentuojamų tikslų – spręsti problemas, su kuriomis susiduria tautinės mažumos.

– Taip, tik ta retorika, kurią girdėjome anksčiau, dažnai buvo manipuliacijų įrankis, kalbant apie santykius su Lenkija, kad galime gražiai bendrauti, tik turime išspręsti tas problemas. Aš manau, kad tai yra labai klaidinga retorika, nes, visų pirma, tautinių mažumų problemos tiesiogiai yra žmogaus teisių dalis. Tai pasako Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija.

Taip pat svarbu suprasti, kad tautinės mažumos, gyvenančios Lietuvoje, kaip jau ne kartą pasisakė Lietuvos Konstitucinis Teismas, iš esmės visų pirma yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Jei į šias problemas ir žiūrėtume kaip į tų piliečių teisių užtikrinimą, o ne kaip į manipuliacijos įrankį [situacija keistųsi].

Esu tikra, kad mes ne tik su Lenkija, bet ir su kitomis valstybėmis galime bendradarbiauti, nekeldami šio klausimo kaip manipuliacijos. Turime ir pralaimėtų Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) bylų, kuriose aiškiai pasakoma, kuria linkme Lietuva turėtų judėti. Manau, kad šiandienos nuotaikos puikiai atspindi, kad galime daug ką pakeisti ir judėti demokratinės valstybės keliu. (...)

Tautinės mažumos yra viena iš tų socialiai pažeidžiamų grupių, o ir Valstybės saugumo departamento ataskaitose pažymima, kad tikrai mėginama daryti įtaką per projektus, finansavimą ar kvietimus bendradarbiauti vien tik todėl, kad tai lengviau padaryti, nes jei finansavimas nepakankamas, tai visada atsiras tų, kas bus suinteresuoti.

Aš visada manau, kad geriausia, jog suinteresuota būtų pati valstybė. Taip išvengiame ir užsienio valstybių grėsmių, ir kalbame apie integraciją.

– Užsiminėte apie tautinių mažumų integraciją – tikriausiai dažniausiai kalbame apie originalių asmenvardžių rašybą, o kitus klausimus tarsi pamirštame. Su kokiomis pagrindinėmis problemomis Lietuvoje susiduria tautinės mažumos?

– Kalbant apie asmenvardžius, tai iš esmės buvo politinio diskurso reikalas. Pati teismuose atstovauju tokioms byloms, esu laimėjusi virš 100 tokių bylų, o didžioji dauguma – daugiau kaip 90 proc. – kreipiasi lietuvės, ištekėjusios už užsieniečių, kurios turi vaikų arba pačios nori turėti vyro pavardę, o to padaryti negali dėl visų reglamentavimų.

Įdomu, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija neprieštarauja, jog būtų tenkinami pareiškimai dėl originalios asmenvardžių rašybos, iš esmės ginčo nebeliko, bet tai gali būti patvirtinta tik teisminiu keliu. (...) Be abejo, ši tema yra aktuali ir tautinėms mažumoms, bet turime suprasti, kad negali ne tik tų trijų raidžių (W, X ir Q – LRT.lt) rašyti, bet be teismo sprendimo negali rašyti ir Anna.

Bet kokiu atveju turime suprasti, kad tai nėra tik tautinių mažumų problema – tai labai aktuali tema pasaulio lietuviams.

Grįžtant prie kitų tautinėms mažumoms svarbių klausimų, tai labai dažnai redukuojama iki to, kad mums užtenka vardo ir pavardės. Aš esu tikra, kad tikrai ne kiekvienas tautinių mažumų atstovas tokia teise pasinaudotų.

Visos pagrindinės problemos išplaukia iš to, kad neturime Tautinių mažumų įstatymo. (...) Neturime nė vieno Lietuvos teisės akto, kuris pateiktų sąvoką, kas priklauso tautinėms mažumoms. Pavyzdžiui, ar naujai atvykę ukrainiečiai yra tautinė mažuma, ar ne? Ar tai susiję su pilietybe, ar ne? Turime labai daug klausimų, o kol neapsisprendžiame, kam iš viso tos teisės taikomos, yra labai sudėtinga. (...)

Paskutinį pusmetį vadovavau darbo grupei prie Tautinių mažumų departamento, rengėme naują įstatymo projektą ir mums pavyko surasti balansą tarp valstybinės kalbos apsaugos ir tautinių mažumų teisių realizavimo. Tai nėra visiškai kardinalios vertybės – jos gali būti suderinamos.

Jei užtikrintume tinkamą švietimą, nebūtų problema, kad turime suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą. Problema yra tai, kad vaikas, atėjęs į pirmą klasę, neturi tokio paties lietuvių kalbos bagažo, kaip vaikas iš lietuvių šeimos. Mes turime pritaikyti programas, kad jos būtų tinkamos, užtikrinti, kad būtų tinkamas vertimas, kad kokybė būtų tinkama.

Yra mokyklų, kurios turi jungtines klases, turime bendras rusų ir lenkų mokyklas, darželius. Ar tikrai galime tikėtis, kad taip užaugęs vaikas išmoks atitinkamai ir gimtąją, ir valstybinę kalbą? Neretai pasitaiko ir atvirkštinis variantas. Neretai lenkakalbiai vėliau pasirenka rusų gimnazijas ir taip Lietuvos lenkai rusifikuojami, nes dominuoja rusų kalba.

Turime kalbėti ir apie pagrindinių teisių užtikrinimą. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė mano iniciatyva šiais metais įvedė aptarnavimą kitomis kalbomis. Tai, pasirodo, visiškai neapsunkino mechanizmo, nekainavo pasakiškų pinigų. (...) Tai visada priklausys nuo politinės valios.

Kai pasiryšime reglamentuoti įstatymus, nebeliks to ginčo ir kontroversijos, ar tikrai Lietuvos tautinės mažumos yra lojalios, ar tikrai dirbame ir norime jas integruoti.

– Atrodo, kai kuriuos pokyčius priimti ne taip ir sudėtinga. Tačiau kodėl ne visada pavyksta tai padaryti?

– Man atrodo, tai yra atskirų pusių labai sąmoningas nenoras susitarti, ieškoti sąlyčio taškų. (...) Kai kurios politinės partijos mėgina siūlyti kontroversiškus punktus, kurie visiškai prieštarauja egzistuojantiems teisiniams aktams. O mes tai turime užtikrinti tokiu būdu, kad mums nereikėtų keisti Konstitucijos, nereikėtų kardinaliai peržiūrėti Kalbos įstatymo, kurio dalis visai neprieštarauja tautinių mažumų teisėms. (...)

Jei žiūrėtume į esmę, tai tikrai nėra taip sudėtinga, kad ta problema būtų išspręsta. Galbūt kai kuriems tai yra labai naudinga – neišspręsta problema yra amžina problema, kurią visada galima vystyti.

– Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcija priklausė valdančiajai koalicijai, bet nuostatos dėl originalios asmenvardžių rašybos į koalicijos sutartį nebuvo įtrauktos. Frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok LRT.lt yra sakiusi, kad originalios asmenvardžių rašybos klausimas partijai nėra prioritetinis, kad tai – „penktos eilės problema“. Jums tai ne penktos eilės problema bus?

– Kalbant apie LLRA-KŠS pasisakymus, tai iš jų retorikos matome, kad jiems ir Tautinių mažumų įstatymas nėra prioritetas. Tai labai sąmoningas nenoras išspręsti problemas, nes iš tų problemų egzistavimo ir sukurta visa partijos vizija.

Padarinius to matome, juolab kad partija ne kartą aktyviai dalyvavo tiek savivaldos, tiek Seimo valdančiojoje koalicijoje, bet, užuot sprendus švietimo ir kitas problemas, buvo einama visokių protestų, manipuliacijų keliu. Manau, tai yra labai destruktyvus noras nespręsti šių problemų.

O, kalbant apie asmenvardžius, būtų labai sudėtinga kitaip vertinti LLRA-KŠS, nes praeitoje kadencijoje skirtingos partijos užregistravo įvairių pasiūlymų ir projektų dėl asmenvardžių rašybos. Kai kurios partijos siūlė pagrindiniame puslapyje, kai kurios – antrame puslapyje, bet matėme aktyvumą. LLRA-KŠS yra ta partija, kuri neturi visiškai jokio pasiūlymo užregistruoto. Akivaizdus parodymas, kad tai jiems nėra aktualu.

Bet dabar toks etapas, kai neturėtume diskutuoti, kuriame puslapyje [galima originali asmenvardžių rašyba], nes visų bylų laimėtojai jau turi tokius įrašus pagrindiniame paso puslapyje. (...) Dabar mes tiesiog švaistome savo pinigus, vyksta teismai, o visos institucijos apmokamos iš Lietuvos biudžeto, (...) turime visą mechanizmą. (...)

Ši problema atskleidžia ir kitus probleminius aspektus. Pavyzdžiui, dėl lyties keitimo. Nors 2007 metais Lietuva pralaimėjo EŽTT bylą, mes neturime reglamentavimo – pasikeisti įrašą dokumente galima teisminiu keliu, kai surinkta pakankamai įrodymų, kai yra konkretūs veiksmai, kad asmuo yra pasiryžęs keisti lyties suvokimą ir įrašą dokumente.

Lietuva iki šiol mielai moka kompensacijas ir užkuria visą teisminį mechanizmą, užuot priėmusi įstatymą. Turime pažiūrėti į bylas, kurias Lietuva yra pralaimėjusi, ir nebediskutuoti dėl gairių. Tai reikštų ne tik žmogaus apsaugą, bet ir mūsų, kaip teisinės valstybės, pamatus.

– Dabar užsiminėte apie lyties keitimo dokumentuose bylas, kuriose dalyvavote, taip pat specializavotės neapykantos nusikaltimų, diskriminacijos bylose. 2019 m. laimėjote Švedijos ambasados Lietuvoje įsteigtą apdovanojimą už reikšmingą indėlį į Žmogaus teisių situacijos gerinimą Lietuvoje. Pavyks šiuos klausimus įtraukti į nacionalinę politiką, pasiekti pokyčių?

– Tikriausiai tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl kandidatavau į Seimą. Suvokiu, kad nesvarbu, kiek tu bylų laimėsi, jei neturėsi galimybės priimti sprendimo, tai niekas nepasikeis, nes reikia struktūrinių pokyčių. Akivaizdu, kad turime labai aiškią teismų praktiką, bet, deja, tai nesikeičia.

Atrodo absurdiška, bet pradedama byla, jei asmuo neiškelia valstybinės vėliavos per valstybinę šventę. Viskas gerai, jei turime nurodymą tai daryti institucijoms, bet tikriausiai esame vienintelė ES šalis, kuri numato tokį reguliavimą privatiems asmenims dėl privačių namų, o dar ir baudų skiria. (...)

Mane labai nustebino Švedijos apdovanojimas, nes darau tą darbą, kuris nematomas. Teismai, pokalbiai su tarptautinėmis organizacijomis. (...)

– Sakote, kad darbas nepastebimas, bet Švedijos ambasada pastebėjo.

– Turime pripažinti, kad tokios tendencijos nėra labai aiškios ir dominuojančios. Pavyzdžiui, kai esi Lietuvos lenkas, kandidatuojantis iš lietuviško sąrašo, kad būtum išreitinguotas aukščiau, nei buvai kandidatų sąraše, tai yra labiau išimtis, o ne taisyklė Lietuvoje.

Dažniausiai vis dar pasirenkame labiau žinomus žmones, nekeliame didesnių reikalavimų dėl kompetencijų. Mane asmeniškai labai džiugina Lietuvos pasirinkimas.

– O kokių pirmųjų darbų imsitės Seime?

– Kadangi dabar vyksta derybos dėl koalicijos, aiškiai išdėstytos visos svarbiausios temos – tiek administracinės, tiek baudžiamosios perteklinės atsakomybės atsisakymas, pavyzdžiui, už nepranešimą apie pilietybę.

Taip pat kai kurių dalykų dekriminalizavimas, pavyzdžiui, šmeižtas tikrai neturėtų būti baudžiamosios atsakomybės klausimas. Keliame originalios asmenvardžių rašybos klausimus. (...) Manau, kad tos temos tikrai sutaps su koalicijos partneriams rūpimais klausimais ir per ketverius metus turėtų būti įgyvendintos. O gal ir greičiau nei per ketverius metus.

– Esate minėjusi, kad save matytumėte Žmogaus teisių arba Teisės ir teisėtvarkos komitete. Siektumėte dalyvauti šių komitetų veikloje?

– Manau, kad komiteto pasirinkimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su žmogaus patirtimi, su tomis sritimis, kurias jis gerai išmano. Kadangi visas mano profesinis gyvenimas buvo skirtas teisei, tai Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų mano prioritetas.

Bet Žmogaus teisių komitetas taip pat artimas – norėčiau tikėti, kad vienas iš šių dviejų. Taip pat neslėpsiu, kad norėčiau būti delegacijoje dėl santykių su Lenkija.

– Dauguma į Seimą išrinktų Laisvės partijos narių – Seimo naujokai. Su kokiomis mintimis ateina tiek pati komanda, tiek jūs?

– Manau, kad mintis apie naujokus yra kiek eskaluojama ir kiek nepagrįsta, nes, jei pažiūrėtume, dalis ateina iš Vilniaus miesto savivaldybės, pavyzdžiui, Vytautas Mitalas yra Vilniaus miesto vicemeras. Tikrai turime politinės patirties.

Aš, Tomas Vytautas Raskevičius, Monika Ošmianskienė esame Vilniaus savivaldybės nariai, dirbome skirtinguose komitetuose. (...) Tos patirties tikrai turime, o kiti komandos nariai, kaip matome, yra pakankamai dideli profesionalai savo srityse. Klausimas, ar tikrai politinės patirties turėjimas, juolab kad, kaip matome, kai kurių politinė patirtis tęsiasi dešimtmečiais, yra pliusas.

– Dar šiek tiek apie jus pačią. Esate nurodžiusi, kad jūsų pomėgiai – žaisti šachmatais, žvejoti arba keliauti su visa šeima (ir kartu su šuniu valų korgiu kardiganu vardu Caca) po Lietuvą.

– Džiaugiuosi, kad mano pomėgiai pakankamai lengvai randa vietos – ir šachmatai, ir žvejyba. Su vyru radę laiko žaidžiame šachmatais – tai yra labai smagu, taip pat žvejojame.

O kadangi šeimoje turime ne tik vaiką, bet ir šunį bei dvi kates, tai gamtos apsauga ir gyvūnų gerovė yra taip pat aktuali tema. Manau, kad kai kalbame apie aplinkosaugą, labai ignoruojame tą faktą, kad turėtume judėti ten, kur juda ES. Džiaugiuosi, kad gyvūnų gerovės tema šiandien yra aktuali.

Populiariausi

Ligoninė
COVID-19 TRUMPAI 13

Lietuvoje

2021.02.25 09:33
COVID-19 TRUMPAI

COVID-19 Lietuvoje: protrūkis Visuomenės sveikatos centre, darželiuose, ligoninėse, gamybos įmonėse

538 nauji atvejai; atnaujinta 11.18
13
Matematikos egzaminas.
8

Lietuvoje

2021.02.25 14:04

Ministerija apsisprendė, kaip ir kada vyks brandos egzaminai: startas – birželio 7 dieną

skelbiamas tvarkaraštis, ilginama egzaminų trukmė; atnaujinta 14.50
8
Žygimantas Pavilionis

Lietuvoje

2021.02.25 08:36

Prezidentūra pritaria Pavilionio ateities Seimo komitete svarstymui: tarpininkavimo misija Sakartvele nepavyko

prezidentūra nesutinka su Šimonytės siūlymu dėl EVT; atnaujinta 09.25
„Vaisingumo klinikoje“ galėjo būti neapskaityta apie milijonas eurų
11

Lietuvoje

2021.02.25 15:02

Teisėsauga įtaria – „Vaisingumo klinikoje“ galėjo būti neapskaityta apie milijonas eurų

sulaikyti 9 asmenys, tarp jų – įmonės vadovas; atnaujinta 15.22
11