captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Matijošaitis: sau paminklo nestatysiu

Mažiau nei metus Kaunui vadovaujantis Visvaldas Matijošaitis, išrinktas geriausiu Lietuvos meru, šio titulo nesureikšmina. Meras džiaugiasi jauna, „džiazuojančia“ komanda ir po savo kadencijos tikisi Kauną matyti tokį, koks dabar jis vaizduojamas popieriniuose projektuose. Apie darbą savivaldybėje ir tolimesnes politines ambicijas pokalbis su V. Matijošaičiu laidoje „Dėmesio centre“.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

– Esate meru mažiau nei metus, o jau pripažintas geriausiu meru Lietuvoje. Tai suprantu, kad įmanoma ir per trumpą laiką tokiu tapti?

– Tai yra netikėta. Gal per anksti buvau pripažintas – kažkaip jau pradėjau bijoti.

– Tarsi ir nėra ką toliau veikti?

– Ne, tuomet gali pradėti nesiskaityti su visais ir tapti merų meru. Mano nuomone, tas pripažinimas yra kiek juokingas, tad aš jo nesureikšminu. Čia gal labiau įvertintas ne aš, o mano visa komanda, su kuria mes atėjome į tarybą – suformavome iš naujų ir senų darbuotojų darbinę komandą ir dabar visi dirba.

– Kaunas yra gana patogus miestas sėkmės istorijai: jau ir anekdotais tapusias duobes miesto gatvėse, pasirodo, užlopyti galima labai greitai, be jokių ypatingų pastangų, tad žmonės labai greitai pamato rezultatą.

– Ne, pastangų reikia. Kad žmonės pamatytų rezultatą, kelininkai dirbo nuo pavasario iki pat tol, kol pradėjo šalti. Mes dažnai juokavome, kad kai užšals, upes asfaltuosime. Darbo dar daug mieste ir duobių dar daug.

– Neseniai jūsų įmonė įsigijo Kauno gėda tapusį, daugybę metų merdintį viešbutį „Respublika“, kuris yra priešais Žalgirio areną, šalia „Akropolio“. Suprantu, kad tai ne tiek verslo investicija, kiek noras padaryti matomus pokyčius? Pašalinti žaizdas?

– Žaizdos turi būti pašalintos. Bet tai ne vien mes – „Vičiūnų įmonių grupė“, bet ir kiti verslininkai drąsiau žiūri į Kauną. Jei nebūtų pasikeitusi valdymo struktūra, požiūris į darbą savivaldybėje, lygiai taip pat niekada nebūčiau sūnaus įkalbėjęs ar privertęs pirkti šį statinį. Šiandien į Kauną atvažiuoja daug investuotojų, tad galiu pasakyti, kad ir kito vaiduoklio „Britanikos“ klausimai spręsis kartu su „Respublika“. Netgi kalbamės su kita kompanija, kuri planuoja jį tvarkyti, taip pat apie griovimo darbus. Pasikeis miesto įvaizdis. Verslininkai ateina drąsiau, nebebijo, kad kils biurokratinių kliūčių.

– Projektų, kurie jau nuskambėjo, yra daug: Ąžuolyno parko rekonstrukcija, Dainų slėnis, lengvosios atletikos maniežas, Dariaus ir Girėno stadionas, sporto halės rekonstrukcija. Visa tai, suprantu, susiję ir su būsimomis ES struktūrinių fondų investicijomis. Taigi, nepaisant partinės priklausomybės, randate bendrą kalbą su premjeru, vyriausybe, Ūkio ministerija?

– Žmonės, atėję iš verslo srities, yra pripratę bendrauti ir kalbėtis ne per teismus, o gyvai, kuriant projektus. Dar kartą pabrėšiu, kad ne tik savivaldybės komanda, bet ir patarėjai, ir specialistai – architektai, statybininkai – ir visi kauniečiai dalyvauja procese.

– Paraiškas tokiems projektams rengia savivaldybės specialistai. Ar jūs pasitelkiate ir pažįstamus žmones iš verslo srities?

– Dažniausiai juos rengia savivaldybės specialistai, bet savanoriškai dalyvauja ir žmonės iš verslo srities.

– Tiesiog reikėjo per trumpą laiką parengti, kad tų pinigų negautų kiti?

– Ne, tam, kad tie pinigai būtų nuėję būtent į tuos projektus.

– Ir čia lemiamas žodis buvo vyriausybėje ir Ūkio ministerijoje?

– Visose ministerijose – iš jų mes gauname lėšų, bet miestas ir pats prisideda pinigais.

– Partijos įpratusios globoti tuos miestus, kuriuos pačios valdo. Jūs esate Visvaldas Matijošaitis iš visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“, bet susikalbėti, nepaisant to, vis dėl to pavyksta?

– Pavyksta. Jau buvau rašęs apie Kaune išrinktus Seimo narius. Taip pat aš kalbuosi su kai kuriais socialdemokratais, kurie dirba Kaune, ir su konservatore Vida Čigriejiene, ir Vydu Gedvilu iš Darbo partijos. Mums tas pats, kokiai politinei jėgai atstovaujame, mums svarbu požiūris į miestą.

– Esate kritikuojamas, kad daug darote, bet mažai kalbatės, ypač su bendruomenėmis. Ar tai jūsų principinis nusistatymas, kad mažiau kalbėti, o paskui kiti tegul vertina padarytus darbus?

– Mes kalbamės su specialistais, tad nėra taip, kad aš vienas spręsčiau – sprendžia įvairių sričių specialistai.

– O dėl bendravimo su bendruomenėmis? Nesate orientuotas į tam tikrą procesą, į derinimą visko su visais?

– Kiek pamenu, Kaune nėra buvę nei vienų statybų, kad visi būtų patenkinti. Ir šiandien ateina žmonės su skundais, kad medelį nupjovė, kad dar kažką tai padarė. Bet ten stato namus, teisėtai, pagal dokumentus. O visiems tikrai neįtiksi, tad mes žiūrime, ar nedarko miesto vaizdo, ar viskas daroma teisėtai. O diskusijų šou „prieštarauk“ man niekada nepatiko.

– Jau praėjo 9 mėnesiai, kai esate meru. Ko labiausia trūko Kaunui?

– Labiausiai trūko to, kad savivaldybės darbuotojai ir ypač padalinių vadovai dirbtų savarankiškai, o ne ateitų ar pas mane, ar pas anksčiau buvusius merus su klausimais, ką man daryti, kaip daryti. Labai trūko to, kad patys galvotų, imtųsi iniciatyvos ir patys ne tik save, bet ir savo pavaldinius kontroliuotų. Dar trūko, kad nebūtų specialaus trukdymo, tempimo ir panašiai. Ne dėl kompetencijų, bet dėl pažįstamų, kad kažkas kažkam žada versluti ir t.t. Šios intrigos po truputį nyksta. Bet, kaip minėjau, keli verslininkai yra pasakę: „Visvaldai, jei ne jūsų komanda, mes šitų projektų net nežiūrėtume.“ Jie žino, kad atėję gaus viską be trukdžių ir laiku.

– Savivaldybės darbuotojų skaičius sumažėjo 16 procentų. Taip?

– Taip. Buvome planavę šiek tiek daugiau – planavome darbuotojų skaičių sumažinti virš 150, bet sumažinome 132-iem. Sustojome, nes dėl įvairių priežasčių žmonės susikuria patys sau apsaugas, tokias kaip profsąjungos, nėštumai ir panašiai. Nesinorėjo atleidinėti specialistų, kurie, norėjome, kad liktų.

– Užtenka žmonių?

– Pilnai užtenka ir ateityje jų dar natūraliai mažės.

– Iki kiek? Kiek užtektų valdininkų savivaldybėje?

– Dabar jų yra apie 630. Užtektų 560. Bet dar turėkite omenyje, kad dar yra įmonės ir t.t. Ten vėlgi reikės persižiūrėti.

– Jūsų populiarumas auga. Dabar esate vienas palankiausiai vertinamų politikų Lietuvoje. Kaip jūsų politinė organizacija „Vieningas Kaunas“ dalyvaus Seimo rinkimuose?

– Mūsų „Vieningas Kaunas“ yra visuomeninė organizacija, ne politinė ir jai rūpi tik Kaunas. O Seimo rinkimai be abejo yra įdomūs visiems, išskyrus mus.

– Jūs apskritai nekelsite jokių savo kandidatų?

– Ne. Pavieniai galbūt keli ir bus.

– Kelsis patys ir jūs juos remsite?

– Aš visus, kurie kelsis Kaune ir matysiu, kad jie verti, kad juos rinktų kauniečiai, kad išvažiavę į Vilnių nepamirš Kauno ir padės miestui ir idėjomis, ir ryšiais, ir visu kitu – visus paremsime.

– Išskyrus Tėvynės sąjungos atstovus, ar ne?

– Iš Tėvynės sąjungos, kaip minėjau, aš irgi bendrauju su keliais.

– Jaučiate tam tikrą pyktį po praėjusių rinkimų?

– Aš nesu piktos atminties, su šypsena žiūriu į tokius dalykus, nesureikšminu.

– Kaunas ypač svarbus miestas dabar, kai miestai, perskirsčius apygardas, turi daugiau įtakos renkant Seimo narius. Bet kuriuo atveju, suprantu, kad kai kuriuos kandidatus jūs aiškiai remsite?

– Tikrai remsiu visus gerus žmones. Ir norėčiau, kad iš Kauno kuo daugiau gerų Seimo narių ateitų, kad jie būtų ne popieriniai, o dirbantys ir Kaunui ir visai Lietuvai.

– O daug ateina prašančių paremti? Partijos prašo jūsų paramos Kaune?

– Prašo, bet nedrąsiai.

– Kodėl?

– Jie žino mano charakterį, kad man visų pirma yra specialistas ir žmogus, o ne tas kur „lia lia“.

– Ką norite palikti po savęs Kaune po tos kadencijos, kurią tik pradedate? Kas tai turėtų būti? Norite, kad jus prisimintų? Jei prisimintų, tai kaip?

– Sau paminklo nestatysiu, bet norėčiau, kad visa tai, ką dabar dėliojame ant popieriaus, būtų realiai įgyvendinta ir būtų pradėti kiti projektai.

– Turite omenyje tai, apie ką jau kalbėjome?

– Ir „Ąžuolynas“ ir „Mokslo sala“, ir dar yra daug visokių minčių, tik eilės tvarka po to sudėliosime.

– Atradote save mero kėdėje? Ar jums įdomus toks darbas?

– Pripratau, įdomu ir gal savotiškai gerai, kad atsitraukiau iš verslo. Ten palikau jaunąją savo kartą, o čia radau visai kitus jaunus žmones, nors dalį ir atsivedžiau, su kuriais labai įdomu dirbti. Įdomu žiūrėti, kaip jie atsipalaidavę, kaip aš dažnai sakau ir Vytautui Grubliauskui, jie darbe džiazuoja. Jie linksminasi, jie kuria, jie nesusibara, viskas gerai.

– Ar jūsų, kaip žmogaus, kuris orientuotas į rezultatą, nevaro į neviltį valstybės institucijų inertiškumas?

– Toje vietoje tai yra tragedija – labai lėtai viskas vyksta. Dažnai ne tik dėl pačių žmonių, kurie dar nepersilaužė, bet ir dėl įstatymų, dėl viešųjų pirkimų. Aš suprantu, kad jie padaryti tam, kad kažkas nevogtų, bet jei tu nenori vogti, tautai yra toks stabdis, kad kaip su mašina važiuotum užsitraukęs rankinį.

– O įmanoma, kad valdžia veiktų, jei ne taip pat efektyviai, tai bent arti to, kaip verslo įmonė?

– Kaune norėčiau tai pasiekti, bet galutinai tikrai nepasieksiu, nes versle gali priimti sprendimą, kas darbus atliks, ar iš šalies ir kaip pirksi, gali per dvi dienas susitvarkyti, ir projektus pasisamdyti, ir dėl kainų susiderėti. O čia jau procesas, viešieji pirkimai – trys-keturi mėnesiai. Dar nežinai, kas toks ateis ir panašiai. Kitą kartą per viešuosius pirkimus prarandama žymiai daugiau pinigų, nei kad bijoma, kad juos kas nors paims ar ne taip išleis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close