captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš ko atims balsus „darbiečiai“

Po Apeliacinio teismo nuosprendžio dar nelaidojama Darbo partija per artėjančius Seimo rinkimus daugiausia balsų gali nuraškyti nuo partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Socialdemokratų partijos. Taip LRT.lt teigia politologas Tomas Janeliūnas ir politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Komunikacijos konsultantas Mykolas Katkus šią savaitę LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ teigė, jog Darbo partija rinkimuose visada pasirodo geriau, nei rodo tyrimai, dėl išskirtinės ir agresyvios kampanijos. Todėl, anot M. Katkaus, Darbo partiją laidoti dar anksti.

„Praėjusiuose rinkimuose jie laimėjo pirmajame ture nepaisant to, kad visi reitingai rodė, jog socialdemokratai turi gerokai didesnį palaikymą. Jie tradiciškai moka daryti rinkimų kampanijas. Ir aš manau, kad, jeigu Darbo partija neprarado to savo sugebėjimo, jie dar sugebės tą bylą išsukti sau į naudą“, – laidoje kalbėjo komunikacijos konsultantas.

Taikiniai – „tvarkiečiai“ ir socialdemokratai

Kalbėdami apie tai, iš kurių parlamentinių jėgų Darbo partija galėtų atimti balsus, politikos žinovai mini socdemus bei partiją „Tvarka ir teisingumas“. Darbo partijos ir partijos „Tvarkos ir teisingumo“ elektoratą sudaro panašių nuostatų rinkėjai. Nemažai „tvarkiečių“ elektorato galėjo su savimi išsivesti buvęs Rolando Pakso bendražygis Valentinas Mazuronis, praėjusių metų gegužę tapęs darbo partijos pirmininku. Per 2012 m. Seimo rinkimų kampaniją abi šios partijos buvo panašios tuo, kad varžėsi tarpusavyje, kuri pasiūlys labiau didinti MMA.

Kai 2004-aisiais Darbo partija pradėjo savo žygį į politikos viršūnes, labiausiai dėl to sunerimo kita centro kairės partija – socialdemokratai. Dėl agresyvios retorikos per įvairius rinkimus „darbiečiai“ sugeba atimti balsų iš socialdemokratų.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius politologas Tomas Janeliūnas mano, jog pirmasis „darbiečių“ taikinys gali būti partijos „Tvarka ir teisingumas“ elektoratas: „Šių partijų rinkėjai nėra ypač lojalūs vienai ar kitai partijai, ir gali gana lengvai pasukti į kurią nors pusę.“

Panašiai kalba ir LRT žurnalistas, politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. „Jei „tvarkiečiai“ silpnės, Darbo partijai net nereikės labai stengtis kažką daryti. Juolab kad dabar vienos partijos lyderis tapo kitos partijos lyderiu.“

Rizikos grupėje, pasak T. Janeliūno, yra Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), nes ji esą neturi griežtai lojalių rinkėjų. „Jų rinkėjai gali ateiti į rinkimus, bet gali ir neateiti. Jie gali pasirinkti, kas jiems tuo metu atrodo ryškesnė politinė jėga ar konkretūs politikai. Konkurencija su socialdemokratais prieš rinkimus gali dar labiau išryškėti“, – tikina TSPMI profesorius.

Kaip LRT.lt teigė V. Savukynas, apklausos dažnai rodo, kad, augant Darbo partijos reitingams, sumažėja LSDP reitingai. „Tai šios dvi partijos yra susisiekiantys indai, ir dalis elektorato tiesiog persikloja – jie svyruoja tarp Darbo partijos ir socialdemokratų. Panašiai persikloja dalis elektorato tarp konservatorių ir liberalų“, – lygina V. Savukynas.


A. Ufarto (BFL) nuotr.

Tačiau, pasak politikos apžvalgininko, sunku pasakyti, kiek balsų „darbiečiai“ galėtų atimti iš socialdemokratų – tai esą priklausys ir nuo to, kaip socdemus paveiks skandalai. „Nemažai priklausys ir nuo to, kaip aktyviai Darbo partija vykdys rinkimų kampaniją, ar grįš Viktoras Uspaskichas“, – tęsė V. Savukynas.

Artėjant Seimo rinkimams, kurie numatyti spalio 9-ąją, koalicijos partneriai vis dažniau tarpusavyje gali pradėti ginčytis, kieno nuopelnai per ketverius metus buvo didesni. „Tikėtina, kad partijos gali pradėti kritikuoti savo partnerius, kad jie esą neįvykdė kokių nors pažadų. Taigi šis atotrūkis ar didėjanti konkurencija, manau, neišvengiama tarp socdemų ir „darbiečių“, – LRT.lt kalbėjo T. Janeliūnas.

Atimti balsus iš konservatorių – nedaug šansų

Nors naujasis Darbo partijos lyderis V. Mazuronis kalba apie į Europą plūstančius migrantus ir „Barnevernet“ Norvegijoje atimamus vaikus panašiai, kaip galvoja ir dalis dešiniųjų rinkėjų, politologai abejoja, kad „darbiečiai“ galėtų sulaukti balsų iš konservatorių elektorato.

„Abejoju, kad ir koks procentas, nekalbant apie didelius srautus, konservatorių elektorato galėtų balsuoti už Darbo partiją. Balsuojant už konservatorius, veikia stipresni ilgalaikiai faktoriai – partinė tapatybė, antisovietinė takoskyra ir pan. Kalbėjimas apie vieną ar kitą probleminį klausimą, pavyzdžiui, pabėgėlius, nemanau, kad gali lemti elektorato persiskirstymą“, – LRT.lt komentavo M. Jastramskis.

Jis taip pat teigė apskritai abejojantis, kad Darbo partija gali būti viena iš tų jėgų, kurie pretenduos į laimėtojus Seimo rinkimuose. „Nors yra nemažai rinkėjų, kurie neturi aiškesnio partinio pasirinkimo, nereikia galvoti, kad rinkėjai atsiplėšia gabalais ir renkasi kitą partiją“, – kalbėjo M. Jastramskis. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...