captcha

Jūsų klausimas priimtas

STT specialiuoju liudytoju apklaus Druskininkų merą R. Malinauską

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kitą savaitę į apklausą kviečia Druskininkų merą, socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoją Ričardą Malinauską.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„R.Malinauskas kviečiamas į apklausą vasario 11 dieną. Jis bus apklaustas kaip specialus liudytojas“, – BNS trečiadienį sakė STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas.

R.Malinauskas bus apklausiamas Kauno apygardos prokuratūros ir STT gruodį pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl galbūt daryto poveikio, priimant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo. Nutarimas, kaip skelbta žiniasklaidoje, galėjo turėti reikšmės įteisinant statybas Druskininkų Vijūnėlės dvaro teritorijoje.

Su Druskininkų meru BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Vienas Druskininkų opozicijos lyderių, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys savivaldybės taryboje Valdas Trinkūnas abejoja, kad teisėsaugos veiksmai R. Malinausko atžvilgiu kažką pakeis.

„Aš abejočiau, kad tas drąsus žmogus kažkaip pasiduotų logikai ar įstatymo raidėm. Kyla labai didelės abejonės, kad kažkas keisis“, – BNS sakė V. Trinkūnas, paklaustas, ar meras turi prisiimti politinę atsakomybę dėl savo statuso byloje.

Jis pridūrė, kad opozicija jokių veiksmų dėl to tikriausiai nesiims, nes kelti politinės atsakomybės klausimų Druskininkų savivaldybėje nepavyksta, susiduriant „su patyčiomis ir kitais dalykais“.

„Nebesistebiu jokiais veiksmais, kurių imasi Druskininkų meras“, – teigė V. Trinkūnas.

„Kada susiduri su tokia realybe, pamatai, kad svyruoja valstybės pamatai, kai kiekviename kaime žmonės gali nesiskaityti su niekuo“, – sakė politikas.

Antradienį STT patvirtino, jog į apklausas bus kviečiami liudyti ir premjeras socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius bei aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas, kuris taip pat turi specialiojo liudytojo statusą.

Specialiojo liudytojo statusas suteikiamas asmeniui, jei byloje yra duomenų apie jo galimą nusikaltimą, tačiau šių duomenų nepakanka įtarimams pareikšti.

Naujienų portalas DELFI.lt rašė, kad pernai rugsėjo 23 dieną Vyriausybė skubiai priėmė nutarimą, kuriuo buvo panaikintas nuo 1992 metų galiojęs nutarimo skyrius, reglamentavęs kurortų apsaugos zonų juostas. Šis staigus Vyriausybės sprendimas, anot portalo, tapo papildomu motyvu Vilniaus apylinkės teismui rugsėjo pabaigoje priimant palankų sprendimą dėl statybų Druskininkų Vijūnėlės dvaro teritorijoje. Pernai lapkritį apylinkės teismo verdiktas apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

Vyriausybės nutarimas, iš kurio buvo išimtas visas skirsnis „Kurortų apsaugos zonos“, parengtas rugsėjo 22 dieną, o kitą dieną pateiktas Vyriausybei bei priimtas. Rugsėjo 22 dieną Druskininkuose lankėsi premjeras A. Butkevičius. Šio kurorto savivaldybei vadovauja socialdemokratas R. Malinauskas. Nutarimo projektą rengė Aplinkos ministerijos specialistai.

Premjeras pasirodžius šiai informacijai pernai lapkritį atmetė bet kokius įtarimus sakydamas, kad tai jam „kelia juoką“.

Ežero pakrantėje Druskininkuose esančio sklypo įsigijimo ir naujo pastato statybų istoriją tiria ir Seimo Antikorupcijos komisija.

Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

Anksčiau, 2011 metais, Druskininkų savivaldybė patvirtino detalųjį planą, kuriuo sujungė buvusio rekreacinio pastato – valčių nuomos punkto, rekreacinės paskirties žemės sklypą su Vijūnėlės parko teritorijos sklypu, kartu pakeisdama pastato žemės naudojimo paskirtį iš rekreacinės į gyvenamąją.

2013 metų rudenį Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nes valstybės žemėje vietoj buvusios valtinės leista statyti gyvenamąjį namą. Tuomet Kauno prokurorai priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Apskundus jų nutarimą, Generalinėje prokuratūroje šis nutarimas panaikintas ir nutarta kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl detaliojo plano panaikinimo, dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir dėl statybos leidimo panaikinimo bei neteisėtos statybos pasekmių pašalinimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...