Lietuvoje

2020.10.31 22:57

Naujai valdžiai – naujos viltys dėl švietimo: tikimasi konstruktyvaus dialogo ir ilgalaikių pokyčių

Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.10.31 22:57

Į naują koaliciją besiburiančios trys partijos, kaip vieną iš prioritetinių sričių įvardija švietimą. Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija neatmeta galimybės siūlyti švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrų. Švietimo bendruomenių atstovai teigia pirmiausia iš naujojo ministro laukiantys konstruktyvaus dialogo, kuriame dalyvautų pedagogų, aukštojo mokslo, moksleivių tėvų atstovai.

Tuščios klasės, nuotolinis darbas – tokia dabar daugelio mokyklų kasdienybė. Tokį vaizdą greičiausiai dar pamatys ir naujasis švietimo ministras. Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas teigia, kad ir lūkesčiai dėl naujojo ministro daugiausia siejami su koronaviruso valdymu švietimo įstaigose. Jo teigimu, 5-12 klasių mokiniai kurį laiką turėtų mokytis nuotoliniu būdu.

Žinios. NVSC specialistė įspėja: matant tendencijas ir žmonių elgesį, skaičiai tik augs

„Mokyklose plinta užkratas, serga mokytojai ir serga mokiniai ir skaičiai vis didėja, didėja, nėra taip, kad eksponentiškai, bet vis tiek paliečia vis naują bendruomenę. Labai pritariu, kad reikėtų iš paskutiniųjų stengtis, kad priešmokyklinis, pradinis ugdymas vyktų kontaktiniu būdu“, – sako D. Žvirdauskas.

Pasak švietimo ir mokslo profsąjungos vadovo, kone visos partijos rinkimų kampanijoje švietimą deklaravo, kaip prioritetą. O į valdančiąją koaliciją besiburiantys liberalų sąjūdis ir laisvės partija pareiškė, kad norėtų ir kuruoti šią sritį, tai yra turi kandidatus į švietimo ministrus.

„Pirmas dalykas, ko norėtųsi, kad pagaliau atsirastų tas nacionalinis susitarimas ir būtų ilgalaikis. Jeigu atėjus naujai valdžiai vėl kardinaliai viską keis, o po 4 metų vėl keis, tai mes ir sėdėsim toje situacijoje“, – teigia Švietimo ir mokslo profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius viliasi, kad naujasis ministras bėdas spręs sistemiškai. Ir svarbiausia problema – ne atlyginimai.

„Pirmoji, žinoma, yra susijusi su turinio mokyklinių programų aprūpinimo vadovėliais ir mokymo metodikų, kurios nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų ir mokinių lūkesčių, todėl skiriasi rezultatai, kuriuos rodo mokykliniai egzaminai ir valstybiniai egzaminai“, – tvirtina VDU rektorius Juozas Augutis.

Aukštasis mokslas – irgi ne aukso amžių gyvena. Nors, kaip pripažįsta rektorius, kai kurios problemos pamažu sprendžiamos – šiek tiek auga dėstytojų algos, neliko universitetų tinklo problemos. Bet būsimam ministrui ir čia darbo bus.

„Mokslo, mokslinės eksperimentinės plėtros Lietuvoje palaikymas ir finansavimas yra labai žemas, jis jau pradėjo stabdyti mūsų universitetų ir institutų progresą, neleidžia lygiavertiškai dalyvauti įvairiuose projektuose“, – kalba J. Augutis.

Švietimo bendruomenių atstovai teigia, svarbiausias patarimas būsimam ministrui- tartis su mokytojų, įvairių švietimo asociacijų, tėvų atstovais. Ir sprendimus priimti tik radus bendrą sutarimą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt