Lietuvoje

2020.10.31 17:38

Targamadzė apie planuojamą ankstinti mokymosi programą: mes sprogdiname švietimo sistemą

LRT RADIJAS, LRT.lt2020.10.31 17:38

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ketvirtadienį balsavo dėl ankstyvojo ugdymo modelio, kuriuo norima ankstinti mokymosi programą moksleiviams. Švietimo ekspertė Vilija Targamadzė LRT RADIJUI sako, kad tokiems užmojams Lietuvos švietimo sistema nėra tinkamai paruošta. „Mes sprogdiname švietimo sistemą – ji nėra pasirengusi tokiems iššūkiams“, – neabejoja būsima Seimo narė.

Prezidentas Gitanas Nausėda dar anksčiau išreiškė lūkestį ankstinti mokymosi programą moksleiviams, o taip pat įvesti privalomą darželių lankymą socialinės rizikos šeimų vaikams. Jo inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos numato vaikų priešmokyklinį ugdymą pradėti nuo penkerių, o pradinį – nuo šešerių metų.


Ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams privalomas taptų nuo 2021 metų, priešmokyklinio ugdymo ankstinimas turėtų įsigalioti nuo 2023 metų, o pradinio – nuo 2024-ųjų.

Prievolės nebus

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Vytautas Juozapaitis sako, kad komiteto nariai iš esmės pritaria prezidento pateiktiems siūlymams. Anot jo, tai nereiškia, kad vaikai privalės mokyklą lankyti anksčiau. Vaikų mokyklinis amžius išlieka toks pat – septyneri metai, – tikina jis.

„Atsiranda galimybė, jei tėvai pageidauja ir vaiko raida leidžia, pradėti vaiką leisti į mokyklą nuo šešių metų. Tokia tvarka galioja ir dabar. Šito įstatymo pakeitimo esmė yra ta, kad pati sistema būtų įgalinta suteikti tokias paslaugas, jeigu tėvai pageidautų ir vaikai būtų pasirengę, – kad galima būtų vaiką į mokslus leisti nuo penkerių metų“, – teigia V. Juozapaitis.

Kitas svarbus akcentas, anot jo, yra tas, kad siekiama sudaryti vienodas sąlygas ir tiems vaikams, kurie gyvena atokiuose rajonuose ir/arba yra socialinės rizikos grupėje.

Švietimo sistema pokyčiams neparuošta

Naujai išrinkta parlamentarė, švietimo ekspertė Vilija Targamadzė mano, kad tokiems pokyčiams švietimo sistema nėra pasiruošusi. Anot jos, galimybė anksčiau pradėti lankyti mokyklą jau buvo priimta ankstesniais švietimo įstatymais.

„Jei mes priimsime nutarimus, tačiau nebus priemonių plano, kaip juos įgyvendinti, tai gerus dalykus lengvai galima paversti niekiniais ir kabėti tam tikrame oro balione, kur teoriškai atrodo vienaip, o praktiškai yra visai kitaip, – teigia V. Targamadzė. – Reikia įvertinti vaiko raidą, pažiūrėti, kokie bus metodai, patikrinti, ar pedagogai yra tam pasirengę. Neretai reikia švietimo pagalbos specialistų. Dažnam vaikui reikia logopedų ir panašiai. Reikia metodiką pasirengti. Šiai dienai nėra tam pasirengta.“

Jei mes priimsime nutarimus, tačiau nebus priemonių plano, kaip juos įgyvendinti, tai gerus dalykus lengvai galima paversti niekiniais ir kabėti tam tikrame oro balione, kur teoriškai atrodo vienaip, o praktiškai yra visai kitaip.

Pasak V. Juozapaičio, įstatymai yra kuriami tam, kad būtų nurodyta kryptis. „O tolesnis įgyvendinimas yra poįstatyminių aktų reikalas. Čia jau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prerogatyva arba pareiga vykdyti šituos dalykus“, – tvirtai V. Targamadzės žodžius atremia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys V. Juozapaitis. Anot jo, tam pasiruošti laiko iki 2023 metų tikrai bus.

Pirmose klasėse išaugs vaikų skaičius

Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas sako, kad naujuose pasiūlymuose yra daug neaiškumo. Pasak jo, trūko diskusijų su švietimo visuomene, o dabar, į valdančiųjų kadencijos pabaigą, yra skubama priimti galutinai neaptartus sprendimus. Jis taip pat neatsakingu laiko sprendimą ankstinti mokinių amžių.

Tai reiškia, kad vietoj 30-ties tūkst. pirmokų bus 40 tūkst. Miestuose tai reiškia tragediją, nes jau dabar pradinės mokyklos yra sausakimšos.

„Kažkuriuo metu bus taip, kad ateis banga jaunesnių vaiku, tačiau liks ir tie, kurie pradės mokslo metus įprastai. Tokiu metu bus sukurta tam tikra banga – išaugs vaikų skaičius mokyklose. Ta banga keliaus per visą švietimo sistemą, kol pasieks aukštąsias ir profesines mokyklas. Tai reiškia, kad vietoj 30-ties tūkst. pirmokų bus 40 tūkst. Miestuose tai reiškia tragediją, nes jau dabar pradinės mokyklos yra sausakimšos. Ten fiziškai nėra patalpų.

Čia toks kaip laikrodžio pasukimas. Nėra skiriama dėmesio visiems kokybiniams aspektams įgyvendinti. Tai, kad vaikai ateis į mokyklą anksčiau, dar nereiškia, jog bus geresni jų rezultatai. Veikiau tai sukels didelius iššūkius visai švietimo sistemai: reikės daugiau mokytojų, reikės naujų patalpų, kurių, praėjus bangai, jau vėl nebereikės. Taigi neaišku, ar verta taip purtyti visą švietimo sistemą, kuri tikrai nėra pačios geriausios būklės šiandien. Ten juk yra ir kitų, didesnių, problemų“, – pastabas įstatymo pataisoms žeria ir apie jų įtaką švietimo sistemai kalba Lietuvos tėvų forumo atstovas K. Mikolajūnas.

Biudžete lėšų pasiruošimui nenumatyta?

Purtyti švietimo sistemos tikrai nereikia, tačiau ją remontuoti tikrai privalu, į Tėvų forumo atstovo pastabas atsako V. Juozapaitis. „Pradėti turėtume būtent nuo ikimokyklinės ir priešmokyklinės sistemos reformavimo, – neabejoja Seimo narys. – Noriu pabrėžti, kad nėra jokios kalbos apie mokyklinio amžiaus ankstinimą. Pradinės mokyklos amžius lieka nejudinamas.

Noriu pabrėžti, kad nėra jokios kalbos apie mokyklinio amžiaus ankstinimą. Pradinės mokyklos amžius lieka nejudinamas.

Mes sudarome sąlygas būtent ikimokyklinukams jau nuo penkių metų turėti pakankamai organizuotą ir kokybišką ugdymo programos parengimą, kad jie galėtų ruoštis mokyklai, į kurią ir toliau būtų einama nuo septynerių metų. Esant norui, bus galima eiti ir nuo šešerių metų.“

Švietimo ekspertė V. Targamadzė su V. Juozapaičio žodžiais sako nesutinkanti. Anot jos, tokiam žingsniui būtina tinkamai pasirengti. „Šis įstatymas pradės veikti 2023 m. Nuo 2024 m. jau turės būti priimti specialiųjų poreikių vaikai. Mes sprogdiname švietimo sistemą – ji nėra pasirengusi tokiems iššūkiams“, – neabejoja būsima Seimo narė.

Nepamirškime, kad trūksta pradinių klasių mokytojų. Nepamirškime ir tautinių mažumų.

Ji teigia nematanti, kad būtų kuriamos galimybės tokiems pokyčiams įgyvendinti. „Matau, kad ir biudžete nėra skiriama daugiau lėšų švietimo pagalbos specialistams. Specialistus reikia ruošti, o dabar tokie žingsniai nėra daromi, – tikina ji. – Nepamirškime, kad trūksta pradinių klasių mokytojų. Nepamirškime ir tautinių mažumų.“

V. Tagarmadzė taip pat nurodo paramos vaikams centro įkūrėjos ir vadovės, psichologės Aušros Kurienės žodžius. Anot jos, jei su penkerių metų vaiku elgsimės taip pat, kaip su septynerių – pasodinsime jį į mokyklos suolą – nieko gero iš to nebus. „Tai visai kitas vaiko raidos amžius“, – A. Kurienės žodžius persako švietimo ekspertė Vilija Targamadzė.

Visa diskusija apie ikimokyklinio ugdymo pakeitimus – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.