Lietuvoje

2020.11.03 05:30

Atranka į tarptautinį teismą sukėlė nuostabą: ar ES teisė įkandama buvusiam apylinkės teismo vadovui?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.11.03 05:30

Lietuvos kandidato į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį Teismą atranka ne vienam teisininkui sukėlė nuostabą, kadangi ją laimėjo kadenciją baigiantis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. LRT.lt kalbinti ekspertai pabrėžia, kad šiam kandidatui, kuris yra baudžiamosios teisės atstovas, ES teisė gali būti neįkandama, o ir jo kompetencija, pašnekovų manymu, yra abejotina. Tuo metu Seimo nariai tikina, kad E. Pašilio išrinkimas kandidatu į tarptautinį teismą gali būti politinis sprendimas.

LRT.lt primena, kad ES Bendrasis Teismas – Liuksemburge įsikūręs tarptautinis teismas, sudaromas šešerių metų kadencijai valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu. Teisėjai skiriami, pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl kandidatų į teismą tinkamumo eiti teisėjo pareigas.

Šis teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai.

Pagal įstatymus, Lietuvoje kandidatai į ES Bendrąjį Teismą tvirtinami tokia tvarka: Teisingumo ministerija (TM) skelbia atrankos konkursą, konkursą laimėjęs asmuo turi sulaukti Vyriausybės, prezidento, Seimo pritarimo ir galiausiai jo kandidatūrą turi patvirtinti Liuksemburge įsikūręs pretendentų vertinimo komitetas. Lietuva į ES Bendrąjį Teismą deleguoja du teisėjus.

2019 m. sausį Seimas pritarė tuomečio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Gedimino Mesonio ir tuomečio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus kandidatūroms į ES Bendrąjį Teismą. R. Norkus netrukus pradėjo darbą teisme, tačiau G. Mesonio kandidatūrą atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Ieškant antrojo Lietuvos teisėjo į ES Bendrąjį Teismą, 2019 m. liepą Vyriausybė į šią poziciją dar vienai kadencijai pasiūlė teisėją Virgilijų Valančių, tačiau tų pačių metų rugpjūtį kandidatūrai nepritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirbančio V. Valančiaus kadencija baigėsi 2019 m. spalį. TM organizavo keturias atrankas kandidatui į minėtą teismą ir tik ketvirtą kartą pavyko atrinkti kandidatą – šią savaitę paskelbta, kad atranką laimėjo kadenciją baigiantis generalinis prokuroras E. Pašilis.

Reikalingų gebėjimų sąrašas nėra nustatytas

LRT.lt šaltinių duomenimis, teisininkų bendruomenė, išgirdusi, kad atranką į ES Bendrojo Teismo teisėjus laimėjo būtent E. Pašilis, nustebo, mat dalis jų tvirtina, jog šiam teisininkui, norinčiam dirbti tokioje tarptautinėje institucijoje, gali pritrūkti patirties, reikalingos kompetencijos, užsienio kalbų žinių.

Viešai internete prieinamoje E. Pašilio biografijoje skelbiama, kad jis yra baigęs Policijos akademiją, 1994–1997 m. dirbo Ukmergės rajono policijos komisariato jaunesniuoju inspektoriumi, 1997–1999 m. – Mokesčių policijos departamento inspektoriumi, 2000–2015 m. dirbo Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėju, 2007–2012 m. – šio teismo pirmininku. Nuo 2015 m. E. Pašilis dirba generaliniu prokuroru.

LRT.lt susisiekus su TM, ministerija paaiškino, kad reikalavimai ES Bendrojo Teismo teisėjui yra nustatyti sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo. Numatoma, kad minėto teismo teisėjai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina aukštoms teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus.

Kaip nurodė TM, ES teisė neapibrėžia sąvokos „aukštos teisėjo pareigos“, taip pat nenustato privalomo sąrašo gebėjimų, kuriuos turi atitikti valstybių narių siūlomi kandidatai į ES Bendrojo Teismo teisėjus, ar privalomos kandidatų siūlymo procedūros.

Anot TM, vis dėlto kaip vienas svarbiausių kriterijų kandidatui į ES Bendrąjį Teismą įvardijama kompetencija.

„Geras kandidatas turi turėti bazinių žinių, gebėjimą analizuoti ir pakankamai išvystytą nuomonę bendrais Europos Sąjungos teisės klausimais“, – teigiama TM atsiųstame atsakyme.

Pasak ministerijos, TM darbo grupės vertinimu, iš atrankoje dalyvavusių kandidatų geriausiai šiuos kriterijus atitiko generalinis prokuroras E. Pašilis.

„Atkreipiame dėmesį, kad darbo grupės pateikta kandidatūra yra rekomendacinio pobūdžio ir niekaip neįpareigoja kitų institucijų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prezidento, Seimo, – dalyvaujančių, skiriant Lietuvos atstovą į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“, – pažymima LRT.lt ministerijos atsiųstame atsakyme.

Nesupranta, kas bendra tarp E. Pašilio ir ES teisės

LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius neslėpė nuostabos dėl atrankos komisijos sprendimo kandidatu į ES Bendrojo Teismo teisėjus išrinkti E. Pašilį. Teisininkas atkreipė dėmesį, kad kandidatas kone visą gyvenimą darbavosi baudžiamosios teisės srityje ir su ES teise nėra susidūręs.

„Girdint šio kandidato pavardę, klausimų tikrai kyla, nes kalbame apie teismą, kurio kompetencija yra Europos Sąjungos teisė, reguliuojanti privatinių teisinių santykių taikymą. Tada kyla klausimų, kokią kompetenciją turi šis kandidatas.

Teoriškai galbūt E. Pašilis reikalavimus atitinka, bet čia yra teismas, kuris nieko bendra su baudžiamąja teise neturi. Tai yra teismas, nagrinėjantis klausimus, kurie susiję su Europos Sąjungos teisės taikymu. Ką bendro E. Pašilis turi su šiais dalykais?“ – kalbėjo V. Nekrošius.

Sprendimu kandidatu į ES Bendrąjį Teismą skirti baudžiamosios teisės atstovą stebėjosi ir advokatas Vilenas Vadapalas, 2004–2013 m. dirbęs ES Bendrojo Teismo teisėju. Jis perspėjo, kad kandidatams į šį teismą keliami labai aukšti reikalavimai.

„Šiuo metu keliami labai aukšti reikalavimai, kadangi tai yra teismas, sprendžiantis Europos pramonei ir prekybai ypač reikšmingas bylas, konkurencijos, prekių ženklų, antidempingo, išorės muitų ir daugelio kitų sričių klausimus. Be to, (kandidatui – LRT.lt) keliami reikalavimai, susiję su specialiosiomis ir labai giliomis žiniomis, kadangi teismas ne tik taiko, bet ir aiškina Europos Sąjungos teisę. Tad reikalavimai yra verčiantys kelti kandidatą, kuris iš tikrųjų būtų labai aukštos kvalifikacijos“, – komentavo V. Vadapalas.

Anot jo, neretai ES Bendrajame Teisme nagrinėjami milijardiniai ieškiniai ES institucijoms ar ES valstybėms. Tad, pasak teisininko, šio teismo teisėjo kompetencija turi būti išskirtinė.

„Neseniai Europos Sąjungos Bendrasis Teismas išsprendė bylą dėl valstybės pagalbos vienai kompanijai Airijoje, ieškinio vertė – 14 milijardų eurų. Galima suprasti, kad šiuo atveju tokiose bylose dirba ypač kvalifikuoti advokatai, taigi teisėjas negali būti neatitinkantis reikalavimų, neatitinkantis sprendžiamų bylų lygio“, – aiškino V. Vadapalas.

Prancūzų kalba oficialiai neprivaloma, bet be jos – nė krust?

Nors ES Bendrajame Teisme dažniausiai vartojama prancūzų kalba, LRT.lt kalbintas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tvirtino, kad kandidatui į ES Bendrąjį Teismą nėra keliami specialūs reikalavimai mokėti vieną ar kitą užsienio kalbą. Tiesa, pasak ministro, E. Pašilis teigė mokantis prancūzų kalbą.

„Jis atitiko visus mūsų kriterijus, žmogus sakė, kad kalba prancūziškai. Na, mes nesame lingvistai, tiesa, vienas lingvistas atrankoje dalyvavo. Bet kalbos nevertinome, juo labiau kad tokio reikalavimo, tai yra mokėti prancūzų kalbą, ir nėra. Visi teismo posėdžiai yra su vertimu. Vertinimo komitete, kai yra klausinėjama, irgi užtikrinamas vertimas. Bet jis (E. Pašilis – LRT.lt) sakė „galiu kalbėti prancūziškai“, – tvirtino E. Jankevičius.

Buvęs ES Bendrojo Teismo teisėjas V. Vadapalas aiškino, kad nors prancūzų kalba nėra privaloma šio teismo teisėjui, jos nemokant dirbti būtų itin sunku.

„Jūs puikiai galite įsivaizduoti darbą teisėjo, kuris turi parengti sprendimo projektą prancūzų kalba, turi teisėjų pasitarimą, kurio metu bendraujama prancūzų kalba, taip pat kai kiti teisėjai pranešėjai sprendimus rengia prancūzų kalba. Prancūzų kalbos nemokėjimas yra didelis trūkumas. Be abejo, su laiku ją galima išmokti, bet nemanau, kad paskyrimas į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą yra tas atvejis, kai reikia mokytis prancūzų kalbos“, – aiškino teisininkas.

Parlamentarai tikina – tai gali būti politinis sprendimas

E. Pašilio kandidatūra į ES Bendrojo Teismo teisėjus stebina ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narius.

TTK pirmininkė valdančiųjų „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė pabrėžė, kad E. Pašilis neturi darbo su ES teise patirties.

„Jo paties veikla niekada nebuvo susijusi su Europos Sąjungos teisės taikymu ar moksline veikla Europos Sąjungos teisės srityje. Šiuo atveju vyksta gana keistas reiškinys, kada žmogus iš nacionalinės baudžiamosios teisės išeitų į tą sritį, kurios praktiškai, žiūrėdama į pono E. Pašilio amžių, bijau, kad ir universitete gal nelabai mokėsi“, – LRT.lt pasakojo A. Širinskienė.

Jai pritarė kitas TTK narys, opozicinių konservatorių atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Šedbaras. Parlamentaras teigė, kad E. Pašilis galbūt ir galėjo kada nors susidurti su ES teise, bet to esą neužtenka ir Lietuva, pašnekovo teigimu, turėtų ieškoti platesne kompetencija pasigirti galinčio teisininko.

„Jis (E. Pašilis – LRT.lt), kaip buvęs apylinkės teismo teisėjas, teismo pirmininkas, turbūt įvairių bylų nagrinėjo, bet čia yra ir lygio klausimas. Aukčiausiojo Teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo teisėjai taiko europinę teisę, ypač Administracinio teismo teisėjai taiko šią teisę neišvengiamai konkurencijos bylose, galbūt ir viešųjų pirkimų bylose, jie susiduria tiesiogiai su europine teise, su ja susipažįsta.

Toks provincijos teismo teisėjas, tapęs generaliniu prokuroru, dirbdamas su baudžiamosios bylomis, gali turėti kompetencijos problemų. Atrankos komitetas Liuskemburge iš tiesų gali ir nepritarti šiai kandidatūrai. Čia toks, atrodo, laimės bandymas“, – svarstė S. Šedbaras.

TTK pirmininkė A. Širinskienė taip pat neslėpė abejojanti ne tik E. Pašilio gebėjimais, bet ir reputacija.

„Turėjome komitete daug pastabų dėl prokuratūros veiklos, lygiai taip pat jo biografijoje ir kitų dalykų yra buvę, kurie kelia etikos klausimų. Pavyzdžiui, kai generalinis prokuroras paskiria dukros krikštatėvį į aukštesnes pareigas, nors jis atrankoje surenka mažiau balų negu kiti kandidatai, tai, švelniai tariant, keistai atrodo“, – komentavo Seimo narė.

Ji teigė neatmetanti galimybės, kad sprendimas kandidatu į ES Bendrąjį Teismą skirti E. Pašilį gali būti politinis, kuriam galėjo kas nors padaryti įtaką. Tiesa, kam E. Pašilio pergalė galėjo būti naudinga, A. Širinskienė nenorėjo spėlioti.

TTK nariui S. Šedbarui nuostabą kėlė tai, kad kandidatą į tarptautinį teismą nuspręsta išrinkti tuomet, kai Lietuvoje, pasibaigus Seimo rinkimams, keičiasi valdžia. Be to, anot jo, prisiminus tai, kad prezidentūra atmetė ES Bendrajame Teisme dirbusio V. Valančiaus kandidatūrą, o dabar svarstoma skirti baudžiamosios teisės atstovą, kyla minčių, kad sprendimams daroma politinė įtaka.

„Buvęs ES Bendrojo Teismo teisėjas V. Valančius neįtiko prezidentūrai. Bet tai yra žmogus, vadovavęs Vyriausiajam administraciniam teismui, mokslų daktaras, civilistas, padėjęs Ukrainoje kurti naujovišką teismų sistemą. [...] Pripažinkime, tai yra ne to lygio žaidėjai. Šitas žmogus (E. Pašilis – LRT.lt) dabar gali sėsti ir toliau nagrinėti bylas. Greičiausiai Lietuva ir toliau bus be savo atstovo.

Be jokių rimtų argumentų V. Valančiaus kandidatūros atmetimas prezidentūroje tikrai kvepia įtaka. [...] Bet aš neturiu įrodymų. Tik darau prielaidą iš to, kas buvo prieš tai įvykę“, – svarstė S. Šedbaras.

Ministras akcentuoja, kad jokio skubos nebuvo

Teisingumo ministras E. Jankevičius atmeta bet kokios galimos politinės įtakos kandidato į ES Bendrąjį Teismą atrankai galimybę. Jis neslėpė informavęs prezidentūrą, kad atranką laimėjo E. Pašilis, tačiau pabrėžė šios kandidatūros niekaip neaptarinėjęs pačios atrankos metu.

„Po atrankos aš paskambinau prezidentūrai ir informavau apie laimėjusį kandidatą. Pasiteiravau, kokia nuomonė būtų, sakė, kad teigiama, bet mes nežinome, kaip apsispręs prezidentas“, – tvirtino ministras.

E. Jankevičius teigė, kad jokios skubos, ieškant kandidato į ES Bendrąjį Teismą, nebuvo. Ministras priminė, kad nors kandidatą išrinko komisija, sudaryta iš šios Vyriausybės ir Seimo kadencijos deleguotų narių, dėl kandidato tinkamumo spręs naujos kadencijos Seimas.

„Prezidentas nesikeičia, Seimas bus naujas. Jeigu dauguma arba prezidentas, kuris nesikeičia, nenorės patvirtinti šio kandidato, tai netvirtins. Jokios skubos nėra. Be to, tai jau ketvirta atranka. Negali šita situacija tęstis be galo, kandidatą reikėjo surasti“, – aiškino E. Jankevičius.

LRT.lt susisiekus su Generaline prokuratūra, instituticijos atstovė spaudai Elena Martinonienė teigė, kad E. Pašilis situacijos nekomentuos, kadangi atrankos procedūra nėra baigta.

Populiariausi