Vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus galimai ne pagal tarptautinius standartus statoma Astravo atominė elektrinė (AE) Černobylio katastrofos dar nepamiršusiems Lietuvos gyventojams turėtų kelti didelį nerimą. Energetikos ministerija ieško būdų, kaip galėtų paveikti baltarusių apsisprendimą vystyti šį projektą. Tačiau energetikos ekspertas Jurgis Vilemas teigia, kad bet kokios Lietuvos pastangos bus bevaisės.
Siekiant, kad trečiųjų šalių elektra nepatektų į Baltijos jūros regioną, šiuo metu yra parengti skirtingo pobūdžio sprendimo būdai. Pagal pirmąjį, Baltijos šalių elektros sistemos būtų perorientuojamos darbui su Vakarų Europos perdavimo tinklais. Tam reikėtų ant jungčių su trečiosiomis šalimis įrengti nuolatinės srovės keitiklius, kurie patikimai ir efektyviai reguliuotų elektros srautus bet kuriuo metu, kai tik reikės. Taip fiziniai bei komerciniai elektros srautai iš trečiųjų šalių būtų apriboti techniškai.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovo Daivio Virbicko teigimu, tai būtų patikimas ir ilgalaikis sprendimas. Tačiau jis turi savo kainą – apie 80 mln. eurų. Ši suma galėtų būti finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, tačiau tam prašymą reiktų rašyti kartu su Latvija bei Estija. Jei latviai ir estai veikti bendrai atsisakytų, tada keitiklių kaina gultų ant Lietuvos vartotojų pečių.
Antroji alternatyva numato elektros prekybos ribojimą su trečiosiomis šalimis Baltijos jūros regione. Taip Lietuvoje fizinį importą iš trečiųjų šalių, kuris šiuo metu sudaro apie trečdalį visos suvartotos elektros, keistų didėjantis komercinis elektros srautas iš Šiaurės šalių, Lenkijos, Latvijos ir Estijos. D. Virbicko vertinimu, tai būtų efektyviausias ir pigiausias kelias trumpuoju laikotarpiu.
Trečias būdas, pagal kurį Lietuva vienašališkai apribotų elektros prekybą su trečiosiomis šalimis, būtų greičiausias, tačiau nepatikimas. Be to, trečiųjų šalių elektra Lietuvą pasiektų per integruotas Latvijos ir Lenkijos rinkas.
Efektyvia, bet nepatikima laikoma ketvirtoji alternatyva. Ji numato, kad Baltijos šalys demontuotų elektros jungtis su trečiosiomis šalimis. Ją įgyvendinusios Baltijos šalys turėtų organizuoti izoliuotą elektros sistemų darbą. D. Virbickio vertinimu, dėl mažo Lietuvos, Latvijos ir Estijos sistemų dydžio savarankiškas darbas būtų labai brangus, kristų jų patikimumas, grėstų avarijos ir elektros tiekimo sutrikimai.
Penktasis sprendimo būdas suveiktų kaip politinio atgrasymo priemonė, tačiau būtų brangus. Pagal jį, ant Lietuvos ir Baltarusijos jungčių būtų sumontuotas fazės keitimo transformatorius, o tai leistų fizinį elektros srautą nukreipti nuo Lietuvos sienos. Bėda ta, kad ilgainiui šie transformatoriai virstų metalo laužu, nes Lietuva siekia sinchronizuotis su Vakarų Europos elektros perdavimo tinklais ir šiuos įrenginius pakeisti nuolatinės srovės keitikliais.
