LRT FAKTAI
Santaros klinikos; greitoji pagalba

Lietuvoje

2020.10.31 14:10

Sąmokslo teorijoms ribų nėra: jei ligoninėje nešviečia langai, ar tai reiškia, jog koronavirusas neegzistuoja

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.10.31 14:10

Dar greičiau, nei koronavirusas tapo pasauline pandemija, jis užkrėtė ir žmonių fantaziją: pradžioje tai buvo spėlionės, ar naujasis virusas yra tyčia sukurtas biologinis ginklas, o šiuo metu interneto užkaboriuose veši pramanai, jog iš esmės pandemija sukurta tam, kad būtų įgyvendinta visuotinė kontrolė.

Dezinformacija apie koronavirusą gali būti visiškai nutolusi nuo realybės, tačiau kai kuriais teiginiais patikėti gali būti nesunku – LRT.lt pristato 5 tipines socialiniuose tinkluose plintančias žinutes ir ekspertų atsakymus dėl visuomenėje tvyrančių baimių.

1. Ligoninės tuščios!

Tai teiginys, atsiradęs dar pavasarį, tikėtina, jog melagingas naujienas skleidžiantys Lietuvos socialinių tinklų vartotojai idėją nusikopijavo iš JAV internautų.

Pagrindinėms šalies ligoninėms pranešant apie senkančius išteklius, netgi atsirado vaizdo įrašas, kuriame filmuojami VUL Santaros klinikų langai naktį, taip neva įrodant, kad ligoninė nedirba. Tiesa, įraše šviesos languose matyti.

Kaip LRT.lt pakomentavo VUL Santaros klinikų atstovai, koronaviruso pacientų palatų langai išeina į vidinį kiemą, o įraše nufilmuota atsitiktinė klinikų dalis.

„Pastato langų filmavimas ir bandymas susisiekti su skyriais neprisistatant ir užduodant abstrakčius klausimus nėra įrodymas, kad ligoninėje nėra pacientų“, – teigė Santaros klinikų atstovė spaudai Jolanta Normantienė.

Tuo metu LRT.lt kalbintas gydytojas anesteziologas reanimatologas Ričardas Peldžius, dirbantis vienoje iš koronaviruso atraminių ligoninių, atkreipė dėmesį, kad perpildytos palatos ir akivaizdžiai matomas sujudimas reikštų tai, kad padėtis nekontroliuojama.

Vadinamosios atraminės Lietuvos ligoninės šią savaitę paskelbė, kad koronaviruso pacientams skirtos lovos sparčiai pildosi, tačiau didžiausia problema yra ne fizinio ploto trūkumas, o medikų stygius.

2. Raginimas boikotuoti koronaviruso testus ir termometrus

Ši sąmokslo teorija gąsdina, kad koronaviruso testai, kai imamas mėginys iš nosiaryklės, yra žalingi sveikatai – kai kas net imasi tvirtinti apie pakenkimą smegenų audiniui. Kaip LRT.lt yra sakęs Santaros klinikų gydytojas Valdas Pečeliūnas, nosiaryklė yra padengta kauliniu audiniu, todėl jos pažeisti plonu lanksčiu pagaliuku neįmanoma, o mėginio ėmimo metu nutikusios traumos yra labai reta išimtis, nė viena jų ir nebuvo rimta.

Žmonės raginami nepaklusti oficialioms rekomendacijoms ir tirtis galimą užsikrėtimą.

Gąsdinant koronaviruso testais, žmonės raginami nepaklusti oficialioms rekomendacijoms ir tirtis galimą užsikrėtimą, kai kurios žinutės yra nukreiptos į konkrečių savivaldybių – pavyzdžiui, Raseinių, o šiuo metu itin koronaviruso paveiktos Plungės, gyventojus.

Taip pat dažnai teigiama, esą koronavirusui diagnozuoti ėminys iš nosiaryklės nereikalingas, pakanka seilių. V. Pečeliūno teigimu, tikėtina, kad ateityje testai bus atliekami paprasčiau, tačiau šiuo metu seilių testo visuotinai naudoti neleidžia tyrimų stygius.

Panašiu principu neretai raginama boikotuoti viešose vietose naudojamus infraraudonųjų spindulių termometrus, teigiama, jog jie varžo žmonių laisves ar net gali sutrikdyti sveikatą. LRT.lt kalbintas Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto lektorius dr. Benas Gabrielis Urbonavičius aiškino, jog infraraudonųjų spindulių termometrai patys jokios spinduliuotės neskleidžia, priešingai – matuoja kūno skleidžiamas bangas. Lazerio šviesa, kurią matome, yra ne pavojingesnė, nei žaislinės švieselės, ji skirta tiksliai nukreipti termometro jutiklį.

Beje, neretam koronaviruso skeptikui kyla abejonių, kodėl tokiu termometru matuojama kaktos, o ne riešo temperatūra. Specialistų teigimu, toks matavimas tiesiog tikslesnis.

3. Už diagnozę – 300 eurų, o gal ir laidotuvės dovanų

Ši teorija teigia, esą koronavirusas yra politikams naudingas sąmokslas, dažniausiai aiškinama, kad jei Lietuvos gydymo įstaigos ir laidojimo namai užfiksuos daugiau mirčių nuo koronaviruso, bus gaunama daugiau pinigų iš Europos Sąjungos. Kai kuriais atvejais sąmokslo teorijų kūrėjai įtaria, kad šiais pinigais ligoninės siūlo pasidalinti ir su artimaisiais – pavyzdžiui, kalbama apie sumas, siekiančias 300 eurų.

Tačiau Europos Sąjungos paramos dydis nuo mirusiųjų ar sergančiųjų koronaviruso sukelta infekcija nepriklauso, o pačius gandus griežtai paneigė ir ligoninės. LRT.lt taip pat rašė, kad mirusiųjų artimiesiems pasirašyti mirties liudijimo dokumentų, diagnozių nereikia, taip pat ir neprašoma. Kalbinti Vilniaus laidojimo namų atstovai taip pat paneigė internete sklandančius gandus, bei atkreipė dėmesį, kad žmonės dažnai būna nepatenkinti dėl to, kad pandemijos metu laidojimo procedūros trunka ilgiau, reikia laukti patvirtinimo, jog mirusysis nebuvo užsikrėtęs.

Tai sąmokslo teorija, tikėtina, atsiradusi Lietuvoje, o ne JAV. Tačiau tokio pat tipo melagienų bangą neseniai aprašė ir Latvijos žiniasklaida. Tiesa, pas kaimynus esą siūlomas kiek didesnis atlygis – dažnai neva siūloma padengti ir visas laidotuvių išlaidas.

4. Po kaukėmis kaupiasi anglies dvideginis ir nuodija organizmą

Tai gana įtikinimai skambantis kaltininimas, tuo labiau, kad apsaugines kaukes nešioti nėra patogu. Tačiau tai nėra tiesa – dėl to, kad kaukės žalos sveikatai nedaro, sutaria tiek medikų bendruomenė, tiek Pasaulio sveikatos organizacija. Vis tik melagienų kūrėjai taip pat sako pasitelkiantys mokslą, internete plinta įrašai, kuriuose oro sudėčiai patalpose matuoti skirtas matuoklis kišamas po kauke ir esą rodo pavojingą gyvybei ribą.

Diskomfortas, kurį jaučiame, tėra fizinis.

Tuo metu medikai tvirtina, kad diskomfortas, kurį jaučiame, tėra fizinis, medicininiai organizmo rodiklių tyrimai jokių pakitimų, nešiojant kaukes, nerodo. Deguonies stygių išmatuoti reikėtų oksipulsometru – ant piršto dedamu matuokliu, o ne patalpų orui tirti skirtu prietaisu.

Kaukių nešiojimas netgi nėra išimtis žmonėms, sergantiems astma, dėl sveikatos priežasčių jų nenešioti leidžiama dažniausiai tik dėl fizinių kūno defektų.

5. Kodėl nepažįstu nieko, kas serga koronavirusu?

Kodėl saugotis, jei koronavirusas – tik žiniasklaidoje, o ne artimoje aplinkoje? Nors pastaruoju metu užsikrėtimų skaičius auga sparčiai, vis dar atsiranda abejojančių jo tikrumu.

LRT.lt kalbinto Kauno technologijos universiteto Taikomosios matematikos katedros vedėjo dr. Kęstučio Lukšio teigimu, nelengva atsakyti į klausimą, kiek žmonių reikia pažinoti, kad turėtum bent vieną koronavirusu susirgusį pažįstamą. Be to, koronavirusas plinta židiniais – kai kuriuose miestuose, kolektyvuose ir artimųjų ratuose jis išplinta žaibiškai.

Tačiau šiuo metu koronavirusu yra užsikrėtę apie 13 000 Lietuvos gyventojų, arba kas maždaug 200-asis gyventojas. Belieka atsakyti į klausimą, ar pažįstate 200 žmonių ir žinote apie jų sveikatos būklę?

K. Lukšys sako, kad įprasto žmogaus kontaktų ratas yra 600 žmonių, tačiau į šį skaičių įeina ir tolimi žmonės, su kuriais ryšių beveik nepalaikome ir, tikėtina, jų sveikatos problemų nežinome. Artimiau bendraujame su maždaug 150-200 asmenų, taigi, koronaviruso atvejams augant, infekcija susirgusieji turėtų greitai atsirasti kiekvieno žmogaus aplinkoje.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt