Lietuvos apeliacinio teismo rūmuose paskelbtas verdiktas Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje. Apeliacinis teismas išteisino buvusį Darbo partijos vadovą europarlamentarą Viktorą Uspaskichą dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo. Už kitą nusikaltimą – apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – jam skirta piniginė 6,8 tūkst. eurų bauda.
Teisėja: Darbo partijoje juodoji buhalterija buvo
Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Violeta Ražinskaitė sako, kad Darbo partijoje egzistavo neoficiali apskaita.
„Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo – visi nuteistieji nuteisti pagrįstai. Iš tikrųjų apskaita buvo apgaulingai tvarkoma, buvo didelės sumos apskaitomos neoficialioje partijos buhalterijoje“, – pirmadienį posėdyje sakė pakeistą nuosprendį Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje skaičiusi teisėja.
Ji taip pat sakė, kad „darbietis“ Vytautas Gapšys turėjo įgaliojimus, jis užėmęs tam tikras pareigas duodavo nurodymus neoficialiai buhalterei Nijolei Steponavičiūtei apmokėti kai kurias išlaidas.
Kiti Darbo partijos kaltinamieji taip pat išteisinti dėl sukčiavimo, o dėl juodosios buhalterijos skirtos jiems piniginės baudos.
V. Uspaskichas posėdyje nedalyvavo
V. Uspaskicho advokato Algirdo Miškinio teigimu, V. Uspaskichas pirmadienį vieši Briuselyje, kur prasideda Europos Parlamento sesija.
„Jo dalyvavimas šiandien nebūtinas“, – teigė advokatas.
Vytauto Gapšio teismo salėje taip pat nebuvo, jis šią savaitę vieši Amerikoje ir grįžti ketina tik ketvirtadienį. Išklausyti nuosprendžio atvyko iš trijų kaltinamųjų atvyko tik Marina Liutkevičienė.
Stebėti nuosprendžio paskelbimo į teismo salę pirmadienį sugužėjo nepalyginti mažiau žmonių nei prieš dvejus su puse metų skelbiant Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą. Vis dėl sėdimų vietų užteko ne visiems: mažiausiai 55 žiūrovai laukė teismo verdikto stovėdami palei salės sienas.
Tarp susirinkusiųjų buvo negausu Darbo partijai priklausančių Seimo narių – tik Ričardas Sargūnas, Valdas Skarbalius, Vilija Filipovičienė, Kęstutis Daukšys, Valentinas Bukauskas, Darius Ulickas ir Viktoras Fiodorovas.
Apeliacinės instancijos teismo kolegijos pirmininkė iškart prasidėjus posėdžiui pranešė, kad pirminis nuosprendis yra perrašytas. Dalis kaltinimų subliūško, dar dalis panaikinta dėl senaties.
Vis dėlto teismas konstatavo Darbo partijos buhalterijos padarytus pažeidimus. Teismas nustatė, kad į juridinio asmens Darbo partijos apskaitą neįrašyti 7 mln. eurų ir 4 mln. eurų išlaidų.
Teisėjai nuosprendį skaitė apie valandą.
Išteisino dėl valstybės dotacijų pasisavimo
V. Uspaskichui paskirta 6 800 eurų bauda. V. Gapšiui – 3 600 eurų bauda. Buhalterei M. Liutkevičienei – 5 700 eurų piniginė bauda.
Teisėja aiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog perkvalifikuojant kaltinimus kaltinamiesiems nesudaryta galimybė išsamiai su jais susipažinti. Be to, kaltinamasis aktas esą parašytas netinkamai. Teisėja turėjo priekaištų ir dėl ikiteisminio tyrimo vykdymo.
Teismas nustatė, kad V. Uspaskichas, V. Gapšys ir M. Liutkevičienė veikė organizuotai, o ne bendrininkaudami, tačiau bausmių jiems ne tik nesugriežtino, bet sušvelnino.
Teismas pabrėžė, kad tyrimo metu nustatyta, jog didelės pinigų sumos Darbo partijoje buvo neapskaitomos oficialioje buhalterijoje.
„Labai akivaizdžiai susidėlioja, kas organizavo šią nusikalstamą veiką, tai V. Uspaskichas ir asmuo, dėl kurio mes dabar sprendimo nepriimame. Kas vykdė, tai M. Liutkevičienė ir kas padėjo, tai V. Gapšys“, – teigė teisėja Violeta Ražinskaitė.
Apeliacinis teismas išteisino Darbo partijos lyderius dėl valstybės dotacijų pasisavimo.
„Sukčiavimo bylose kaltininko apgaulei taikomas esmingumo kriterijus“, – V. Ražinskaitė aiškino apie tai, kad šioje byloje teismas to neįžiūrėjo.
„Esminės apgaulės mes nenustatėm“, – pridūrė teisėja.
Ji aiškino, kad šiurkščius rinkimų pažeidimus turi konstatuoti Vyriausioji rinkimų komisija. Nuo to priklauso ir dotacijų partijoms skyrimas. Šiuo atveju VPK to nepadarė, todėl ir V. Uspaskicho veika negalėjo būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas.
Apeliacinis teismas paliko galioti Apygardos teismo sprendimą, kad juridinis asmuo po reorganizacijos negali atsakyti baudžiamąja tvarka už tai, ką padarė jos vadovai vesdami buhalterinę apskaitą.
Teisėja nuosprendį ir jo motyvus planavo skaityti apie valandą, tačiau užtruko tik kiek ilgiau nei pusvalandį. Po posėdžio vienintelė salėje buvusi nuteistoji M. Liutkevičienė gavo gėlių.
Prokuroras jau galvoja nuosprendį skųsti
Po posėdžio bylą kuruojantis prokuroras S.Verseckas neatrodė sutrikęs. Jis pasidžiaugė, kad šioje rezonansinėje byloje pagaliau įsiteisėjo nuosprendis. S. Verseckui svarbu, kad teismas patvirtino esmę – Darbo partijos buhalterija buvo vedama apgaulingai.
Be to, prokuratūros atstovams dar liko galimybė kreiptis kasacine tvarka į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą – jame teisės taikymo aspektai šioje byloje galėtų būti įvertinti iš naujo.
S. Verseckas neslėpė, kad apeliacinio teismo sprendimu nėra labai patenkintas. Jis pripažino jau galvojantis, ar nevertėtų nuosprendžio skųsti Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka.
„Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau turime apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir šiandien pagaliau nuosprendis Darbo partijos byloje įsiteisėjo. Tai yra teismas konstatavo faktus, kurie, manau, buvo svarbūs visiems, faktą, kad Darbo partija 2004-2006 m. iš tiesų gyveno iš milžiniškų neaiškios kilmės lėšų, kurios buvo neapskaitomos ir nedeklaruojamos“, – kalbėjo prokuroras.
S. Verseckas svarstė, kodėl apygardos ir apeliacinis teismai nevienodai traktavo apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir laikė tai ne sukčiavimu, o siekiu išvengti mokesčių.
„Praktika nėra vienareikšmiška. Aukščiausiasis teismas nevienodai pasisako. Formuojama praktika lyg sukčiavimas gali būti tik PVM grobstymo bylose. Pasvarstysime, ar šitą klausią kelti iš naujo kasacinės instancijos teismui“, – sakė S. Verseckas.
Aukščiausiojo Teismo nuomonę prokuroras norėtų sužinoti ir dėl to, ar reorganizuota partija iš tiesų nėra atsakinga už praeities veiklą.
„Tai yra teisinis klausimas, kurį turime išspręsti aukščiausiu lygmeniu“, – aiškino S. Verseckas.
Jis pažymėjo, kad faktų Aukščiausiasis Teismas nebesiaiškins, ar Darbo partija gaudavo neteisėtų pajamų, nes tai jau yra faktas, tačiau jam esą dar liko teisinių klausimų dėl nusikaltimų kvalifikavimo, dėl juridinio asmens atsakomybės ir turto konfiskavimo.
Apeliaciją narpliojo pustrečių metų
Darbo partijos bylą Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo 2,5 metų.
Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas siūlė V. Uspaskichą nubausti šešerių metų laisvės atėmimo bausme, parlamentarui V.Gapšiui skirti pusantrų metų bausmę jos vykdymą atidedant dvejiems metams, M.Liutkevičienei – vienerių metų bausmę, vykdymą atidedant dvejiems metams.
Nuteistieji prašė juos išteisinti, teigdami, kad tai politinė byla.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 12 dieną už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą buvusiam Darbo partijos vadovui Viktorui Uspaskichui Vilniaus apygardos teismas buvo skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, Seimo nariui „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui – per 10 tūkst. eurų baudą.
Buvusi partijos buhalterė Marina Liutkevičienė tuomet nuteista vienų metų laisvės atėmimo bausme.
Kartu nuteistai parlamentarei Vitalijai Vonžutaitei skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Dabar jos byla išskirta, nes moteris dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdžiuose.
Darbo partija kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) pajamų ir 23 mln. litų (6,6 mln. eurų) išlaidų.
