Antano Boso elnyne Pajūrio regioniniame parke (PRP) turi būti nugriautos tvoros, atverti visuomeniniai keliai ir sudarytos sąlygos žmonėms laisvai lankyti teritoriją.
Antano Boso elnyne Pajūrio regioniniame parke (PRP) turi būti nugriautos tvoros, atverti visuomeniniai keliai ir sudarytos sąlygos žmonėms laisvai lankyti teritoriją, rašo „Lietuvos žinios“.
Tai tik keletas reikalavimų, kuriuos pateikė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), bandydama saugomoje teritorijoje kontroliuoti pajūrio milijonieriumi vadinamo verslininko veiklą. Vakar į PRP ir elnyną oficialiai buvo atvykusi VSTT direktorė Rūta Baškytė. Aplinkosaugininkai ir Seimo nariai susidomėjo šiuo elnynu ir ėmė tirti jo veiklą po „Lietuvos žinių“ publikacijų. Vakar po VSTT atstovų vizito A. Bosas pagaliau nutarė paklusti aplinkosaugininkų reikalavimams.
Aptvaras virto safariu
Elnyno teritorija Klaipėdos rajone, šalia Karklės kaimelio, esančio pajūryje, jau ne pirmus metus kelia įvairių kontroliuojančių institucijų susidomėjimą. A.Bosas asmeniškai arba per jam pavaldžias bendroves yra nusipirkęs ar išsinuomojęs apie 150 ha žemės ir valstybinių miškų. Teritorija įeina į valstybės saugomą PRP, didžioji jos dalis patenka į Šaipių kraštovaizdžio ir Karklės botaninį draustinius, o elnynas šliejasi prie griežtai saugomo Plocio gamtinio rezervato ir tarptautinio dviračių tako.
Per LŽ tyrimą paaiškėjo, kad draustinyje esančiame elnyne apgyvendinti ne tik šie taurūs gyvūnai, bet ir meška, vilkas, šernai, stumbrai, poniai, meškėnai, stručiai, fazanai, auginami galbūt neteisėtai suręstuose voljeruose. Elnyne įrengta oficiali žvėrių dorojimo vieta (skerdykla), pardavinėjama elnių mėsa, o prieš keletą metų veikė ir nelegali šaudykla, kėlusi poilsiautojų pasipiktinimą.
Praėjusią vasarą Bosai elnyne pompastiškai – dalyvaujant įtakingiems žmonėms ir aukštiems policijos pareigūnams, vienuoliui broliui pranciškonui pašventinus gyvūnų iškamšų muziejų – atidarė poilsio ir pramogų rezidenciją. Joje – prabangus žvėrienos restoranas, daugybės gyvūnų, sumedžiotų paties A. Boso, iškamšų muziejus, viešbutis, pirtis.
Tačiau aplinkosaugininkai akcentuoja, kad 1995 metais tuometis aplinkos ministras Bronius Bradauskas leido įsteigti tik aptvarą elniams ir danieliams auginti. Tada išduotame rašte pabrėžiama, jog minėtoje teritorijoje prioritetas teikiamas kraštovaizdžiui ir jo komponentams išsaugoti. Išvardijamos ir sąlygos, tarp jų – kad žemės nuomininkas negali trukdyti žmonėms vaikščioti po regioninio parko teritoriją, privalo sudaryti sąlygas pažintiniais tikslais lankytis aptvaruose, įrengti pažintinius takus, numatytus parko planavimo schemoje.
Vis dėlto per beveik du dešimtmečius aptvaras danieliams ir elniamas auginti tapo didžiule aptverta teritorija, kurioje laikomi įvairiausi gyvūnai, stovi pastatų kompleksas. Lankytojams patekti į elnyną sunku jau daug metų, iki šiol ten buvo galima pakliūti tik iš anksto suderinus detales su prižiūrėtojais.
Atsižvelgusi į tokią veiklą elnyne, taip pat įvertinusi „Lietuvos žinių“ publikacijas apie tai praėjusią Seimo kadenciją Antikorupcijos komisija sudarė darbo grupę. Ji aiškinosi elnyno steigimo teisėtumą ir dabartinės veiklos legalumą.
Turės atverti vartus
Nuo praėjusios vasaros ir VSTT tyrė situaciją dėl A.Boso elnyno. Buvo kreiptasi į visas kontroliuojančias ir leidimus išduodančias, derinančias institucijas, miškininkus, o vakar oficialiai pateikti galimi problemų sprendimo būdai. PRP apsilankiusi VSTT vadovė R. Baškytė nurodė elnyno savininkams parengti, suderinti ir patvirtinti veiklos programą (strategiją). Tai turi būti padaryta šįmet, nes PRP ketinama tvirtinti naują, pakoreguotą parko teritorijos tvarkymo planą.
Iš VSTT „Lietuvos žinių“ oficialiai gautame dokumente vieni pagrindinių nurodymų - sumažinti naudojamos (nuomojamos) žemės plotą ir panaikinti statinius (tvoras, vartus), trukdančius naudotis servitutiniais keliais. Mat per elnyną driekiasi keliai į kitų savininkų žemės sklypus, tačiau dėl aukštų tvorų ir dėl to, kad ne visada į elnyną įmanoma patekti, žmonės negali jais naudotis. Pavyzdžiui, keletas savininkų savo sklypuose šalia elnyno ir Plocio gamtinio rezervato nori statyti sodybas, bet savo teritoriją jie gali pasiekti nebent... dviračių taku.
VSTT taip pat reikalauja nustatyti elnyne leistiną laikyti gyvūnų skaičių ir jo objektų lankymo tvarką. Tarnybos vadovė R. Baškytė, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad gyvūnų iškamšų demonstravimas neatitinka ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje pripažintų gyvūnų globos etinių normų. Dar vienas itin svarbus reikalavimas – sudaryti technines sąlygas lankytojams stebėti elnyno gyvūnus.
„Buvo leista steigti elnių ir danielių aptvarą, o teritorija virto zoologijos sodu su įvairiausios paskirties statiniais, paslaugomis, didžiulėmis, kilometrus nusidriekusiomis tvoromis, kurios juosia ir servitutinius kelius. Ar tikrai verslininkui reikalinga tokia milžiniška teritorija?“ – vakar stebėjosi R. Baškytė.
Pats A. Bosas po susitikimo su VSTT vadove, kuri verslininko lydima apžiūrėjo elnyną, LŽ teigė sutinkantis su jam iškeltais reikalavimais. „Pusė to, ko VSTT nori, jau padaryta, o nauji reikalavimai taip pat bus garanoriškai vykdomi“, – sakė jis.
R. Baškytė patikslino, esą A.Bosas sutinka per savo valdas ir savo lėšomis nutiesti kelio ruožą į kitų savininkų žemės sklypus. „Sutarėme, kad bus sudaryta darbų vykdymo programa ir ji bus įgyvendinta. Taip pat ketinama siūlyti dabar elnyne esančių sklypų savininkams išmainyti juos į tokios pačios paskirties ir tokio pat dydžio bei vertės žemę kitoje vietoje, kur nėra tvorų barikadų ir kur galimos statybos. A.Bosas sutinka su mūsų reikalavimais ir žada geranoriškai į juos atsižvelgti“, – kalbėjo R. Baškytė.
Tvirtins naują planą
PRP direktorius Darius Nicius LŽ teigė, jog A.Bosas greičiausiai turės parengti elnyno teritorijos viziją, jos plėtros koncepciją, nes dabar net neaišku, ką verslininkas dar ruošiasi daryti savo valdose. „Yra daug neatsakytų klausimų, todėl norime, kad būtų sudėlioti visi taškai ant „i“ ir ta teritorija nebekeltų jokių ginčų. Elnyno plėtojimo koncepcija būtų toks dokumentas, kuris padėtų aiškiai įvardyti planus. Mums reikia visiško aiškumo dėl elnyno, kuris yra sudėtinė visos saugomos teritorijos dalis“, – dėstė D. Nicius.
Jis tikino, kad daug problemų kelia ir kilometrai tvorų, nes nemažai žmonių toje teritorijoje turi privačios žemės. „Ne į visus sklypus savininkai gali paprastai patekti. Pavyzdžiui, yra vienas sklypas, į kurį įvažiuoti galima tik elnyno tvorų tuneliu“, – LŽ sakė parko direktorius. Jis taip pat pabrėžė, kad elnyne yra užtvertų ir valstybinių miškų, nors to daryti PRP apsaugos reglamentas neleidžia. „Nuo pradinio elnyno steigimo tikslo, iškelto 1995 metais, nutolta. Todėl norime žinoti, kas šioje vietoje dar planuojama ir ar tie planai nesikerta su saugomos teritorijos reikalavimais“, – pažymėjo D. Nicius.
Jautė spaudimą
Darbo grupėje, kuri tyrė elnyno teisėtumą ir jo veiklą, dirbusi Seimo narė Agnė Bilotaitė LŽ tikino, kad vos palietus A. Boso valdų reikalus buvo susidurta su milžinišku politiniu spaudimu. „Praeitą kadenciją dirbau Seimo Antikorupcijos komisijos vicepirmininke. Su kolegomis lankėmės elnyne ir susidūrėme su didžiuliu pasipriešinimu. Net buvau apkaltinta rinkimų triukais, nors elnyno problema yra sena ir neišspręsta iki šiol. Vis dar neturiu jokio atsakymo ir iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, nors į ją kreipėmės“, – LŽ vakar sakė politikė.
