Lietuvoje

2020.10.29 19:35

Ar sugebės sutarti būsimos partnerės? Atsakymai rodo ir panašumus, ir ryškius skirtumus

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2020.10.29 19:35

Netrukus valdančiąją koaliciją turėtų sudaryti konservatoriai ir dvi liberalios partijos. Nors kai kuriais klausimais jų nuomonės skiriasi, visų trijų partijų lyderiai žada diskusijas. Portalas LRT.lt pažvelgė, kokios yra šių partijų pozicijos skirtingais klausimais. Pozicijos buvo pateiktos dar iki rinkimų.

Mėnesį prieš Seimo rinkimus portalas LRT.lt vykdė projektą „Rinkimų kompasas“, kurio metu visoms rinkimuose dalyvavusioms partijoms buvo užduoti vienodi klausimai, į kuriuos buvo prašoma atsakyti taip arba ne, ir trumpai pagrįsti savo atsakymą. Į klausimus atsakinėjo parijų pirmininkai arba sąrašų lyderiai.

Portalas LRT.lt nutarė priminti, kaip į klausimus atsakė trys dėl koalicijos besiderančios partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

Visus projekto „Rinkimų kompasas“ galite rasti čia.

Privalomi skiepai vilioja ne visus

Partijų buvo klausiama, ar jos pritartų, kad vaikai Lietuvoje būtų skiepijami privaloma tvarka. Šiuo metu vaikai yra skiepijami atsižvelgiant į tėvų pageidavimus.

Rinkimus laimėję konservatoriai atsakė labiau pritariantys privalomiems skiepams nei prieštaraujantys. Į klausimus atsakęs partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tuomet nurodė, kad TS-LKD yra už visuomenės sveikatą ir užkrečiamųjų ligų plitimo suvaldymą.

„Palaikysime iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas vaikų skiepijimas, nepaneigiant žmonių teisės spręsti ir kuo mažiau visuomenę suvaržyti draudimų ir prievolių diktatais. Nesiūlome skiepyti tų, kuriems skiepai pakenktų jų sveikatos būklei“, – atsakė G. Landsbergis.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nurodė, kad jos partija nepritaria privalomam vaikų skiepijimui: „Gyvename laisvoje valstybėje, kurioje gerbiame pasirinkimų teisę. Tačiau vykdysime aktyvų visuomenės švietimą apie paciento vaidmenį sveikatos sistemoje, jo atsakomybes, teises bei pareigas, taip pat apie jo santykį su sveikatos priežiūros specialistais, įstaigomis, vaistininkais bei vaistinėmis.“

Aušrinė Armonaitė atsakė, kad jos vadovaujama Laisvės partija taip pat nepritaria privalomam vaikų skiepijimui. Ji nurodė, kad Laisvės partija siekia didesnio vaikų skiepijimo masto, bet nesiektų to daryti įvesdami privalomus skiepus.

„Negalime leisti, kad vaikai beprasmiškai mirtų nuo ligų, kurių vakcinos padėtų išvengti. Esame už mokslu, o ne sąmokslo teorijomis grindžiamus sprendimus. Drauge būtina didinti visuomenės informuotumą apie skiepijimo naudą, stiprinti gamtamokslinį raštingumą dar mokykloje“, – nurodė A. Armonaitė.

Taip pat skaitykite

Išsiskyrė tik Laisvės partija

Portalas LRT.lt partijų taip pat klausė, ar šios pritartų, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų telkiamos rajonų centruose, o mažos ligoninės būtų uždaromos. Konservatoriai nurodė tam nepritariantys. G. Landsbergis atsakydamas į klausimą pabrėžė, kad esminis kriterijus sprendžiant šį klausimą turėtų būti teikiamų paslaugų kokybė bei savivaldybės specifiniai poreikiai.

„Ne uždarinėsime, o perprofiliuosime rajonines ligonines – plėsdami globos, slaugos, palaikomojo gydymo, terapijos, psichosomatines ir priklausomybių ligų gydymo paslaugas“, – teigė jis.

Liberalų lyderė V. Čmilytė-Nielsen nurodė taip pat nepritarianti tokiai idėjai: „Paprasčiausiai, uždarius dalį mažų ligoninių paslaugų prieinamumas gali mažėti, o paslaugų kokybė nebūtinai pagerės. Pertvarkant esamą įstaigų tinklą, kaip rekomenduoja Europos Komisija ir kitos tarptautinės organizacijos, būtinos investicijos į regionines sveikatos įstaigas.“

Atsakydama į šį klausimą išsiskyrė tik Laisvės partija. A. Armonaitė nurodė pritarianti tokiai idėjai. Ji nurodė, kad Lietuvoje veikiant tiek visų 60 savivaldybių tiesiogiai valdomoms sveikatos apsaugos įstaigoms, tiek nacionalinėms sveikatos apsaugos įstaigoms, susiduriama su problema dėl nesamo vieningo tokio sveikatos apsaugos sistemos įstaigų tinklo įsigijimų planavimo bei efektyvaus resursų išnaudojimo.

„Laisvės partija sieks nacionaliniu lygmeniu sukurti bendrą unifikuotą visų šalies sveikatos apsaugos sistemos įstaigų resursų ir duomenų valdymo instrumentą, kuris leis efektyviau stebėti ir planuoti turimos sveikatos apsaugos infrastruktūros išteklių panaudojimą“, – nurodė A. Armonaitė.

Taip pat skaitykite

Draugystei su Baltarusija kelia sąlygas

Apie tai, ar reikia palaikyti glaudesnius ryšius su Baltarusija, paklausti partijų lyderiai laikėsi pozicijos, kad arba to nereikia visai, arba turi būti keliamos griežtos sąlygos, nes su autoritariniu režimu santykiai negalimi.

„Su dabartiniu režimu ir jo institucijomis vienareikšmiškai ne, o jei įvyktų demokratiniai pokyčiai – taip“, – teigė G. Landsbergis.

V. Čmilytė-Nielsen nurodė, kad artimesni santykiai galimi, tačiau ne su politikais, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo, o su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais demokratijos savo šalyje.

A. Armonaitė teigė, kad Laisvės partija skeptiškai vertina pastangas „jaukintis“ Lukašenkos režimą ir glaudesniems santykiams nepritaria.

Taip pat skaitykite

Dėl progresinių mokesčių nuomonės skiriasi

Paklausti apie tai, ar Lietuvoje turėtų būti įvesti progresiniai mokesčiai, partijų lyderiai atsakė skirtingai. Liberalioms jėgoms atstovaujančios V. Čmilytė-Nielsen ir A. Armonaitė nurodė tam nepritariančios, tačiau kiek kitokios pozicijos laikosi konservatoriai.

„Idėjai pritariame, nes tokia mokesčių sistema yra teisingesnė ir padėtų efektyviau sumažinti didelę pajamų nelygybę“, – atsakė G. Landsbergis.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad: „Lietuvos mokesčių mokėtojų pečius slegia didžiulė darbo mokesčių našta.“

A. Armonaitė nurodė, kad nepritaria progresiniams mokesčiaims, o Lietuvoje jau veikia keli gyventojų pajamų mokesčio tarifai.

„Mokesčių sistemą turime orientuoti į darbo vietos apmokestinimo sušvelninimą bei efektyvesnį vartojimo mokesčių surinkimą. Mūsų nuomone, valstybė negali reikalauti iš veiklą vykdančių asmenų prisidėti didesniais mokesčiais nuo pajamų ar pelno, kai tuo pat metu nėra sutvarkiusi savo mokesčių surinkimo sistemos“, – atsakė A. Armonaitė.

Taip pat skaitykite

Sutarė dėl valstybinių bankų ir vaistinių

Visos trys partijos portalui LRT.lt nurodė nepritariančios dabartinių valdančiųjų idėjai įsteigti valstybinius banką ir vaistines. A. Armonaitė nurodė, kad Laisvės partija laikosi principinės nuostatos, kad valstybė ir jos įmonės neturi paminti privačios iniciatyvos ir konkuruoti su kitais verslais.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokiai idėjai nepritaria, tačiau sakė, kad reikia suteikti priemones ir galimybes, kad įmonės ir gyventojai galėtų lengviau gauti užtikrintą finansavimą savo idėjų įgyvendinimui.

TS-LKD lyderis G. Landsbergis atsakė, kad tai brangus, neefektyvus, į nostalgiją sovietmečiui apeliuojantis valdančiųjų siūlymas, nepagrįstas jokiais ekonominiais naudingumo argumentais

Taip pat skaitykite

Mokyklas uždarinėtų ne visi

Portalas LRT.lt partijų klausė, ar reikėtų uždaryti mažai mokinių turinčias kaimiškas mokyklas. Laisvės partija nurodė tam pritarianti. A. Armonaitė komentavo, kad svarbiausia nepamiršti, jog švietimo paslaugos tikslas yra gerai išsilavinęs, kūrybiškas, kritiškai mąstantis, laisvas ir atsakingas moksleivis.

„Tokiems vaikams ugdyti reikia gerų mokyklų, todėl apytusčių mokyklų finansavimas ar skirtingo amžiaus vaikų mokymas vienoje klasėje yra nusikaltimas prieš pačius vaikus. Mokykla yra skirta pirmiausiai jiems, o ne rajono politikams ir mokyklų direktoriams“, – teigė A. Armonaitė.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen nurodė, kad jos vadovaujama partija siekia sukurti tvarų mokyklų tinklą, todėl prioritetą skiria kokybiškam piliečių išsilavinimui, o ne pastatų išlaikymui.

TS-LKD lyderis G. Landsbergis tuomet sakė, kad tinklo optimizavimas yra tik priemonė, o ne tikslas: „Todėl akcentuojame ne mažų mokyklų naikinimą – bet tūkstantmečio gimnazijų kūrimą kiekvienoje savivaldybėje. Gimnazijų, kurios mažintų mokinių galimybių nelygybę visoje Lietuvoje.“

Taip pat skaitykite

Dėl kainų reguliavimo – vieninga pozicija

Visos trys būsimos koalicijos partnerės nurodė nepritariančios dabartinių valdančiųjų idėjai ekstremalios situacijos šalyje metu įvesti kainų reguliavimą. V. Čmilytė-Nielsen teigė: „Ne, gyvename laisvoje rinkoje, todėl kainos negali ir neturi būti reguliuojamos jokiu atveju.“

A. Armonaitė atsakydama į klausimą apie kainų reguliavimą teigė, kad stabilias kainas pasiekti reikia ne neveiksmingais draudimais, kurie tik padidins prekių stygių, išplės juodąją rinką ir taip dar labiau pakels kainas, tačiau didinant trūkstamų prekių ir paslaugų prieinamumą bei pasiūlą rinkoje.

Konservatorių pirmininkas G. Landsbergis komentavo, kainų reguliavimas niekaip nebūtų išsprendęs trūkstamų respiratorių ar dezinfekcinio skysčio pasiūlos klausimo pandemijos metu.

Taip pat skaitykite

Partnerystei liberalai pritaria, konservatoriai – diskutuoja

Galiausiai, partijų buvo klausiama, ar jos pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei. Abi liberalios partijos nurodė ne tik tam pritariančios, bet ir sieksiančios, kad Lietuvoje partnerystė būtų įteisinta.

Taip pat skaitykite

Tuo met TS-LKD nurodė šiuo klausimu neturinti vieningos pozicijos: „Renkamės vidinių diskusijų kelią. Gerbiame partijos kolegų teisę vertybiniais klausimais balsuoti skirtingai.“

Populiariausi

Karantinas vilniuje

Lietuvoje

2020.12.01 09:15

Mokslininkų ir ekspertų išvada – viruso plėtra Lietuvoje lėtėja, bet karantino priemones reikia stiprinti ekspertas: karantinas šalyje buvo įvestas per vėlai; atnaujinta 09.50

10