Lietuvoje

2020.11.03 17:09

Valdininkai autistiško vaiko mamos pagalbos šauksmo neišgirdo – dabar moteriai gresia griežta bausmė

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.11.03 17:09

Laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų arba iki gyvos galvos – tokia bausmė gresia motinai, kuri praėjusių metų liepą kartu su vaiku nuo tilto šoko į Nemuną. Mažamečiui diagnozuota sunki autizmo forma, ir nors vaiko mama kreipėsi ne į vieną instituciją, valdininkai moters pagalbos šauksmo neišgirdo.

Motiną ginanti advokatė Aušra Ručienė portalui LRT.lt sako, kad moteris kreipėsi į įvairias institucijas bei organizacijas, tačiau kur besikreiptų buvo palikta likimo valiai. Anot advokatės, vaiko situacija buvo labai sunki, progresavo, tačiau pagalbos šeima negavo, o moteris buvo siunčiama nuo vienos institucijos prie kitos.

Įvykio metu moteris susilaužė stuburą, jos vaikas liko sveikas. Kaip informuoja A. Ručienė, vaiko motinai gresia laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų arba iki gyvos galvos – atliktų ekspertizių teigimu, moteris pakaltinama.

„Byla gali baigtis sudėtingai“, – LRT.lt sako A. Ručienė.

Pasak advokatės, įvykis nutiko neilgai trukus po to, kai vaikui buvo diagnozuotas autizmas.

Tokie atvejai specialistams – ne naujiena

„2019 m. liepą Alytuje sunkų autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčio mažamečio mama, nesulaukusi taip trūkstamos pagalbos, kuri jai, vienai auginančiai du nepilnamečius vaikus, buvo gyvybiškai reikalinga, palūžo. Ji nusprendė pakelti ranką ne tik prieš save, bet ir prieš savo neįgalų vaiką“, – taip savo viešame kreipimesi rašo Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“.

Kreipimesi teigiama, kad nors tai šokiruoja visuomenę ir žiniasklaidą, tačiau autizmo paliestų šeimų bendruomenėje Lietuvoje tokie atvejai nėra naujiena.

„Ir toliau neteikiant pagalbos šeimoms, susidūrusioms su sunkiu ASS, tokių atvejų gali daugėti“, – sako kreipimosi autoriai.

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė portalui LRT.lt sako, kad atsakomybę už tokius įvykius turi prisiimti ir į pagalbos šauksmus nereaguojančios institucijos. Anot jos, ypač pagalba šeimai svarbi, kai sužinoma vaiko diagnozė, – tėvams būna šokas, atrodo, kad griūna visas pasaulis.

„Prieš dešimtmetį JAV atlikti tyrimai atskleidė situaciją, kad mamų, auginančių vaikus su sudėtinga autizmo forma, streso lygis yra toks, kaip aktyvioje karo zonoje tarnaujančių karių. (...) Nepateisinu šios situacijos, bet mamai reikia pagalbos, suprantu, kodėl iki to priėjo“, – apgailestauja asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė.

Asociacijos kreipimesi pažymima, kad 18,6 proc. tėvų, auginančių raidos sutrikimų turintį vaiką, patiria išgyvenimų, viršijančių potrauminio streso sutrikimo diagnozės barjerą. Kuo vaikui būdingesnis iššūkių keliantis elgesys, pavyzdžiui, dažnas rėkimas, savęs ar kitų žalojimas, tuo mamos potrauminio streso sutrikimo rizika didesnė.

L. Sasnauskienė atkreipia dėmesį, kad tyrimai rodo, jog Lietuvoje šeimos, auginančios vaikus su įvairiapusiais raidos sutrikimais, patiria daug psichologinių, socialinių ir ekonominių sunkumų.

Autistiškų asmenų šeimos, ypač autistiškus vaikus auginantys tėvai, susiduria su psichologinėmis problemomis – liūdesiu, stresu, „sveiko vaiko praradimo“ sindromu, dėl to tokiose šeimose yra dažnesnės skyrybos, šeimos nariai patiria laikinų psichikos problemų, pavyzdžiui, susiduria su depresija, mažėja jų darbingumas, vardija pašnekovė.

Ragina vengti „pastumdymų“ kitur

Asociacijos pirmininkė pabrėžia, kad itin svarbu vengti „pastumdymų“ ir nurodymų pagalbos ieškoti kitur: jūs važiuokite, mes negalime padėti. Pasak jos, panašiai įvyko ir šiuo atveju, kai iš sanatorijos šeima buvo išsiųsta namo, nes „vaikui nebėra kuo padėti, jis trukdo kitiems pacientams“. Tokių įstaigų paskirtis ir yra teikti pagalbą šeimai, pažymi pašnekovė.

„Tikriausiai užteko atstūmimo tuo mamai kritiniu momentu. Šeimoms labai reikia padrąsinimo, kad tikrai ne viskas griūna, reikia nukreipti jas į bendruomenę, kur tėvai susiduria su panašiais likimais. Tai labai svarbu, nes šeimos jaučiasi sumišusios, pasimetusios.

Vėliau, kai gyveni su tuo, susitaikai su sunkumais, bet daug kas priklauso ir nuo vaiko raidos – būna momentų, kai atrodo, jog nebegali vienas nešti vaiko slaugos naštos“, – portalui LRT.lt pasakoja L. Sasnauskienė.

Anot jos, kai vaikas negauna paslaugų ir terapijų, kai jam blogai, tada ir visa šeima susiduria su sunkumais, todėl norėtųsi, kad pagalba būtų suteikiama, – taip būtų išvengta tokių atvejų.

Beviltiškų autistiškų vaikų nėra

Tinkamos pagalbos reikšme įsitikino ir pati L. Sasnauskienė, auginanti vaiką su labai sudėtingu autizmo spektro sutrikimu. „Lietaus vaikų“ pirmininkė sako, kad jos vaiko situacija buvo traktuojama kaip viena sunkiausių Lietuvoje, tačiau gavus įvairiapusę pagalbą situacija pasikeitė.

„Kai buvo priimtas sprendimas skirti įvairiapusę pagalbą iš visų sričių, kai dirba 10 specialistų, asmeniniai asistentai, tai vaiko savižala, agresija į aplinką, probleminis elgesys susitvarkė – visi stebisi. Pavyzdys parodė, kad ne medikamentinis ar psichiatrinis gydymas padeda, o kompleksinis darbas su įvairiais specialistais. Kai padedi vaikui, kai gauni paslaugas, tada ir šeimos nariams lengviau, o krizinėse situacijose atsirandančių mamų tikrai būtų mažiau“, – pabrėžia L. Sasnauskienė.

Asociacijos kreipimesi taip pat akcentuojama, kad nėra beviltiškų autistiškų vaikų – yra tik pagalbos jiems ir šeimai nesuteikimo pasekmės, kurias ir matome šioje skaudžioje istorijoje.

„Pavieniai „priklausantys“ apsilankymai specialistų kabinetuose, psichikos sveikatos centruose, perteklinis gydymas medikamentais ar juo labiau vaiko atidavimas institucinėn globon nėra efektyvi ar pakankama pagalba. Turime kalbėti apie tęstinę kompleksinę pagalbą, apimančią mokslu grįstas terapijas, psichologinę pagalbą ir atokvėpio paslaugą į krizinę situaciją patekusiai šeimai. (...)

Pagalvokime, ar galime teisti tinkamos pagalbos nesulaukusią mamą, ar būtina imtis aktyvių veiksmų ir skubiai tobulinti pagalbos autistiškų vaikų šeimoms sistemą, kad ateityje tokių atvejų nebebūtų“, – teigiama kreipimesi.

Esame nedaug pažengę

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pirmininkė Kristina Dūdonytė apgailestauja, kad panašių istorijų, kai šeimai nesuteikiama pagalba, Lietuvoje nemažai.

„Mes dar šioje srityje esame labai mažai pažengę“, – portalui LRT.lt sako K. Dūdonytė.

Pasak jos, suaugusiam žmogui su autizmo sindromu pagalbos formų beveik nėra, o neretai neužtikrinami ir vaikų poreikiai. Nesutvarkyta ir pati sistema – vyrauja požiūris, kad jei autistiškam vaikui būna agresijos priepuolių, reikia taikyti medikamentinį gydymą, vežti į psichiatrijos ligoninę arba atiduoti į globos namus, kalba K. Dūdonytė.

„Žmonėms su autizmo sindromu reikėtų kitokios pagalbos – jei prasideda agresijos priepuolis, reikia sugebėti pamatyti, dėl ko tai vyksta – gal žmogus nesugebėjo ko nors išsakyti, gal ko nors norėjo, o tu nesugebėjai to suteikti.

Nėra lengvai suprantamos kalbos – pavyzdžiui, kitur taikoma gestų kalba, jei žmogus neturi verbalinių sugebėjimų. Turi sugebėti žmogui pateikti informaciją tokiu formatu, kad jis tave suprastų. Tada ir jam pačiam bus lengviau“, – aiškina Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė.

Kokia pagalba teikiama?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) žiniomis, vaiko mama į SADM nesikreipė. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) portalui LRT.lt tvirtina negalinti identifikuoti konkrečios situacijos bei teikti informacijos apie konkretų atvejį be asmens sutikimo.

Tačiau SAM pabrėžia, kad ankstyvoji autizmo diagnostika yra kritinis veiksnys tolesnei vaiko raidai, todėl atliekamas ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos visuotinis tikrinimas.

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos (VRSAR) paslaugos

VRSAR – specialistų komandos teikiamos ambulatorinės ir (ar) stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinančios ankstyvą vaikų raidos sutrikimų nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą raidos sutrikimų ar jų rizikos veiksnių turintiems vaikams, jų tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą.

VRSAR paslaugos teikiamos vaikams iki 7 metų, vaikams iki 4 metų – prioritetine tvarka, teigiama ministerijos atsakymuose.

Psichologinė pagalba

„Pažymėtina, kad visoms šeimoms, tarp jų ir auginančioms autizmo spektro sutrikimus turinčius vaikus, prireikus psichologinė pagalba gali būti teikiama Psichikos sveikatos centruose. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų, teikiančių pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas“, – sako SAM specialistai.

Psichosocialinė reabilitacija

Pasak ministerijos, 2019 metais patvirtintas naujos redakcijos Vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugų organizavimo tvarkos aprašas, kuriuo plečiamas ambulatorinių ir dienos stacionaro paslaugų spektras ir prieinamumo galimybės, įvedama nauja paslauga vaikams – psichosocialinė reabilitacija.

Veiksmų planas

Anot SAM, sveikatos apsaugos, taip pat švietimo, mokslo ir sporto bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas ir įgyvendinamas Pagalbos vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas ar kitas raidos sutrikimas, 2019–2020 metų veiksmų planas.

Pagalba į namus

Kaip komentare LRT.lt tvirtina SADM, šeimoms, auginančios autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų turinčius vaikus, teikiamos tokios pagalbos formos:

Pagalba į namus – asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje bei dalyvauti visuomenės gyvenime (iki 10 val. per savaitę).

Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas

Paslaugos, teikiamos asmenims (šeimoms) dienos metu, siekiant palaikyti ir atstatyti savarankiškumą atliekant įvairias visuomeniniame ar asmeniniame (šeimos) gyvenime reikalingas funkcijas.

Intensyvi krizių įveikimo pagalba

Pagalbos suteikimas asmeniui, atsidūrusiam krizinėje situacijoje.

Psichosocialinė pagalba

Pagalbos (socialinės, psichologinės, sielovados) suteikimas ir organizavimas asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems stiprius emocinius išgyvenimus (sunkias ligas, netektis, skyrybas šeimoje, psichologinį, moralinį, fizinį ar seksualinį smurtą), ir jų šeimoms, artimiesiems.

Vaikų dienos socialinė priežiūra

Dienos socialinės priežiūros paslaugos, kuriomis siekiama ugdyti vaiko ir jo šeimos narių socialinius bei gyvenimo įgūdžius.

Dienos socialinė globa

Visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu (iki 10 val. per dieną).

Laikinas atokvėpis

Trumpalaikės specialiosios socialinės paslaugos, teikiamos vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia ar senyvo amžiaus asmenims, kuriuos namuose augina, prižiūri ar globoja kartu gyvenantys šeimos nariai, artimieji, laikinai dėl tam tikrų priežasčių negalintys jais pasirūpinti (laikino atokvėpio paslauga, organizuojant dienos socialinę globą, teikiama nuo 3 valandų iki 5 dienų per savaitę institucijoje ir nuo 2 iki 10 valandų per parą asmens namuose – iki 288 valandų per metus).

Atvejo vadyba tėvų prašymu

Atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus.

Intensyvi krizių įveikimo pagalba

Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo, pagalbos, bei kitų būtinųjų paslaugų suteikimas ar organizavimas asmeniui arba šeimai, siekiant atkurti savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę, laikino apgyvendinimo, jei asmuo ar šeima dėl patirto smurto, prievartos, nustatyto vaiko apsaugos poreikio ar kitų priežasčių negali naudotis savo gyvenamąja vieta.

Populiariausi

Rugsėjo 1-oji

Lietuvoje

2021.03.05 12:48

Pradinukų sugrįžtuves į klases ketinančios skelbti Plungės meras: baubas nėra toks didelis, kokį jį piešia

iki antradienio vakaro laukia mokyklų, kurios nori atverti duris, apsisprendimo; atnaujinta 15.58
Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6

Lietuvoje

2021.03.05 09:32
COVID-19 TRUMPAI

COVID-19 Lietuvoje: plečiasi židiniai darželiuose, įmonėse ir futbolo klube

434 atvejai, mirė 5 žmonės; atnaujinta 11.10
6