Lietuvoje

2020.10.28 18:03

Seimo naujokai – spalvingos asmenybės: dirbo savivaldoje, mokyklose, vieno turtas siekia 18,5 mln. eurų

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2020.10.28 18:03

49 – tiek naujų veidų jau netrukus bus galima išvysti dirbant Seime. Kai kurių jų pavardės gali pasirodyti visai negirdėtos, tačiau kiti – nors ir yra politikos vilkai, parlamente dar nėra dirbę. Portalas LRT.lt pažvelgė į Seimo naujokų biografijas.

Skaičiai rodo, kad daugiausia naujokų bus rinkimus laimėjusių ir didžiausią frakciją turėsiančių konservatorių gretose – jie į Seimą atsiveda 16 naujų veidų. Po septynis naujokus turės „valstiečiai“ ir socialdemokratai. Keturis naujokus turės Darbo partija.

Galima sakyti, kad Laisvės partijos frakcija bus sudaryta kone vien iš naujokų, mat vienintelė partijos lyderė Aušrinė Armonaitė anksčiau yra dirbusi Seime. Likusieji 10 frakcijos narių patirties dirbant parlamente neturi. Kartu su konservatoriais ir Laisvės partijos atstovais koaliciją sudarysiantys Liberalų sąjūdis atsives tris naujokus.

Daugiausia naujokų – iš savivaldos

Portalas LRT.lt pažvelgė, ką iki kandidatavimo į Seimą veikė būsimi parlamento naujokai. Peržiūrėjus jų Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje pateikiamas biografijas matyti, kad daugiausia jų į Seimo rinkimus pasuko iš savivaldos. Iš 49 Seimo naujokų 22 yra vienaip ar kitaip susiję su savivaldybėmis.

Daugiausia tarybos narių teks keisti Vilniaus miesto savivaldybei. Į Seimą buvo išrinkti penki taryboje dirbantys Laisvės partijos nariai: Kasparas Adomaitis, Vytautas Mitalas, kuris taip pat yra mero pavaduotojas, Monika Ošmianskienė, Evelina Dobrovolska ir Tomas Vytautas Raskevičius. Be to, į Seimą buvo išrinkta Vilniaus miesto mero patarėja Ieva Pakarklytė.

Vilniaus miesto taryboje taip pat dirba ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Arūnas Valinskas, kuris taip pat taps Seimo nariu. Į parlamentą pirmą kartą pateks ir sostinės taryboje dirbantys Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Lukas Savickas, taip pat dirbantis ir premjero patarėju, Vyriausybės vicekancleriu.

Praradimus dėl Seimo rinkimų pajus ir kitos savivaldybės. Iš Klaipėdos tarybos į parlamentą dirbti pereina „valstiečių“ atstovė Ligita Girskienė, taip pat konservatorius Audrius Petrošius. Kauno miesto tarybą paliks konservatorė Jurgita Šiugždinienė, o iš Kauno rajono savivaldybės į Seimą dirbti persikels konservatorius Justinas Urbanavičius.

Šiaulių miesto merui teks ieškotis naujo pavaduotojo, mat šias pareigas einantis Domas Griškevičius taip pat pakliuvo į Seimą. Keisti pavaduotoją teks ir Panevėžio merui, nes į Seimą pirmą kartą išrinktas „valstietis“ Deividas Labanavičius.

Tiesa, ne tik didieji miestai turės keisti kai kuriuos savivaldos atstovus. Konservatoriui Antanui Čepononiui patekus į Seimą, Radviliškis turės rinkti naują merą.

Nauju Seimo nariu taps ir buvęs Šilalės meras Jonas Gudauskas. Parlamente taip pat pirmą kartą dirbs buvęs Jonavos meras, dabar einantis mero pavaduotojo pareigas, socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Į Seimą pakliuvo ir Mažeikių savivaldybės administracijos direktore dirbusi „valstietė“ Laima Nagienė. Tiesa, ji šių pareigų nebeina nuo liepos, kuomet ja buvo pareikštas nepasitikėjimas ir ji iš pareigų buvo atleista. Naujoke parlamente bus ir Šalčininkų tarybos narė, vicemerė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Beata Petkevič, kuri pergalė vienmandatėje apygardoje išplėšė jau pirmajame ture. Trakų savivaldą paliks socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, o Neringos – liberalas Andrius Bagdonas.

Bus ir mokslo žmonių

Tačiau ne tik savivaldos atstovai bus Seimo naujokai. Portalas LRT.lt suskaičiavo, kad bent 7 pirmą kartą Seime dirbsiantys politikai ateina iš su švietimu susijusių institucijų. Naujajame Seime dirbs buvęs Vilniaus universiteto rektorius profesorius Artūras Žukauskas, į jį patekęs su Laisvės partija.

Su Liberalų sąjūdžiu išrinktas buvo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstantis dr. Raimundas Lopata, buvęs ir šio instituto vadovas. Dėstęs čia nurodė ir konservatorių atstovas Mindaugas Lingė, buvęs prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėjas. Seime taip pat pirmą kartą dirbs Vilniaus universiteto profesorė, socialdemokratų atstovė Vilija Targamadzė.

Pirmąkart Seime dirbs ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis, rinkimus laimėjęs su Tėvynes sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais. Su šia partija į Seimą pakliuvusi J. Šiugždinienė – taip pat iš akademinės aplinkos. Ji yra ėjusi laikinosios Kauno technologijos universiteto rektorės pareigas, yra šios aukštosios mokyklos docentė.

Tarp Seimo naujokų yra ir mokytojų: su socialdemokratais į parlamentą išrinktas geografijos mokytojas Tomas Bičiūnas, o su konservatoriais – pedagogas Kristijonas Bartoševičius. Galiausiai, Seime dirbs ir Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė Silva Lengvinienė.

Tarp naujokų – vienintelis milijonierius

Savo anketose, pateiktose VRK ir publikuojamose komisijos interneto svetainėje, Seimo naujokai, kaip ir kiti kandidatai, nurodė ir kiek turto yra sukaupę. Pavyzdžiui, socialdemokratų atstovė V. Targamadzė VRK nurodė turinti turto už 386 tūkst. eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudaro turimos piniginės lėšos, parlamento naujokė taip pat turi vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrikos dirbinių už 55 tūkst. eurų, likusi suma – privalomas registruoti turtas.

Turto už kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų nurodė turintis ir Vyriausybės kancleris, „valstietis“ Algirdas Stončaitis. Pirmą kartą Seime dirbsiantis politikas nurodė, kad turi 132 tūkst. eurų piniginių lėšų, o likusią sumą sudaro privalomas registruoti turtas.

Liberalas Andrius Bagdonas taip pat nurodė turintis turto už daugiau nei 330 tūkst. eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudaro privalomas registruoti turtas. Beveik 500 tūkst. eurų vertės turtą nurodė sukaupęs socialdemokratas Vidmantas Kanopa. Turto už 365 tūkst. eurų nurodė turintis ir pirmą kartą į Seimą patekęs socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas.

Turtingiausiu Seimo naujoku neabejotinai galima vadinti Darbo partijos atstovą Antaną Guogą. VRK anketoje nurodoma, kad A. Guoga turi turto už beveik 18,5 mln. eurų. Buvęs europarlamentaras nurodo turintis privalomo registruoti turto už 1,4 mln. eurų, vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrikos dirbinių – už 15,6 mln. eurų.

Jis taip pat nurodė turintis kiek daugiau nei 210 tūkst. eurų piniginių lėšų, kažkam paskolinęs 281 tūkst. eurų ir pats pasiskolinęs 797 tūkst. eurų.

Kukliausią turtą iš naujokų nurodė turinti Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Beata Petkevič. VRK svetainėje nurodoma, kad jos turtas yra 2000 eurų piniginių lėšų. Kiek daugiau nurodė turintis socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas. Jis nurodė turintis privalomo registruoti turto už 4,5 tūkst. eurų. Konservatorius Andrius Vyšniauskas nurodė turintis 6 tūkst. eurų piniginių lėšų.

Politologas: tai – loterija

Visgi, nors 49 naujokai gali pasirodyti daug, gerokai didesnis skaičius naujų Seimo narių buvo išrinktas 2016-aisiais. Vien su „valstiečiais“ tuomet į Seimą atėjo 50 iki tol parlamentaro duonos neragavusių politikų. Iš viso naujokų skaičius tuomet siekė 77.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas portalui LRT.lt sakė, kad Lietuvos politinėje kultūroje yra toks niuansas, jog naujokų ateina daug, tačiau tik nedidelė dalis jų sugeba sužibėti kaip profesionalūs ir aktyvūs politikai.

„Tai – loterija. Pas mus dažnai būna, kad išrenkami žmonės pagal sąrašus. Kaip praeitą kadenciją, nemažai LVŽS atstovų buvo išrinkta pagal sąrašą, o jų pavardes mes sužinojome tik dabar, kai sužinojome, kad jų neperrinko. Mes jų nematėme, jie buvo statistai“, – komentavo B. Ivanovas.

Anot jo, nereikėtų dėti daug vilčių, kad į Seimą atėję naujokai bus itin aktyvūs. Tiesa, jis pastebėjo, kad ir kai kurie politikos vilkai, tokie kaip Gediminas Kirkilas ar Juozas Bernatonis, taip pat nėra iš aktyviausių.

„Jie reikalingi kaip politinis balastas partijų sąrašams, nes reikia užpildyti sąrašus. Žmonėmis, kurie ateina be ypatingų ambicijų, mažai žinomi, nedalyvavę politikoje, tai jais manipuliuoti lengva. Šia prasme, yra savi pliusai ir savi minusai.

Bet kai pažiūri į tokio tipo senbuvius kaip G. Kirkilas ar J. Bernatonis, supranti, kad jie ne ką geresni už tuos naujokus, o gal net ir blogiau. Pilietinė mūsų visuomenė nelabai sugeba dirbti su savo išrinktaisiais, tai didelio skirtumo iš tikro nėra“, – teigė VDU politologas.

Populiariausi

Aurelijus Veryga

Lietuvoje

2020.11.27 12:02

Dvi žinios iš Verygos: keisis izoliacijos tvarka jau persirgusiems COVID-19 ir nerimas dėl augančio mirčių skaičiaus griežtesnė tvarka gresia ugdymo ir prekybos sektoriams; atnaujinta 13.02

14
Aurelijus Veryga

Lietuvoje

2020.11.27 07:43

Veryga apie tai, kaip sutiksime Kalėdas: esu labai skeptiškas, kad pavyks išsisukti vien rekomendacijomis COVID-19 audinių ūkyje „kelia nerimą“, laukiama veterinarinių išvadų