Lietuvoje

2020.10.28 16:01

Pirmoji karantino diena didmiesčiuose: vieni abejoja kaukių nauda, kiti įsitikinę, kad suvaržymų reikėjo dar prieš rinkimus

atnaujinta 17.54
Radvilė Rumšienė, Aida Murauskaitė, Valdemaras Šukšta, LRT.lt, LRT TV naujienų tarnyba2020.10.28 16:01

Trečiadienį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įvestas karantinas. LRT.lt žurnalistai pasidomėjo, kaip didžiųjų miestų gyventojai paiso griežtesnių taisyklių. Nors nemaža dalis žmonių dėvėjo kaukes, buvo ir tokių, kurie nežinojo, kad jos privalomos, arba tiesiog neigė jų svarbą.

Pirmą dieną karantino ritmu vėl gyvenančiame Vilniuje praeivių gatvėje nuomonės išsiskyrė: vieni tvirtino, kad karantino reikėjo, kad jį įvesti buvo būtina dar prieš rinkimus į Seimą, kiti piktinosi, kad kaukes nuo šiol privalu dėvėti viešose vietose, ir dalijosi dvejonėmis dėl jų naudos. Kai kurie prisipažino net nežinoję, kad trečiadienį šalies didmiesčiuose įvestas karantinas.

Giedrą trečiadienį Kauno Laisvės alėjoje prieš pat pietų metą praeivių buvo nedaug, tačiau kone visi dėvėjo kaukes – tiek rudens atostogomis besimėgaujantys vaikai, tiek ant suoliukų prisėdę draugai, tiek į kavinę ar parduotuvę žygiuojantys kauniečiai. Vis dėlto teko prasilenkti su keliais žmonėmis, kurių burnos ir nosies kaukė nedengė.

Karantino režimą nuo trečiadienio jaukinasi ir klaipėdiečiai. Miesto kavinėse pietų metu ar viešojo transporto laukimo paviljonuose dažna tema buvo būtent pandemijos situacija Lietuvoje ir įvestas karantinas. Kai kurie klaipėdiečiai pripažino, kad jiems nerimą kelia ne tik augantys naujų atvejų skaičiai, bet ir situacija ligoninėse. Nuogąstaujama, ar prireikus pagalbos ten užteks pajėgų ir vietos.

Tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje nebuvo laikomasi ir griežtesnės tvarkos viešajame transporte, juo važiavo daugiau žmonių, nei derėtų.

Mano, kad ribojimų reikėjo anksčiau

Keli sutikti kauniečiai LRT.lt pasakė, ką mano apie įsigaliojusį karantiną. Viena iš jų – Valerija – mano, kad reikėjo patiems žmonėms laikytis atsargumo priemonių iš karto ir neperžengti ribų.

„Aš manau, kad patys žmonės kalti. Lietuviai, kol nepaspaudė jų kaip reikiant, tol ir neklausė. Paskui gali būti ir negerų pasekmių. O dabar visi, kaip sako, atgautų sveiką protą ir pasilaikytų, stengtųsi saugoti ir save, ir kitus“, – komentavo kaunietė.

Ji pridūrė, kad ribojimų nereikia nei griežtinti, nei švelninti. Jai pačiai netrukdo, kad vaikštant centrine miesto gatve reikia dėvėti kaukę.

Šalia savivaldybės pastato ant suoliuko prisėdusios dvi draugės – bendravardės Neringos – teigė, kad ribojimus reikėjo įvesti anksčiau.

„Galbūt nereikėjo laukti rinkimų, nereikėjo, kad tiek įsisiautėtų. Sunku vertinti situaciją, kai mes, žmonės, nelabai žinome, kokia yra reali situacija, kokia tikroji grėsmė“, – sakė moteris.

Šalia sėdinti jos draugė teigė palaikanti ribojimus – kad tik greičiau pavyktų suvaldyti viruso plitimą. Ji neprieštarautų, jei būtų šis tas griežtinama dėl susibūrimo vietų, barų.

Neringa taip pat mano, kad labai neteisinga, kai vaikams būreliai darželiuose draudžiami, o susirinkti išgerti alkoholinių gėrimų galima.

„Tai atrodo neadekvatu. Vaikų yra grupė, jie ten nesikeičia, ateina mokytojas būrelio ar pamokos vesti. Keista, kad vaikams yra vieni ribojimai, o suaugusiesiems – kiti“, – piktinosi pašnekovė.

Pasigedo sprendimų logikos

Laisvės alėjoje sutikto Juozo teigimu, įvestos priemonės yra perteklinės. Pokalbio metu jis nusiėmė kaukę, nes ši trukdė kalbėti.

„Kai kurie ribojimai yra reikalingi, suprantama, bet proto ribose turi būti daroma. Sakyčiau, kad visame kontekste, kas vyksta, kai kurios valstybės, mano manymu, elgiasi normaliai, pavyzdžiui, Švedija“, – aiškino vyras.

Jis mano, kad labiau gąsdinama, nei informuojama apie virusą ir jo padėtį. Vyrui taip pat keistokai atrodo mintis dėvėti kaukes vaikštant gatvėje.

„Jeigu per daug nesigilini, nesuprasi, kas galima, ko negalima. O dėl kaukių lauke – kam jos reikalingos? Suprantu, kad renginiuose, uždarose vietose, bet lauke, atsiprašau, nematau logikos. Apskritai kai kuriuose sprendimuose aš nematau logikos, yra noras pasidemonstruoti ir primesti savo valią žmonėms“, – komentavo Juozas.

Apie naują tvarką nežinojo, nes ilgai dirbo

Vilniaus Gedimino prospekte sutikti Veronika ir Arminas kaukių nedėvėjo. Mergina to tiesiog nežinojo, vaikinas sakė pamiršęs kaukę užsidėti po to, kai nusiėmė norėdamas atsigerti vandens.

„Aš vakar dirbau iki dešimtos vakaro, tai nežiūrėjau žinių, negirdėjau apie kaukes“, – sakė Veronika, bet sutiko, kad kaukių, vis kylant užsikrėtimų kreivei, reikia.

Jai pritarė ir Arminas: „Reikia ne tik kaukių, bet ir kitų priemonių. Juk matome, kas vyksta. Reikia valdyti padėtį, kad neplistų koronavirusas. O kokiomis priemonėmis, reikia diskusijų.“

Juodviem per pirmą karantiną pavasarį nestigo lankymosi baruose ir kavinėse, kurie tuomet buvo uždaryti. Veronika norėtų, kad šios įstaigos ir dabar užvertų duris, nes tai padėtų tramdyti virusą.

„Tai juoda ir balta, bet reikia stabdyti tai, kas gyvybiškai pavojinga“, – pabrėžė Arminas.

Griežtos tvarkos reikėjo prieš rinkimus

Vilnietė Julija įsitikinusi, kad reikėjo ir karantino, ir kaukių viešose vietose, mat tai padėtų sustabdyti pagreitį įgijusį COVID-19. Jos devynmetis sūnus, kaip ir mama, tvarkingai dėvėjo kaukę. Julijos veidą dengė net dvi kaukės – moteris po respiratorine dėvėjo ir medžiaginį sluoksnį, kuris teikia didesnę apsaugą, nedirgina veido odos.

„Karantino reikėjo anksčiau. Kodėl jis nebuvo įvestas anksčiau? Visi mano, kad dėl rinkimų. Jei jie būtų buvę anksčiau, ir karantinas būtų buvęs įvestas laiku. Taip būtų pavykę suvaldyti pavojingą padėtį“, – kalbėjo moteris.

Jos manymu, gerai, kad dabartinio karantino ribojimai yra švelnesni, kad verslas neužveria durų, bet, darsyk pabrėžė, to reikėjo anksčiau. Julija piktinosi dėl masinių renginių arenose, kur nebuvo laikomasi atstumų ir žiūrovai nedėvėjo kaukių arba jas dėvėjo netinkamai.

Julija su sūnumi vidudienį lankėsi parduotuvėje, moteris gyrė tvarką: juodviem teko palaukti, kol viduje apmažės pirkėjų srautas.

Vilniaus gatve skubantis Ignas žinojo, kad kaukę reikia dėvėti, bet ji buvo kišenėje. Sakė ką tik išlipęs iš automobilio. Anot jo, karantino reikėjo, praverstų ir dar griežtesni ribojimai, tarkim, tokie, kokie buvo pavasarį.

„Gyvenu Norvegijoje, ten kaukių nedėvi, tad aš nepratusi prie jų, man sunku ir nepatogu jas dėvėti. Be to, nežinia, ar jos veiksmingos“, – dvejonių neslėpė Rita, sutikta sostinės centre. Jos manymu, užsikrėtimų nustatoma gerokai daugiau, nes daugiau atliekama tyrimų, o ne todėl, kad realiai sergama.

Kaukės nereikalingos, mirtys negąsdina

Stoties rajone sutiktas baltarusis Sergejus išsyk išsitraukė kaukę. Kad Vilniuje nuo šiol jos reikalingos visur, jis žinojo. Tik nėra tikras, ar kaukės naudingos.

O štai Algis buvo piktas – anot jo, karantino nereikėjo, o didelis sergamumas negąsdina. „Turiu aš tą kaukę. Kuo daugiau mirs, tuo geriau, žmonių yra per daug“, – sakė vyras, kaukę nusmaukęs po smakru.

Uostamiesčio gatvėse kaukes dėvi ne visi

Ne visi trečiadienio vidurdienį uostamiesčio centre sutikti miestiečiai paisė reikalavimo dėvėti apsaugines veido kaukes.

Nemažai gatvėje sutiktų kaukių nedėvinčių žmonių komentuoti savo pasirinkimo nesutiko, tačiau net ir reikalavimo paisantys klaipėdiečiai neslėpė abejojantys tokios priemonės efektyvumu.

„Abejoju kaukių lauke dėvėjimo poreikiu, tačiau iš dalies suprantu tokį sprendimą – juk kontroliuoti žmones yra sunku“, – sakė Vytautas.

Jis neslėpė manantis, kad imtis griežtesnių ribojimų, pavyzdžiui, drausti profesionalaus sporto varžybas stebėti sirgaliams arenose, reikėjo jau anksčiau.

Uostamiestyje sutikta Alma teigė įtampos dėl vėl įvesto karantino nejaučianti ir siekianti paisyti visų mūsų šalyje galiojančių saugumo reikalavimų.

„Nežinau, kiek kaukės efektyvios lauke. Buvo laikas, kai sakė, kad lauke nėra būtinybės, nes neva atvira erdvė, vėjas virusą nupučia, dabar vėjas jau nepadeda? Tačiau dėviu, nes matau, kad to nedarantys žmonės trikdo kitus. Kiek gaila tik kolegų, kuriems dėl sveikatos būklės kelia problemų privalomos kaukės“, – kalbėjo Alma ir pridūrė, kad situacija dėl COVID-19 viruso ėmė domėtis dar tuomet, kai liga nebuvo pasiekusi Lietuvos.

Viešuoju transportu – tik būtinos kelionės

Griežtesnių keliavimo taisyklių trečiadienio rytą klaipėdiečiai turėjo laikytis ir įlipę į viešąjį transportą. Ryto piko valandomis autobusai nebuvo sausakimši, tačiau jais važiavo ir stovinčių keleivių.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pareigas laikinai einantis Andrius Samuilovas teigė, kad, remiantis oficialiai pateiktais reikalavimais, mieste iki šiol buvusi tvarka kardinaliai nesikeičia.

Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad įsigaliojus karantinui gyventojai raginami saugotis ir viešuoju transportu keliauti tik esant būtinybei, autobusuose laikytis saugaus atstumo.

„Kaip ir pavasarį, per didįjį karantiną, rekomenduojama šachmatų tvarka užimti ne daugiau nei pusę sėdimųjų vietų. Kadangi autobusų salonai mieste yra gana erdvūs, stovint taip pat rekomenduojame išlaikyti atstumą. Tokiu būdu autobusu gali važiuoti 30–35 keleiviai“, – dėstė A. Samuilovas.

Ypatingas dėmesys – kapų kryptims

Po pirmo karantino ryto kol kas neskubama daryti išvadų, situacija ir toliau bus atidžiai stebima ir vertinama, ypač didelis dėmesys bus skiriamas kapinių link vedančių maršrutų autobusuose.

„Ypač stebime Vėlinių kryptis, nes judėjimas į kapines prasidėjo. Mes jau skyrėme daugiau autobusų šiems maršrutams. Stebime ir nustatę, kad turime problemų dėl srautų, stengsimės reaguoti“, – dėstė laikinasis įstaigos vadovas.

A. Samuilovas ragino žmones stengtis vengti spūsčių ir į kapines nevykti vadinamosiomis piko dienomis, geriau rinktis dienas iki didžiųjų srautų.

Daugiau iššūkių šiomis dienomis pastebėta tik maršrutuose, apimančiuose užmiestį.

„Šią savaitę mes turėjome bėdų ne mieste, o priemiestyje, kuris anksčiau pateko į karantino zoną. Daugiau problemų buvo antradienį ryte Agluonėnuose, todėl nuo šiandien mažą transporto priemonę pakeitėme didele“, – dėstė A. Samuilovas.

Šiaulių rajone karantinas, Šiauliuose – kol kas ne

Viena iš savivaldybių, kurioje paskelbtas karantinas – Šiaulių rajonas, tačiau Šiaulių mieste jo kol kas nėra. Dviračiu per kelias minutes iš miesto galima patekti į rajoną. Vadinasi, vieną minutę kaukė neprivaloma, po minutės pamatę pareigūnai be jos jau gali bausti, nes rajone jos privalomos.

Šiaulių rajono meras Antranas Bezaras teigia, kad situacija kiek keistoka.

„Skirtumo gal ir nesijaustų mūsų rajone, teritorija apie Šiaulius didžiulė, bet turėjome vieną židinį ir tas židinys viską nulėmė, kad tapome raudona zona“, – LRT TELEVIZIJAI sako Šiaulių rajono meras.

LRT.lt primena, kad nuo 2020 m. spalio 28 d. 00.00 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 24.00 val. vietinis karantinas įvestas 8 savivaldybėse: Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėse. Taip pat šiose savivaldybėse įvesti papildomi ribojimai, kurie įsigaliojo nuo spalio 28 d.

Vietinis karantinas šiuo metu paskelbtas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kauno miesto, Kelmės rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose.

KARANTINO TAISYKLĖS

Kaukės ir transportas

Visose viešose vietose asmenims, vyresniems nei 6 m., privalomos apsauginės veido kaukės.

Išimtys. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kai jie sportuoja; aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams; viešojo maitinimo įstaigose sėdint prie stalo ar baro, taip pat paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke; atlikėjams renginių metu; neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį; už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus).

Viešajame transporte 1 m atstumas, tik sėdimosios vietos.

Viešose vietose ne didesnės nei 5 asmenų grupės (tarp grupių 2 m atstumas); Raseinių rajone – ne didesnės nei 2 asmenų grupės (tarp grupių 2 m atstumas).

Viešojo maitinimo įstaigos

Darbo laikas ribojamas nuo 7.00 val. iki 24.00 val. (taikomos išimtys).

Privaloma lankytojų registracija.

2 m atstumas.

Renginiai

Dalyvių skaičius neribojamas.

Privaloma visų dalyvių registracija arba bilietai el. būdu.

Privalomos apsauginės veido kaukės ir 1 m atstumas lauke.

Privalomos apsauginės veido kaukės ir 2 m atstumas (arba kas antra kėdė) viduje.

Kultūros, laisvalaikio, pramogų ir sporto įstaigų lankymo ribojimas

Kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigose bus ribojamas paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m paslaugos teikimo vietos patalpų plotas, tenkantis vienam paslaugos gavėjui arba kitam lankytojui, ir tarp personalo, paslaugų gavėjų ar kitų lankytojų užtikrinamas ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas. Šis reikalavimas netaikomas aukšto meistriškumo sporto pratyboms.

Viešasis ir privatusis sektoriai

Viešajame sektoriuje privalomas mišrus arba nuotolinis darbas, Raseinių rajone – nuotolinis darbas, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje.

Rekomenduojama šį reikalavimą taikyti ir privačiajam sektoriui.

Kultūros, laisvalaikio, pramogų ir sporto įstaigose užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas vienam žmogui ir 2 m atstumas.

Ugdymas

5–12 kl. mokiniai mokosi nuotoliniu būdu (po rudens atostogų iki lapkričio 8 d.).

Vaikai, besimokantys pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, toliau ugdomi įprastu būdu.

Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas (iki lapkričio 8 d.).

Rekomenduojama aukštojo mokslo studijų ir tęstinio profesinio mokymo programas vykdyti nuotoliniu būdu (iki lapkričio 8 d.).

Sveikatos sritis

Draudžiama lankyti pacientus, išskyrus terminalinės būklės pacientus, pacientus iki 14 metų ir gimdyves.

Socialinė globa

Draudžiamas lankymas visose stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, šeimynose, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namuose, o Raseinių rajone draudžiamas visų tokių įstaigų lankymas. Raseinių rajone draudžiama dienos ir užimtumo centrų veikla, o kitose savivaldybėse rekomenduojama ją riboti.

Religinės apeigos

Rekomenduojama savivaldybių teritorijose veikiančioms religinėms bendruomenėms organizuoti religines apeigas taip, kad būtų išvengta susibūrimų, arba susilaikyti nuo religinių apeigų atlikimo.