Lietuvoje

2020.10.27 21:38

Čmilytė-Nielsen apie moterišką koaliciją: simboliška, ypač kai neseniai turėjome vienos lyties Vyriausybę

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.10.27 21:38

Pasibaigus Seimo rinkimams, dešinieji formuoja koaliciją, derina postus. Apie tai, kam ir kokios pareigos gali tekti artimiausius ketverius metus, kalba Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

– Turbūt savo partijoje dabar dėliojate, kokių postų norėtumėte, kokių pozicijų. Ar deratės partijos viduje? Ar su visa būsima koalicija?

– Kad vyksta rimti darbai – tikrai tiesa. Deramės ne tik dėl postų, kalbame apie mums svarbiausias programines nuostatas, kurias nunešime prie bendro derybų stalo su partneriais.

– Jūs esate saviizoliacijoje. Ar sunku tokiu būdu derėtis su koalicijos partneriais dėl būsimos koalicijos?

– Matyt, derėtis niekada nėra lengva, bet nuotolinio darbo specifika turi ir savų pranašumų. Tiesą pasakius, aš manau, kad geroms deryboms šitas nuotolinis darbas nesutrukdys.

Dienos tema. Čmilytė-Nielsen tiki daugumos sklandžiu darbu, bet neatmeta galimybės, kad paramos ras ir kitose frakcijose

– Jūsų partija turbūt pirmoji, kuri dar net neatšalus biuleteniams pareiškė, kokius postus bent įsivaizduotumėte savo žinioje: aplinkos, ekonomikos ir inovacijų, švietimo, mokslo ir sporto ministrų, taip pat Seimo pirmininko poziciją. Ar ir toliau laikotės šios pozicijos?

– Visą rinkimų kampaniją kalbėjome apie penkias temas, kurios mums pačios svarbiausios. Tai ir švietimas, ir ekonomika, ir žmogaus teisės, ir aplinka, ir sveikatos apsauga. Taip pat buvome bene vienintelė partija, kuri įvardijo savo šešėlinius ministrus pagrindinėse, kertinėse ministerijose. Tikrai būtų buvę keista, jei rytą po rinkimų būčiau staiga pamiršusi, ką kalbėjome savo rinkėjams ir visai visuomenei visą tą laiką, jei staiga būtume pradėję gudrauti, žaisti taktinius žaidimus ir panašius dalykus. Manau, tokį nuoseklumą, matyt, ir vertina mūsų rinkėjai. Į šias derybas mes norime eiti maksimaliai atviri, kad jos būtų greitos. Šiandien turime labai sudėtingą situaciją dėl COVID-19, didžiulę atsiritančią pandemijos bangą, su kuria mažai kas žino, ką daryti. Šiuo metu esu saviizoliacijoje, mano vaikai yra kitame mieste, Šiauliuose, tiesiog susiskambinu su jais telefonu. Kiekviena moteris, turinti vaikų, kiekviena mama puikiai supranta, kad ką nors tenka aukoti ir viską subalansuoti nėra paprasta, bet mėginu tai padaryti ir tikiuosi, kad pavyksta.

– Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad džiaugiasi, jog moterys veda Lietuvą iš krizių. Ar tai, kad partijų pirmininkės yra moterys ir šioje koalicijoje užima derybines pozicijas, vertinate kaip tam tikrą pranašumą, ar kaip trūkumą?

– Visada džiaugiuosi matydama moteris lyderes. Jų Lietuvoje vis dar nedaug ir ši koalicija, ta moteriška koalicija, kuri dabar buriama, man atrodo gana simboliška, ypač turint galvoje, kad visai neseniai turėjome vadinamąją vienos lyties Vyriausybę.

– Ar nesijaučiate derybose kaip jaunesnieji broliai? Paprastai, kai viena partija ir frakcija didesnės, kitos mažesnės, tai didieji nuleidžia savo reikalavimus iš viršaus, to nėra dabar?

– Ne, aš tikrai to nepajutau ir tie pokalbiai, kurie buvo su Ingrida Šimonyte, buvo kolegiški, dalykiški ir tų dalykų, kuriuos minite, aš tikrai nepajutau. Bet, žinoma, reikia suprasti, kad TS-LKD šiuose rinkimuose pasiekė tikrai įspūdingą pergalę. O mes, antrajame ture pasirodę tikrai neblogai, dabar esame antri koalicijos partneriai. Bet, žinoma, jėgų išsidėstymas yra ganėtinai aiškus pažvelgus į mandatų skaičių.

– Daugiau bus liberalizmo ar konservatizmo bendroje koalicijos programoje?

– Kol kas negaliu atsakyti. Ketvirtadienį esame suplanavę pateikti kiekvienos partijos pasiūlymus koalicijos programai ir tuomet matysime, kaip atrodo, kokiose srityse lengviausia rasti sąlyčio taškų, kuriose yra šiek tiek sudėtingiau. Šiaip vertinant rinkimų rezultatus, tiek pirmojo, tiek antrojo turo, akivaizdu, kad šiuose rinkimuose liberalių rinkėjų balsas buvo maksimaliai efektyviai konvertuotas į atstovavimą Seime. Mes turime net dvi pakankamai stiprias liberalias frakcijas. Manau, kad liberalų nuostatos, liberalios vertybės tikrai nuguls šios koalicijos darbų programoje, tikiuosi, kad ir Vyriausybės programoje.

– Liberalų sąjūdžio frakcija tampa beglobių politikų prieglauda – priglaudėte buvusį „valstietį“ Viktorą Pranckietį. Dabar, kaip suprantu, į frakciją prašosi buvęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Ar taip yra?

– Dėl V. Pranckiečio jau ne kartą esu komentavusi – jo atėjimas į mūsų frakciją buvo nulemtas įvairių priežasčių, bet tikrai ne to, kad jis neturėjo kur eiti. Kaip tik atvirkščiai. V. Pranckiečio rezultatai tiek vidiniame partijos reitingavime, tiek ir rinkimuose, kai jis išlaikė savo aukštą vietą sąraše, parodo, kad ir rinkėjai panašiai mąstė, kaip mąstėme mes, pakvietę jį prisijungti prie mūsų rinkimuose. O dėl A. Butkevičiaus – rinkimų naktį teko kalbėtis su dešimtimis Seimo narių ir tiesiog padiskutuoti apie prasidedančią kadenciją, apie tai, kaip mato savo ėjimą į poziciją ar opoziciją. Manau, kad tokie neįpareigojantys pokalbiai yra visiškai normali politinio gyvenimo dalis. Kaip jie interpretuoja, yra visai kas kita.

– Jeigu A. Butkevičius norės prisijungti prie jūsų frakcijos, ar jį matytumėte kaip frakcijos narį?

– Aš tikrai nesu frakcijos valdovė. Frakcijoje mes priimame sprendimus kolegiškai, turime maksimaliai demokratinius procesus ir balsuojame dėl vieno ar kito kandidato į frakciją, bet dabar apie tai nekalbama. Manau, šis klausimas yra pernelyg ankstyvas ir apskritai apie tai su naująja frakcija, su naujaisiais frakcijos nariais dar neteko kalbėti.

– Kai kurie į Seimą išrinkti politikai, kai prasidėjo kalbos dėl tam tikrų postų, dėl jūsų, kaip Seimo pirmininkės, dėl Simono Gentvilo, kaip aplinkos apsaugos ministro, suabejojo – konkrečiai Vytautas Bakas, – ar jūs galėtumėte užimti tokius postus, jeigu partija turi problemų su teisėsauga. Ką jūs galite pasakyti?

– Aš žinau V. Bako požiūrį į Liberalų sąjūdį, jis to niekada ir neslėpė, bet net nežinau, kaip komentuoti ir ar verta komentuoti šitą pasakymą. Gerbiamas kolega turi savo nuomonę, o mano nuomonė kita.

– Aplinkosaugininkai, išgirdę, kad S. Gentvilas pretenduoja į aplinkos ministro postą, sakė irgi nematantys jo šiame poste, nes S. Gentvilas daugiau yra pramonės gynėjas negu aplinkos apsaugos. Ką jūs manote?

– Štai čia ir yra, matyt, išvirkštinė pusė tokio atviro ir nuoseklaus kalbėjimo apie galimas kandidatūras į ministrus, kadangi, kai trūksta informacijos apie kitų partijų kandidatus, tie, kurie jau paskelbti, imami gvildenti, ieškoma priežasčių, kodėl jie galbūt negalėtų užimti vieno ar kito posto, bet dėl S. Gentvilo esu visiškai įsitikinusi, kad tai vienas labiausiai vizionieriškų politikų mūsų politinėje padangėje. Jis yra jaunas, turi labai daug puikių idėjų, o aplinkosaugos sritis jam tikrai artima širdžiai, joje jis darbuojasi jau daug metų. Manau, kad tai būtų kokybinis šuolis, lyginant su pastarąja kadencija.

– Bet kokiu atveju viešojoje erdvėje daug kas mato jus Seimo pirmininko poste. Prieš jus buvęs V. Pranckietis kalbėjo, kad Seimo pirmininko viena iš pareigų yra pakelti Seimo prestižą, kuris, deja, vis dar žemas. Kokius pagrindinius darbus žadate nuveikti kaip Seimo pirmininkė?

– Manau, man tikrai per anksti kalbėti apie Seimo pirmininkės darbus, bet jei klausiate abstrakčiai, ką Seimo pirmininkas turėtų daryti ir kokių pokyčių reikėtų Seime, manau, būtina keisti teisėkūros kultūrą ir tai turėtų būti vienas pagrindinių naujojo Seimo uždavinių. Įstatymų turėtų būti mažiau, jie turėtų būti kur kas geriau išdiskutuoti, profesionaliau parengti ir mes tikrai negalime dar ketverius metus turėti tokios situacijos, kai, pavyzdžiui, vienos ar kitos srities įstatymas per kadenciją keičiamas apie 100 kartų. Tai yra didžiulis gana brangių resursų švaistymas ir, svarbiausia, tai tikrai nekuria nei pasitikėjimo valdžia, nei stabilumo visuomenėje atmosferos. Tai matau kaip labai svarbų naujojo Seimo uždavinį ir Seimo pirmininkas, kad ir kad jis būtų, turės prie to prisidėti. Žinoma, pagarbūs santykiai Seime, kalbėjimas, atitinkantis tos institucijos įvaizdį ir prestižą, kurį tikrai reikėtų kelti, aš manau, yra visiškai suprantami ir būtini dalykai.

– Dauguma gana trapi – 74 balsai, gal dar kas nors prisijungs iš nepriklausomų Seimo narių? Kaip manote, kokių pavojų galėtų iškilti tokiai daugumai, dėl ko ji galėtų subyrėti?

– Dabar pakankamai optimistiškai žiūriu į šios daugumos galimybes sklandžiai pradėti darbą. Man atrodo, kad palaikymo vienu ar kitu klausimu būtų galima ieškoti ir kitose frakcijose, kurios nėra labai antagonistiškai nusiteikusios valdančiosios daugumos atžvilgiu, pavyzdžiui, dėl kai kurių žmogaus teisių klausimų palaikymo. Matyt, visiškai drąsiai galima kalbėti su Socialdemokratų frakcijos žmonėmis. Pozicijai visada reikia kalbėti pagarbiai su opozicija ir ieškoti sąlyčio taškų. Man atrodo, šitoje koalicijoje yra daugiau prielaidų, kad tai pavyks.

Populiariausi

VUL Santaros klinikos; gydytojai; ligoninė

Lietuvoje

2021.01.15 09:32

1149 COVID-19 atvejai: naujas protrūkis Pagėgiuose, po tris asmenis mirė 50–59 ir 60–69 amžiaus grupėse nuo pandemijos pradžios pasveiko daugiau nei 100 tūkst. žmonių; atnaujinta 11.22

5